- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- 2-49-100/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00805-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Pocevičienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovui S. G., atsakovei V. G., jos atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Paspirgėliui, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjai Nijolei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl periodinių išmokų sūnaus išlaikymui dydžio pakeitimo, Valstybinė įstaiga išvadai duoti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009-04-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi tarp jo ir atsakovės buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią jis sutiko mokėti sūnaus D. G. išlaikymui 300 Lt periodines išmokas, mokamas kas mėnesį. Jis po taikos sutarties sudarymo darbo vietos nepakeitė ir toliau dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šalį ištikus ekonominei krizei, sumažėjo darbų apimtys, sumažintas jo darbo užmokestis nuo 1400 Lt iki 1070 Lt, sausio – gegužės mėn. jam bus mokamas minimalus 800 Lt atlyginimas, o kainos didėja. Dėl to ženkliai pablogėjo jo turtinė padėtis. Per mėnesį apie 230 litų jis išleidžia kelionei į darbą, taip pat išlaiko šeimą: dukrą D. ir jos motiną, kuri niekur nedirba. Iš jo darbo užmokesčio atėmus kelionės į darbą išlaidas, išlaikymą sūnui D., jo kiekvienam šeimos nariui tenka tik po 180 litų per mėnesį, todėl jo šeima įtraukta į (duomenys neskelbtini) seniūnijos sudarytus sąrašus gauti socialinę paramą iš ES intervencinių atsargų. Mano, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, nes ji gauna 900 Lt darbo užmokestį ir vaikus jai padeda išlaikyti jos sūnaus K. tėvas, kuris yra gerai aprūpintas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis gyvenamojo namo remontui ir rekonstrukcijai 2008-06-03 paėmė 10000 Lt paskolą ir kas mėnesį paskolos grąžinimui moka po 268 Lt. Darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) žiemos mėnesiais jam sumažėdavo visada, nes jis dirbdavo ne visą darbo savaitę. Per mėnesį sumoka už elektrą 70 Lt, dujas – 20 Lt, už šiukšlių išvežimą – 15 Lt, už du telefonus – 60 Lt. Jo sugyventinė, dukters D. motina, jokių išmokų, iš skyrus 52 Lt, negauna, nes neturėjo reikiamo darbo stažo. Mažametės D. išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 150 Lt. Jų šeimą paremia jo močiutė ir sugyventinės tėvai, drabužius sau ir mažametei dukrai perka dėvėtus. Kiek reikia išlaidų sūnaus D. išlaikymui jie negali pasakyti, su sūnumi nebendrauja, nes dėl bendravimo su sūnumi nesutaria su jo motina, todėl nežino sūnaus poreikių. Jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo dėl to, kad be visų jo turimų išlaidų buvo padidintas išlaikymas sūnui D. Sūnui D. išlaikymo dydį – 300 Lt periodines išmokas, mokamas kas mėnesį, nustatytą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-04-17 nutartimi, prašo sumažinti iki 200 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiui D. G. nustatytas ne ginčo tvarka, o jo tėvams sudarius taikos sutartį, todėl ieškovo argumentas dėl turtinės padėties pablogėjimo nėra esminis sprendžiant išlaikymo dydžio sumažinimą. Nustatant išlaikymo dydį turi būti įvertintas tėvo galimybių ir vaiko poreikių proporcingumas. Ieškovas gauna apie 1100 Lt atlyginimą, turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, turi išlaikytinę dukrą D. Santuokos nutraukimo metu ieškovui liko visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, dėl kurio ieškovas yra pasiėmęs paskolą ir atlieka sodybos rekonstrukciją, namo kapitalinį remontą. Tai rodo, kad ieškovas be darbo užmokesčio turi papildomų pajamų, nes žmogus, turintis tik būtinas lėšas pragyvenimui tokių darbų neatlikinėtų. Atsakovė taip pat važinėja į darbą, į mokyklą, dailės užsiėmimus vežioja sūnų D. Sūnus D. yra paauglys, turi vystymosi problemų, todėl jo poreikių užtikrinimui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 800 litų. Atmestinas ieškovo argumentas, kad prie atsakovo sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti atsakovės sugyventinis. Atsakovės sugyventinis neturi pareigos išlaikyti ieškovo sūnaus, kaip ir ieškovas neturi pareigos išlaikyti savo darbingos sugyventinės, kuri darbo biržoje užsiregistravo tik prieš ieškovui kreipiantis į teismą ir dėl savo nerūpestingumo neatitinka sąlygų, pagal kurias skiriamos bedarbio pašalpos. Tai rodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja sumažinti sūnui D. jo teikiamą išlaikymą.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja nurodė, kad ieškovo nurodytais argumentais nėra pagrindo tenkinti ieškinį, todėl mano, kad ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ištyrus įrodymus byloje nustatytos šios aplinkybės: iš D. G., g. 1995-11-20, gimimo liudijimo matyti, kad ieškovas S. G. yra jo tėvas, atsakovė V. G. – motina (b.l.11). Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-04-17 nutartimi nustatyta, kad nuo 2009-03-01 S. G. moka nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės 300 Lt periodines išmokas, mokamas kas mėnesį (b.l.9,10).
Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2003-10-15 sprendimo matyti, kad nutraukiant šalių santuoką, santuokoje įgytas turtas- gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), baldai bei kiti namų apyvokos daiktai perėjo asmeninėn S. G. nuosavybėn (b.l.7,8)
Iš D. G., g.2006-02-02, gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvas yra S. G. (b.l.12).
Iš (duomenys neskelbtini) pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį (13,14,36) ir pažymos apie darbo laiką (b.l.39) matyti, kad S. G. darbo užmokestis po taikos sutarties dėl nepilnamečio D. G. išlaikymo iš esmės nesikeitė, S. G. nuo 2003-01-02 buvo žinoma, kad jis kiekvienų metų pirmą ketvirtį gauna mažesnį darbo užmokestį, nes per savaitę dirba tik 3 dienas. Taip pat ieškovas paaiškino, kad jis nuo 2008 m. birželio mėn. už paimtą paskolą bankui kas mėnesį moka po 267 Lt. Nurodytais dokumentais ir ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad po 2009-04-17 padidinus teikiamą išlaikymą sūnui D. iki 300 Lt, ieškovo darbo pajamos iš esmės nesikeitė, jo turimi įsipareigojimai atsirado iki padidinant sūnui D. G. jo skiriamą išlaikymą.
Iš S. G. paaiškinimų ir girininko A. B. pažymos (b.l.16) matyti, kad S. G. į darbą važinėja nuosavu automobiliu ir per mėnesį pravažiuoja apie 800 km, t.y.turi išlaidų, susijusių su į darbinių funkcijų vykdymu. Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimo 2009-10-09 Nr.S-155 matyti, kad S. G. šeima 2009 metais įtraukta į sąrašus gauti socialinę paramą maisto produktais (b.l.15). Šių dokumentų pagrindu darytina išvada, kad išlaidos, susijusios su darbinių funkcijų vykdymu, bei ieškovo šeimos įtraukimas į šeimų gauti socialinę paramą maisto produktais, ieškovui buvo žinomos 2009-04-17 sudarant taikos sutartį dėl nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymo dydžio padidinimo.
Iš gimimo liudijimo, pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad S. G. šeimoje (duomenys neskelbtini) nuo 2007-12-28 gyvena mažametė D. G. ir jos motina J. V. (b.l.12, 17,18), t.y. S. G. šeimos sudėtis, išlaikytinių skaičius po ieškovo teikiamo padidinto išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. G., nesikeitė.
Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2010-01-06 pažymos Nr.1734 matyti, kad J. V. nuo 2009m. liepos mėn. kas mėnesį gauna 52 Lt išmokas vaikui (b.l.37); iš Kupiškio darbo biržos 2010-01-08 informacijos apie J. V. matyti, kad ji nuo 2009-10-08 registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka jai nepaskirta neturint reikiamo draudiminio stažo (b.l.38). Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovo sugyventinė J. V. neturėjo darbo pajamų iki ieškovui sudarant taikos sutartį dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo, o po šios sutarties sudarymo pradėjo gauti išmokas vaikui. Tai rodo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis turi išlaikyti mažametę dukrą ir jos motiną egzistavo iki nepilnamečio D. G. išlaikymo dydžio pakeitimo.
Iš VSDFV Kupiškio skyriaus pažymos apie V. G. valstybinį socialinį draudimą nuo 2009-12-02 iki 2009-12-02 matyti, kad ji per šį laikotarpį gavo 5751,46 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos (b.l.24). Iš VĮ Registrų centro svetainės išrašų matyti, kad V. G. neturi jokio nekilnojamojo turto (b.l.25,26). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ji taip pat turi išlaidų, susijusių su darbinių funkcijų vykdymu, nepilnamečio D. G. nuvežimu į mokyklą, dailės užsiėmimus.
Įvertinus įrodymus, apibūdinančius nepilnamečio D. G. tėvų turtinę padėtį, t.y. duomenis apie darbo pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą bei atsižvelgiant, kad V. G. taip pat turi išlaikyti ne tik D. G., bet ir nepilnametį sūnų Kasparą, darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovas pripažino, kad sūnaus poreikių nežino, neginčijo atsakovės nurodyto išlaikymo dydžio, kuris atitinka LR CK 6.461 str. 2 d. numatytą minimalią mėnesinę algą – 800 Lt per mėnesį.
CK 3.201 str.1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovas į teismą dėl 2009-04-17 teismo nutartimi nustatyto nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymo dydžio kreipėsi 2009-11-16, t.y. praėjus neilgam laiko tarpui. Iš ieškovo paaiškinimo apie kreditinius įsipareigojimus, pateiktų įrodymų apie jo turtinę padėtį, šeiminę padėtį, šeimos narių išlaikymą matyti, kad aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, įsipareigojimais kitiems asmenims po 2009-04-17 teismo nutartimi nustatyto išlaikymo dydžio teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui 300 litų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nesikeitė, todėl sumažinti nustatytą išlaikymą dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo nėra pagrindo.
Ieškovo argumentai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo padidinus sūnui teikiamą išlaikymą ir kad prie jo sūnaus išlaikymo turi prisidėti atsakovės sugyventinis - atmestini. CK 3.3 str. 1 dalyje nustatytas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas įpareigoja ieškovą, nepilnamečio tėvą, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikais pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, t.y. pirmenybę teikti pirmiausia būtinų vaiko, o ne kitų poreikių tenkinimui. CK 3.155 str.2 dalyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti prižiūrėti ir išlaikyti savo vaikus, t.y. savo vaikų atžvilgiu jie turi asmenines teises ir pareigas, kurias privalo vykdyti patys ir neperkelti šios pareigos kitiems asmenims.
Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybės biudžetui priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str. 1 d.). Šalys duomenų, patvirtinančių kitas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,
n usprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. G. valstybės biudžetui 9,70 Lt (devynis litus ir 70 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.