Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1776-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
2S-1776-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10187-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Treka“
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Rometra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1776-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10187-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Treka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-18438-587/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Treka“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Rometra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Treka“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė išieškoti iš skolininkės UAB „Rometra“ 8 228,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Kreditorė reikalavimų vykdymų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės bet kokio turto areštą reikalavimo sumai. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė aplinkybėmis, jog skolininkė vengia įvykdyti prievolę, kadangi visiškai neatsiskaito už suteiktas vežimo paslaugas daugiau nei 30 dienų, nesilaiko mokėjimo terminų. Skolininkė nebendradarbiauja su kreditore, neinformuoja, kada ketina atsiskaityti, nors patvirtino, kad sąskaitas gavo. Įmonės telefonai išjungti, viešai prieinamais UAB „Ceredit info“ duomenimis, 2018 m. gegužės 4 d. įmonė yra parduota kitiems asmenims, kurie nevykdo veiklos, 2018 metais įmonė dalyvauja šešiuose teismo procesuose, kaip atsakovė, dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi kreditorės UAB „Treka“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Rometra“ atžvilgiu netenkino.

4. Teismas sprendė, kad kreditorės nurodytos aplinkybės, jog skolininkė nevykdo prievolės ir nebendradarbiauja su kreditore, nepraneša, kada ketina apmokėti sąskaitas, negali būti vertinamos pakankamomis, kurios patvirtintų egzistuojant grėsmę procesinio teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nustatė, kad skolininkė VSDFV 2018 m. liepos 5 d. duomenimis turėjo 158,16 Eur įsiskolinimą VSDFV, be to, be šio kreditorės reikalavimo, skolininkei 2018 m. pareikšti kreditoriniai reikalavimai kitose penkiuose civilinėse bylose.

5. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog skolininkė nevykdo prievolės ir nebendradarbiauja su kreditore, sudaro prielaidas kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau yra nepakankama taikyti skolininkės turto bei piniginių lėšų areštą ir suvaržyti kitos šalies teises.

Šalies argumentai

6. Teismas sprendė, kad iš kreditorės pateiktų duomenų nėra pagrindo pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo prašomą priteisti sumą pripažinti didele, kuri savaime didina teismo procesinio sprendimo įvykdymo riziką. Tuo tarpu kreditorės nurodytos aplinkybės, susijusios su viešai prieinamais duomenimis apie įmonės pardavimą ir jos veiklos vykdymo sustabdymą savaime neįrodo, jog skolininkė gali elgtis nesąžiningai kreditorės atžvilgiu ir bandyti nuslėpti savo turtą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas taip pat sprendė, kad kreditorės pateikta informacija nėra pakankama nustatyti, kad skolininkės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio ir jai kils sunkumų atsiskaityti dėl jos finansinės padėties, taip pat, kad skolininkė savo nesąžiningais veiksmais sieks išvengti teismo įsakymo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Treka“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Skolininkės kreditavimo rizika yra įvertinta kaip aukšta, jos ekonominė būklė vertinama kaip neigiama, įmonėje dirba vos trys darbuotojai ir jų vis mažėja, o vidutinis darbuotojų atlyginimas nesiekia net minimalios mėnesinės algos. Skolininkė yra pardavusi ir dalį turto, todėl nebeturi transporto, su kuriuo galėtų teikti transportavimo paslaugas. Šiuo atveju skolininkė kreditorę samdėsi transportavimo paslaugoms atlikti, t. y. gavo už užsakymą pinigus, tačiau su kreditore už atliktą pervežimą neatsiskaitė.

8.2. Skolininkės įmonė įkurta tik 2017 m. kovo 10 d., tačiau per metus laiko spėjo pasikeisti net 3-4 jos vadovai. Be to, įmonė turi nemažai įsiskolinimų. Skolininkės įmonės vadovai paskutinį kartą pasikeitė 2018 m. gegužės 3 d., t. y. jau po kreditorės paslaugų skolininkei suteikimo. Tikėtina, kad skolininkės įmonė, patyrusi skolų, buvo parduota kitiems asmenims. Skolininkės įmonės vadovais taip pat skiriami jauni asmenys, kurie neturi vadovavimo patirties, nėra žinoma ir, ar skolininkė realiai vykdo kokią nors ūkinę-komercinę veiklą. Internetinėje spaudoje pasirodė ir straipsnis apie tai, kad skolininkės įmonė yra fiktyvi. Taigi, ne vien kreditorė bet ir kitos įmonės, užsiimančios transporto paslaugų teikimu, įtaria, jog skolininkė realios veiklos nevykdo. Didelė tikimybė, jog skolininkė yra nemoki ir tokiu būdu bandomą ją privesti prie bankroto.

8.3. Skolininkės skola kreditorei susidarė per itin trumpą laiką, jų nesiejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, t. y. buvo vienkartinis užsakymas, už kurį skolininkė neatsiskaitė ir net neketina skolos grąžinti. Vengia kontaktuoti su kreditore, į jokius raginimus grąžinti skolą nereaguoja. Moki ir savo dalykinę reputaciją sauganti įmonė taip nesielgtų bei stengtųsi kuo greičiau susitarti dėl skolos atidėjimo termino ar imtųsi kitų priemonių skoloms padengti.

8.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo suma yra didelė, jei ji viršija 1 000,00 Eur 289,62 Eur – pagal oficialų euro kursą) sumą. Taigi, reikalavimo suma daugiau negu 28 kartus didesnė nei nurodyta suma, o tai laikytina ieškovei didele suma, todėl yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditorės reikalavimų įvykdymas gali tapti neįmanomu. Skolininkė nesąžiningai vengdama prievolių kreditorei vykdymo, gali savo turtą – pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, ar kitą turtą paslėpti. Kreditorė tiek su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie patvirtina ne tik blogą skolininkės finansinę padėtį, bet ir aplinkybę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, išduoto teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pirmosios instancijos teismas įrodymų, patvirtinančių skolininkės nemokumą ir sunkią finansinę padėtį, net nevertino.

8.5. Skolininkė yra faktiškai nemoki, kas pagrindžia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, kreditorė tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir pateikia pakankamus įrodymus, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei įvertino netinkamai, nesirėmė visomis pateiktomis aplinkybių bei rašytinių įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 8 228,00 Eur sumos. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui kreditorė prašė taikyti skolininkės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorės prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog kreditorė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė (kreditorė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą.

12. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 22 d. teismo įsakymu patenkino apeliantės pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą dėl apeliantės reikalaujamų sumų išieškojimo iš skolininkės, darytina išvada, jog dėl pirmosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino reikalavimo pagrįstumo – ginčo nėra.

14. Byloje kilo ginčas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui iš esmės sieja su reikalavimo sumos skolininkei dydžiu, įrodinėdama, jog skolininkės finansinė padėtis yra bloga, t. y. ji yra faktiškai nemoki, bei aplinkybe, jog skolininkė vengia gera valia įvykdyti prievolę, skolininkė turi ir kitų įsipareigojimų kreditoriams, nes jai yra keliamos bylos teismuose, skolininkė nebendradarbiauja su apeliante ir į raginimus reaguoja.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliantės atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nesutiktina su apeliantės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad vien didelė reikalavimo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Pažymėtina, kad naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018).

17. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo tokių ribojimų antrajai šaliai nustatymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybės, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija kreditorė, t. y. su atsisakymu gera valia įvykdyti prievolę, nereagavimu į pretenzijas, ar kreipimusi į teismą dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018).

18. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

19. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodymų, patvirtinančių skolininkės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl to, vien tik skolininkės finansinė padėtis šiuo konkrečiu atveju neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepateikus duomenų apie jos nesąžiningumą.

20. Apeliantė atskirajame skunde taip pat akcentuoja aplinkybes, jog skolininkės įmonėje darbuotojų skaičius mažėja, dažnai keičiasi ir įmonės vadovai, skolininkė veiklos nevykdo, yra vengiama atsiskaityti ne tik su apeliante, bet ir su kitais kreditoriais (teismuose skolininkei iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo), tačiau apeliacinės teismo vertinimu, įvertinus naujausią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, nurodytos aplinkybės nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl apeliantės noro išvengti šio vykdymo. Akcentuotina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti apeliantės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

21. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir naujausią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, spręstina, jog šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (grėsmė galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), spręstina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus atskirąjį skundą, yra priteistinos valstybės naudai iš apeliantės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Treka“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas