Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui L. G. (taip pat ir mirusio atsakovo V. G. teisių perėmėjui) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 (toliau – ir Nuostatai) redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 24, 46, 6 punktais, Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 4, 54, 2, 46 punktais ir darė išvadą, kad Nuostatai įtvirtina, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiga mokėti aptariamą vietinę rinkliavą iš esmės siejama ne su faktiniu turto naudojimu, bet su teisiniu tokio naudojimo pagrindu.

6. Kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu atsakovai buvo ginčo nekilnojamojo turto valdytojais, teismas konstatavo, kad jiems nekilo pareiga ginčo laikotarpiu mokėti vietinę rinkliavą, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovų 167,63 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Plungė.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog pagal bendrą taisyklę vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, o šis paprastai nustatomas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-203-438/2021). Tam tikrais atvejais teismas gali remtis kitais patikimais duomenimis (pvz., įsiteisėjusiais teismų sprendimais).

12. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje iki 2017 m. kovo 1 d. galiojusiuose Nuostatuose buvo įtvirtinta vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoka, nurodant, kad tai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (6 p.). Šių nuostatų 34 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės teritorijoje organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

13. Nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiuose Nuostatuose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys (46 p.). Nuostatų 27 punkte nurodyta, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar įgalioti asmenys. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (28 p.).

14. Kaip matyti, Nuostatai pareigą mokėti vietinę rinkliavą, visų pirma, siejo su nekilnojamojo turto nuosavybe bei savininkų įgaliojimais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungė, savininkai ar jų įgalioti asmenys. Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės duomenimis ginčo nekilnojamojo turto objekto savininke buvo I. G. Iš Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2020 m. vasario 7 d. rašto Nr. 4 matyti, jog po I. G. mirties (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Plungės rajono 2-ąjį notarų biurą kreipėsi atsakovai, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Nors byloje nustatyta, kad atsakovų gyvenamoji vieta ginčo laikotarpiu buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), Plungė, teisinį reguliavimą vertinant principo „teršėjas moka“ požiūriu, kiekvienu atveju turi būti įrodytas konkretaus asmens gyvenimo gyvenamosiose patalpose faktas (suponuojantis komunalinių atliekų susidarymą), o ne vien gyvenamosios vietos deklaravimo faktas. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neatitiko nei vieno vietinės rinkliavos mokėtojo požymių, t. y. ginčo laikotarpiu nevaldė nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai ginčo laikotarpiu sukūrė atliekas, naudodami ginčo gyvenamąsias patalpas, todėl šiuo atveju jie negali būti laikomi atliekų turėtojais ir vietinės rinkliavos mokėtojais Nuostatų prasme.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2020 m. vasario 7 d. raštas Nr. 4 patvirtina, jog atsakovai priėmė I. G. palikimą. Šiame rašte tik nurodyta, kad atsakovai po I. G. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Be to, šiame rašte nenurodyta, kada atsakovai kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o pats raštas surašytas jau po ginčo laikotarpio. Taigi, pareiškėjo teikiamas notarų biuro raštas tik patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas (paveldėjimo teisės liudijimas) atsakovams nebuvo išduotas. Byloje nesant kitų įrodymų, kad atsakovai įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą (priėmė palikimą), pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovų statuso vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisiniuose santykiuose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog įvykdė reikalavimus, keliamus kreditoriui Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, nei kad atsakovai ginčo laikotarpiu buvo perėmę teises ir pareigas ar priėmę palikimą iš mirusios nurodyto turto savininkės I. G., nei kad atsakovai faktiškai gyveno minėtose gyvenamosios patalpose. Kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu atsakovai buvo ginčo nekilnojamojo turto valdytojai ar teisėti ginčo patalpų naudotojai, atsakovai negali būti laikomi vietinės rinkliavos mokėtojais Nuostatų prasme, todėl jiems nekilo pareiga ginčo laikotarpiu mokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovą L. G. (perėmusį ir mirusio atsakovo V. G. teises) pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoju už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.