Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-218/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
1-90-218/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12136-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvija Jakštienė
Kaltinamasis
D. Ž.
Nukentėjusysis
T. M., J. K., R. G.
Advokatai
Eligija Norkienė
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-218/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12136-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.; (S) 1.1.7.2.7. 1.1.10.1. 1.2.14.10. 1.2.27.1.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija Jakštienė,sekretoriaujant Daliai Bardišauskienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

kaltinamajam D. Ž.

gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

nukentėjusiems T. M., J. K., R. G.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą . (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 271 str. 1 d., 272 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-11-19 nutartimi veikos perkvalifikuotos į LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 2 d., galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.; 2) 2003-12-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-06-14 nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-11-19 nutartimi - galutinė bausmė 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2004-01-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, konfiskuojant turto už 190 Lt, subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-12-03 nuosprendžiu-galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, konfiskuojant turto už 190 Lt; 4) 2006-05-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 2008-07-03 paleistas, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d.; 5) 2010-06-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), pagal LR BK 178 str. 1 d., pagal LR BK 187 str. 1 d. galutine subendrinta bausme (vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes už veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, subendrinus apėmimo būdu, o kitas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu) 4 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo. 2010-10-18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-29 nuosprendis dalyje dėl D. Ž. pripažinimo kaltu padarius G. L. priklausančio telefono vagystę panaikintas, t. y. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 178 str. 1 d. (1 epizodas), neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės už veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, subendrinus apėmimo būdu, o kitas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams, 2014-04-11 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę (teistumai neišnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str. ir 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2015 m. vasario 27 d., apie 16.30 val., ties namu, esančiu adresu Venslaviškio g. 11, Panevėžyje, norėdamas išvengti teisėtų pareigūnų reikalavimų ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, savo veiksmais t.y. vairuodamas ir pavojingai manevruodamas automobilį „Audi 80 Avant" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasipriešino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams ONV III-o skyriaus viršininkui T. M., šio skyriaus vyriausiajam tyrėjui R. G. ir Panevėžio AVPK ONV II-o skyriaus viršininkui J. K., o būtent: nesustojo ir nekreipdamas dėmesio į policijos pareigūnų rodomą policijos pažymėjimą ir sakymą: „kriminalinė policija, prašau užgesinti variklį" nevykdė bei nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, tyčia pradėjo važiuoti automobiliu „Audi 80 Avant" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų sveikatai ir gyvybei šalia stovėjusiems pareigūnams, t.y. pasikėsino sužaloti pareigūnus, apgadino tarnybinį automobilį „Skoda Octavia", valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvykę minėti pareigūnai, toliau važiuodamas kliudė bei apgadino A. S. automobilį „Mitsubichi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuvažiavo J. Biliūno gatve, Panevėžyje, persekiojamas policijos pareigūnų įvažiavo į garažų teritoriją, esančią ties Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryža, Panevėžyje, ten pasislėpė, po to siekdamas išvažiuoti iš minėtos teritorijos, tyčia kliudė taranavusį automobilį „Subaru Ouback“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo policijos pareigūnai: T. M., R. A., J. K., šio įvykio metu dėl automobilio „Skoda Octavia" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu padaryta 652.90 Eur turtinės žalos, dėl automobilio „Subaru Ouback" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo - 895.44 Eur turtinės žalos.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-02-27 apie 17.00 val., vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Venslaviškio gatve, Panevėžyje, ir norėjo įsukti į gyvenamojo namo Nr. 11 vidinį kiemą, kadangi ten gyvena jo draugė. Tačiau privažiavęs pamatė, kad įvažiavimas į to namo kiemą užstatytas automobiliu. Kaltinamasis sustojo praleisti jį galvodamas, kad iš minėto automobilio išlips keleiviai ir automobilis nuvažiuos. Tas automobilis, kuris Venslaviškio gatvėje buvo sustojęs priekyje jo automobilio, buvo „Mitsubishi“ markės. Iš priešais sustojusio automobilio išlipo jaunuolis ir skubiai artinosi prie jo automobilio, todėl jis iš vidaus užsirakino automobilyje. Galvojo, kad prasivers vairuotojo durelių langą ir pasiteiraus, ko tas jaunuolis nori iš jo, tačiau tuo pat metu išgirdo krebždesį keleivio durelių pusėje. Atsisukęs pamatė, kad kitoje jo automobilio pusėje stovi du vyriškiai, iš kurių vienas rankoje laikė ginklą. Tačiau kuris iš teismo posėdžių salėje esančių asmenų buvo su ginklu, parodyti negali, taip pat negalėjo nurodyti tiksliai, į kur ginklas buvo nukreiptas. Tiksliai patvirtino tik tai, kad nukentėjusysis R. G. iš jo automobilio keleivio pusės ginklo neturėjo. Nurodė, kad jis išsigando, kai pamatė ginklą, nes prieš porą dienų tame pačiame kieme užpuolė ir sumušė jo draugės draugą du vyrai, todėl ir galvojo, kad čia gal pasikartojantis įvykis. Pažymėjo, kad nematė, kad tuo metu kriminalinės policijos pareigūnai būtų rodę savo tarnybinius pažymėjimus jam, negirdėjo, kad jie būtų šaukę „kriminalinė policija“. Patikslino, kad viskas vyko dienos metu, jo automobilio stiklai nėra tamsinti, todėl viskas gerai matėsi, kas vyksta šalia jo automobilio. Taip pat nurodė, kad jo automobilyje muzikos grotuvas yra, bet nepamena, ar jis tuo metu grojo, tačiau kartu pažymėjo, kad jokių pašalinių garsų negirdėjo, išskyrus tą krebždesį, kai bandė atidaryti jo automobilio keleivio pusės dureles. Tada jis supanikavo ir ėmėsi priemonių greitai pasitraukti: pradėjo judėti atbuline eiga, tačiau nepastebėdamas, kad ir gale buvo užstatytas kitas. Pažymėjo, kad pavojaus policijos pareigūnams tuo metu jis nesukėlė, staiga pradėdamas važiuoti atbulomis, kadangi jie buvo atsistoję iš automobilio šonų, pavojus jiems būtų kilęs nebent jei jie būtų stovėję jo automobilio gale, jo važiavimo kryptimi. Pažymėjo, kad nenorėjo nieko sužaloti, kėsintis, nebuvo tokio tikslo, o įvyko nesusipratimas, kadangi tuo metu nejuto automobilių kontakto. Pripažįsta padarytą žalą. Po to per visą Panevėžio miestą nuvažiavo prie Stiklo fabriko garažų, kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali, kadangi į spidometrą nežiūrėjo, bet sutinka, kad jo automobilio greitis buvo viršytas. Atvykęs į vietą, jis sustojo, pasiskambino draugei, papasakojo, kas darosi. Garažų teritorijoje jis sustojo pakankamai matomojoje vietoje, nesislėpė nuo nieko. Ten stovėjo gal kokias 5 minutes, kai pamatė atvažiuojantį automobilį, kuriame sėdėjo tas pats vyriškis, kuris pirmo kontakto metu buvo ėjęs link jo automobilio. Suprasdamas, kad čia vėl tie patys asmenys, nedelsdamas vėl išvažinėjo iš tos vietos. Tie asmenys bandė jį taranuoti, stabdyti, nustumti nuo kelio, bet jiems nepavyko. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad jie pirmi atsitrenkė šonu į jo išvažiuojantį iš garažų teritorijos automobilį. Nuo smūgio jo automobilio durelės buvo sulankstytos, kadangi policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinė dalis kontaktavo su jo automobilio šonu. Išvažiuodamas į Pušaloto gatvę, pasiskambino 112, policijai, pranešė, kad jį tranko ir persekioja nepažįstami asmenys. Jie pasiūlė jam sustoti, nurodė, kad jį gaudo policija. Tačiau jis nurodė, kad ten jokios policijos pareigūnų nėra, nes nei persaikiojančio jį automobilis nebuvo pažymėtas jokiais skiriamaisiais policijos ženklais, nei patys asmenys nedėvėjo tarnybinių uniformų. Todėl pasakė, kad jis sustos tik Tulpių g. 60. Po to, kai telefonu buvo jo pasiteirauta, kur jis yra, nurodė, kad jis yra netoli „Cido“ arenos, kur turėtų matyti policijos ekipažą ir galutinai sustojo „Cido“ aikštelėje. Nedelsiant prie jo prisistatė policijos pareigūnai, jiems pateikė savo dokumentus, taip pat prie jo automobilio atsirado ir minėti asmenys, jį persekioję. Tik tuomet suprato, kad ten buvo kriminalinės policijos pareigūnai. Buvo sulaikytas. Dėl jo galimo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, papildomai paaiškino, kad jis tą patį vakarą buvo ligoninėje, tačiau nebuvo nustatyta jokių narkotinių medžiagų jo organizme ir negalėjo to būti, kadangi jie nei prieš įvykį, nei po jo narkotinių medžiagų nevertojo ir jis pirmą kartą susiduria su tokiu dalyku. Pamena, kad jis vartojo vaistus nuo skausmo dėl per didelio kraujo spaudimo. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad po 3-4 mėnesių gaunami rezultatai apie tai, kad jis buvo apsvaigęs, kadangi buvo rasta narkotinių medžiagų likučių, kas negali sudaryti pagrindo teigti, kad jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nurodė, kad kai kurios administracinės nuobaudos jau sumokėtos ir dabar šiuo metu moka dalimis skirtas baudas, atskaitoma iš darbo užmokesčio.

Nukentėjusysis T. M. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK ONTV 3-iojo skyriaus viršininku. Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. 2015-02-27 apie 16.30 val. dirbo ekipaže kartu su Panevėžio apskrities VPK KP ONTV 3-iojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. R. ir Panevėžio apskrities VPK KP ONTV 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. G.. Visi jie buvo neuniformuoti, važiavo tarnybiniu automobiliu (be policijos skiriamųjų ženklų) „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R.. Buvo gauta informacija, kad automobiliu „Audi 80 Avant“ važiuoja D. Ž., kuris gali gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas. Buvo nuspręsta patikrinti jį bei jo vairuojamą automobilį „Audi 80 Avant“. Važiuodami J. Biliūno gatve, Panevėžyje, jie pastebėjo nuo Velžio kelio pusės atvažiuojantį minėtą automobilį „Audi 80 Avant“. Todėl jie važiavo 100 metrų atstumu nuo jo. D. Ž. vairuojama transporto priemonė važiavo įtartinai: tai didino greitį, tai mažino, kur nereikėjo stabdyti, stabdė ir pan.. Pamatę, kad jis taip įdomiai važiuoja, jie įtarė, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tada kitam dirbusiam Panevėžio apskrities VPK KP ONTV ekipažui jie pranešė, kad mato automobilį „Audi 80 Avant“ J. Biliūno gatvėje, Panevėžyje ir važiuoja šiam automobiliui paskui. Antras ekipažas atvažiavo su automobiliu „Subaru Outback“ ir juo atvažiavo pareigūnai R. A., R. G. ir J. K.. Tiksliai dabar neatsimena, kaip buvo išsidėstę automobiliai, bet automobilis „Subaru Outback“ pirma važiavo link Venslaviškio gatvės Nr. 11, Panevėžyje ir sustojo. Iš paskos važiavęs „Audi 80 Avant“, kurį vairavo D. Ž., privažiavęs prie automobilio „Subaru Outback“ galinės dalies, taip pat sustojo. Jie privažiavome iš galo su „Škoda Octavia“. Sustojus automobiliui, jis nubėgo prie automobilio, kuriame sėdėjo D. Ž., su tikslu jį sulaikyti. Iš priekyje buvusio tarnybinio automobilio „Subaru Outback“ išlipo R. G., kuris taip pat bėgo prie D. Ž. automobilio vairuotojo durelių. Jis girdėjo, kaip R. G. dar bėgdamas garsiai prisistatinėjo Kriminalinės policijos pareigūnu. Kai pribėgo prie D. Ž. automobilio priekinių keleivio pusės durelių, R. G. jau stovėjo prie šio automobilio vairuotojo durelių. D. Ž. tuo metu žiūrėjo į R. G. ir matė, kaip R. G. rodo D. Ž. tarnybinį pažymėjimą. Tuo tarpu jis pats bandė atidaryti šio automobilio priekines keleivio dureles, tačiau jos buvo užrakintos. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jis prie D. Ž. automobilio priekinio keleivio lango buvo prispaudęs dešinėje rankoje laikomą policijos pareigūno pažymėjimą ir dar kartą garsiai šaukdamas ištarė „kriminalinė policija“ ir prašė užgesinti automobilio variklį, nes automobilis „Audi Avant“ buvo užvestas. Nurodė, kad įvykis įvyko, kai buvo pakankamai šviesu, nebuvo sutemę, todėl nematyti policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo D. Ž. negalėjo. Be to, pažymėjo, kad tuo metu, kai D. Ž. buvo atsisukęs į nukentėjusįjį, jam įtarimą sukėlė jo akys - vyzdžiai jo buvo labai išsiplėtę, todėl įtaria, kad jis galėjo būti stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad kadangi jie dirba be policijos skiriamųjų ženklų, jų policijos pareigūno statusą įrodo tik tarnybinis pažymėjimas, kaip numatyta LR Policijos veiklos įstatyme. Taip pat jis dirba jau daug metų ir jam yra žinomi asmens sulaikymo reikalavimai. Nurodė, kad J. K. tuo metu irgi buvo spėjęs pribėgti prie D. Ž. automobilio ir buvo kažkur prie automobilio priekio. Matė, kaip atsisukęs D. Ž. vėl pasižiūrėjo į R. G., matė, kaip įjungė atbulinę pavarą. Nukentėjusysis pažymėjo, kad tuo momentu jis vos spėjo atšokti ir jeigu jis nebūtų spėjęs to padaryti, tai jį patį būtų kliudęs mažiausiai automobilio veidrodėliu, nes D. Ž. išvažinėjo atbuline eiga ir sukėsi, o R. G. būtų nubloškęs smarkiau. Jam padėjo tai, kad jis pamatė, kad D. Ž. įjungė galinę pavarą ir jis turėjo sekundę atšokti nuo jo. Toliau nurodė, kad D. Ž., važiuodamas atbuline eiga, kliudė „Škodą Octavia“ ir išvažiavo iš Venslaviškio gatvės. Pavažiavęs gal 30-50 metrų, D. Ž. darė posūkį, kliudė tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“ galinį dešinės pusės sparną, taranavo ten stovėjusias kelias kitų asmenų automobilius. Kliudęs kitus automobilius, „Audi 80 Avant“ apsisuko ir nuvažiavo J. Biliūno gatve. Tada nukentėjusysis įšoko į tarnybinį automobilį „Subaru Outback“, kurį vairavo R. A., o priekyje sėdėjo J. K. ir jie įvažiavo į J. Biliūno gatvę, paskui nuvažiavusį automobilį „Audi 80 Avant“. Matė, kaip dideliu greičiu manevruodamas „Audi 80 Avant“ automobilis važiavo J. Biliūno gatve, bet jie jo nebepersekiojo, nes buvo pavojinga, tuo metu buvo pakankamai intensyvus eismas, todėl ir nebematė, kur D. Ž. nusuko. Tada D. Ž. nuo jų pabėgo ir išvengė sulaikymo. Tada mes nusprendėme patikrinti, ar nenuvažiavo į namus. Žinojo, kad jis gyvena Bernatonyse. Apie įvykį telefonu ir radijo ryšiu jie informavo Panevėžio apskrities VPK budėtojus, taip pat pranešė, kad Panevėžio mieste esantys policijos ekipažai sulaikytų minėtą „Audi 80 Avant“, kurį vairuoja D. Ž.. Toliau, važiuojant tarnybiniu automobiliu „Subaru Outback“ Pramonės gatve, Panevėžyje, neprivažiavus Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryžos, pamatė, kad už garažų, kurie yra Pušaloto gatvėje, važiuojant link Bernatonių k., Paenvėžio r. sav., stovi automobilis „Audi 80 Avant“, kurią vairavo D. Ž.. Automobilis buvo pastatytas taip, kad jo nesimatytų nuo gatvės pusės, nekristų į akis. Įvažiavę į garažų teritoriją, jie sustojo taip, kad tarnybinis automobilis „Subaru Outback“ stovėjo priešais automobilio „Audi 80 Avant“ priekį, dešinėje keliuko pusėje. Tačiau vos tik jie sustojo tarnybiniu automobiliu, D. Ž. staigiai susuko automobilio vairą, važiuodamas į priekį, savo automobilio kairiuoju kraštu atsirėmė į tarnybinio automobilio „Subaru Outback“ priekį. Taip važiuodamas, apsuko „Subaru Outback“ automobilį, braukdamas kairiuoju kraštu ir išvažiavęs į Pramonės gatvę, dideliu greičiu bei pavojingai manevruodamas, nuvažiavo link žiedo. Jie važiavo D. Ž. iš paskos, kai tuoj pat jiems paskambino Panevėžio apskrities VPK budėtojai ir pranešė, kad D. Ž. pats paskambino į policiją ir pranešė kad jį kažkas persekioja. Tada jie jau nebepersekiojo D. Ž., paprašė, kad sulaikytų policija jį, nes jei jis ir turėjo narkotinių medžiagų su savimi, tai turėjo pakankamai laiko, kad jų atsikratyti. Papildomai nukentėjusysis pažymėjo, kad jis pats ginklo neturėjo ir nematė, kad kuris nors iš policijos pareigūnų būtų išsitraukęs ginklą viso bandymo sulaikyti D. Ž. metu, nors jie tos operacijos metu ir buvo ginkluoti. Šitoje situacijoje, prieš sulaikant D. Ž., nebuvo jokios būtinybės rodyti ginklą, tačiau vėliau, kada jis pradėjo pavojingai manevruoti automobiliu atbuline eiga, tai toks padidėjęs pavojingumo laipsnis sudarė pagrindo išsitraukti tarnybinį ginklą, siekiant sustabdyti D. Ž., tačiau jau buvo tuo metu pavėluota, nes jie vos spėjo atsitraukti. Taip pat pažymėjo, kad jam yra žinoma, atliktas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo jau yra atliktas ir medžiaga perduotas į teismą, todėl D. Ž. tikslas tuo metu buvo išvengti sulaikymo, juolab jo manymu, tuo metu jis galėjo turėti narkotinių medžiagų, kuriomis vėliau atsikratė. Praktikoje dažnai būna, kad įtariamieji bėga po to, kai išgirsta pasakymą „kriminalinė policija“.

Nukentėjusysis J. K. teismo posėdyje parodė, kad jis tuo metu dirbo Panevėžio apskrities VPK ONT valdybos 2-ojo skyriaus viršininku. Ikiteisminiame tyrime buvo gauta duomenų, kad galbūt D. Ž. disponuoja narkotinėmis medžiagomis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl buvo priimtas sprendimas tai patikrinti. Praeitais metais, vasario mėnesį (tikslios dienos neprisimena), galėjo būti 2015-02-27, D. Ž. buvo bandoma tikrinti Savitiškio gatvėje prie įvažiavimo į kiemą. D. Ž. automobilis buvo pastebėtas, važiuojant nuo Velžio kelio Biliūno gatve, po to jis įsuko į Savitiškio gatvę, galiausiai, įsuko į kiemą. Tuo metu pirmas tarnybinis automobilis „Subaru“ pristabdė prie įvažiavimo į kiemą, kuriuo jis važiavo, o antrasis tarnybinis automobilis „Škoda“ privažiavo prie D. Ž. automobilio iš galo. Po to, jie išlipo prisistatyti šiam asmeniui ir jį patikrinti. R. G. priėjo prie vairuotojo pusės, T. M. priėjo prie vairuotojo pusės keleivio ir iš keleivio pusės, bet daugiau priekiu, o jis stovėjo už T. M. pusės metro atstumu ir jie visi garsiai prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, kad jis vykdytų jų teisėtus reikalavimus. T. M. pridėjo pažymėjimą prie stiklo, bet durys buvo užrakintos. Sakė: „policija, išjunk automobilį, išjunk degimą“. R. G. garsiai pasakė: „policija, nevažiuok, už tavęs yra mašina“. D. Ž. jis matė pirmą kartą, tačiau kuomet nusprendžiama atlikti tikslinį patikrinimą žinoma, su kokiu automobiliu asmuo važiuoja, jo paties fotonuotrauka, todėl jie net neabejojo, kad sustabdė būtent D. Ž. patikrinimui. Nurodė, kad tuo metu buvo dienos metas, šviesu, priekiniai D. Ž. automobilio stiklai netamsinti, dėl galinių stiklų ginčytis negali, o iš automobilio jis nesigirdėjo jokių garsų, muzikos ar pan. Ką buvo policijos pareigūnai išsitraukę, tai pažymėjimus. Matė, kaip D. Ž. žiūri į vieną pareigūną, į kitą bet toje situacijoje jam buvo tas pats. Kas jam pasirodė, už jį atsakyti negali, mano, kad tam įtakos turėjo jo apsvaigimas, nors jis tai neigia. Visi tuo metu buvę supranta, o kad D. Ž. negalėjo to nesuprasti. Jų gestai nebuvo gąsdinantys, tai buvo aiškiai parodyta „policija, nevažiuok“. Pažymėjo, kad tokiose situacijose, kai vyksta patikrinimas ar pan. tai niekas niekada ginklais nemosuoja, todėl stabdant D. Ž., ginklu tikrai niekas nemosavo, nematė, kad kas būtų jį išsitraukęs, nors pats ginklą turėjo. Toliau, jis matė, kaip D. Ž. jau dairosi į vieną veidrodėlio pusę, į kitą pusę, visi matė, kad jis bandė jau tuo metu išvengti to jų patikrinimo. Pastebėjo, kad jo žvilgsnis buvo kaip apsvaigusio žmogaus. Jis susuko vairą ir staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis asmeniškai sušuko „policija, kur tu važiuoji!”, o R. G. pasake „mašina stovi, policija“. R. G. atšoko, nes jei būtų stovėjęs, būtų nublokštas. Taip pat jis kliudė tarnybinį automobilį „Škoda“. Tame automobilyje buvo R. G., jei jis būtų išlipęs, būtų prispaustas. Nurodė, kad šioje situacijoje jam be abejonės kilo pavojus ir T. M. bei R. G., jei jis apsvaigęs būtų sumaišęs pavaras, jis būtų nubloškęs, prispaudęs, sutraiškęs juos. D. Ž. atbuline važiavo link „Lukoil“ degalinės, „Ekrano“ gamyklos pusės, o jis pats bėgo paskui D. Ž. automobilį, tikėdamasis, kad jis gal užstrigs, sprogs padanga ar pan. Pavojingai važiuodamas D. Ž. automobilis kliudė automobilį, cypiančiomis padangomis apsisuko ir nuvažiavo Bieliūno gatve pro „Ekrano“ užtvanką link Velžio kaimo, link Aukštaičių gatvės. Negali tiksliai pasakyti, bet jis girdėjo garsą, o po to pastebėjo, kaip D. Ž. kliudė tarnybinio automobilio priekinės pusės dešinį sparną. Kai jis nuvažiavo iš Savitiškio gatvės, visi policijos pareigūnai, budėtojų dalis buvo įspėti, kad D. Ž. pasišalino iš įvykio vietos. Važiuojant už Pramonės gatvės, prieš garažus Pušaloto gatvėje, prieš Stiklo fabriką, už garažų pamatė stovintį D. Ž. automobilį, kuris iš jų akiračio buvo dingęs apie pusę valandos. D. Ž. galėjo jų ir nematyti, kaip jie išvažiavo iš Pušaloto gatvės. Tik įvažiavo ir jie sustojo, D. Ž. iš karto juos pamatė, pažino ir viskas truko kelias sekundes, kuomet jis iš karto pajudėjo, bandė išvažiuoti, atsitrenkė į jų tarnybinį automobilį, t.y. jis braukdamas savo automobilio šoną, bandė nustumti juos nuo to keliuko. Pažymėjo, kad nors jis ir sėdėjo automobilyje, bet jam taip pat kilo pavojus, kadangi buvo automobilių kontaktas, dar gerai, kad D. Ž. netaranavo jų į šoninę pusę, tada dar gal ir būtų kilęs realesnis pavojus. D. Ž. išvažiavęs iš tų garažų masyvų, Pušaloto gatve nuvažiavo link pervažos, link Kerbedžio gatvės. Jie susikontaktavo su budėtojais, papasakojo situaciją ir nurodė, kad D. Ž. automobiliu lekia neprognozuojamai, tačiau jo nesivijo, kadangi situacija kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Greitis buvo žvėriškas, akys apsvaigusios, nesiorientuoja, žmogus buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Kai jie važiavo Pušaloto gatve, policijos budėtojas nurodė, kad D. Ž. skambina į policiją numeriu 112 ir jam buvo pasakyta, kad jo pareigūnai laukia, patruliai jį sustabdė. Kai atvažiavo prie „Cido“ arenos, jie patikrino D. Ž. automobilį. Klausė, kodėl jis bėgo nuo jų, bet ką jis atsakė nebeprisimena, bet pamena, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, neadekvatus, judesiai nekoordinuoti, akys „stiklinės“, nefokusuojantis žvilgsnis. Jį įsodino patruliai, o jis su kolegomis išvažiavo atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Mano, kad D. Ž. bėgo nuo jų, kadangi jis galbūt tuo metu, kai jie jį tikrino Savitiškio gatvėje, jis galėjo turėti su savimi narkotinių medžiagų ir aišku turbūt didelę įtaką turėjo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Jau tada jis suprato, kad kito kelio jam nėra, gal išmetęs narkotikus jautėsi ramus, pasislėpęs. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ginklas naudojamas pagal policijos veiklos įstatymą, kaip psichinė prievarta, išimtinais atvejais, bet jam asmeniškai panaudoti ginklo neteko. Šioje situacijoje, kai D. Ž. pavojingai vairuoja, važiuodamas atbuline eiga, kliudo vieną, antrą automobilius, vairuoja nežiūrėdamas kur apie 30 metrų, reiškia, kad jis tokiu važiavimu kėlė pavojų ne tik jiems, kurie buvo šalia, bet visiems, kas tuo metu pasitaikė jam ant kelio. Tokiais atvejais jie gali panaudoti ginklą, bet ir tuo atveju jie ginklo nenaudojo, nors buvo tam visos sąlygos. Tačiau pažymėjo, kad kai buvo prieita prie jo automobilio ir parodytas tarnybinis pažymėjimas, tuo metu net ir nebuvo pagrindo jam rodyti ginklą. Pažymėjo, kad jam tai ne kasdieninė situacija, žala pasireiškė tik tiek, kad buvo sukelta tam tikra stresinė situacija, turtinės žalos nėra, bet ji viršijo įprastinę darbo dieną, kitų sulaikymo stresinį stovį, mano, kad šioje situacijoje moralinė žala jam buvo padaryta. Stresas buvo patirtas gerokai ženklesnis nei įprastai, tačiau civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nukentėjusysis R. G. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu dirbo Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje, 3 – ame skyriuje. Tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo gauta duomenų, kad D. Ž. galimai yra susiejęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl 2015-02-27 buvo gautas nurodymas iš tyrėjo, kuris tyrė tą bylą, ar iš valdybos viršininko sustabdyti ir patikrinti D. Ž., kadangi buvo gauta informacija, kad minėtas asmuo gali gabenti narkotines medžiagas. Buvo pravestas instruktažas, parodyta jo nuotrauka, buvo nurodytas jo automobilis kuriuo jis naudojasi, buvo suskirstyti ekipažai. Dviem ekipažais išvyko į Panevėžio miestą. Jis asmeniškai buvo su automobiliu „Subaru“, kurį vairavo R. A., kartu važiavo ir J. K., kitame policijos ekipaže buvo R. G., T. M., jie važiavo automobiliu „Škoda“. Stovint „Lukoil“ degalinėje Biliūno gatvėje, apie 16.30 val. jie gavo informaciją, kad Biliūno gatve į jų pusę atvažiuoja automobilis „Audi 80“, kurį vairuoja D. Ž., o vėliau jį ir pamatė. Buvo pasirinkta taktika šį automobilį įsprausti, kad šis automobilis atsidurtų tarp jų dviejų tarnybinių automobilių. Todėl išvažiavus iš degalinės teritorijos, D. Ž. liko jiems iš galo, o jam iš paskos važiavo kitas tarnybinis automobilis, per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį įsitikino, kad tai yra D. Ž.. Važiuojant Biliūno gatve per galinio vaizdo veidrodėlius R. A. matė, kad D. Ž. rodė posūkį sukti į Venslaviškio gatvę. Todėl jie priekyje važiuojantys pasirinko tą pačią kryptį. Važiuojant Venslaviškio gatve, per veidrodėlius pamatė, kad D. Ž. rodė posūkį į Audėjų gatvę, todėl vėl jie pasirinko tą patį maršrutą, taktiškai nuspręsta Audėjų gatvėje pristabdyti ir sustoti automobiliu „Subaru“, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir pačiam D. Ž.. D. Ž. sustojo jiems iš galo, o už jo iš galo sustojo automobilis „Škoda“. Tik sustojus tarnybiniu automobiliu, jis išlipo ir ėjo link D. Ž.. Jau sėdint automobilyje kairėje rankoje jo buvo paruoštas turimas tarnybinis pažymėjimas, kadangi jie visi vilkėjo civilius drabužius, tarnybiniai automobiliai nebuvo pažymėti spec. policijos ženklais. Kadangi pagal LR policijos įstatymą savo statusą jie galėjo įrodyti tik turimais tarnybiniais pažymėjimais, kairėje rankoje laikydamas pažymėjimą, jis ėjo link vairuotojo, dešinė ranka buvo neužimta, todėl ja priėjęs bandė atidaryti vairuotojo dureles. D. Ž. akivaizdžiai į jį žiūrėjo visą tą laiką nuo to momento, kai išlipo iš automobilio, D. Ž. sekė jo judėjimą, todėl jis tikrai turėjo matyti, kad rankoje laiko pažymėjimą. Priėjus jam, iš jo tarnybinio automobilio „Subaru“ išlipo J. K., o iš kito tarnybinio automobilio – T. M.. Jie abu pribėgo prie priekinių keleivio pusės automobilio durelių. Bandė atidaryti. Priėjęs prie automobilio aš garsiai sušuko „policija!”. Pamatęs kad durelių negali atidaryti paprašė garsiai atidaryti dureles. Lygiai taip pat girdėjo, kaip T. M. šaukė „kriminalinė policija!”, tačiau nepamena, kad būtų sakęs „išjunk automobilį, degimą“ ar pan. Audėjų gatvelė nuošali, maža, rami, todėl pašalinio triukšmo ten nebuvo. Dėl tarnybinio ginklo panaudojimo jis pažymėjo, kad tarnybos metu jie privalo nešiotis ginklą, bet kokioje situacijoje, tačiau ginklai nėra demonstruojami viešai, jie nešiojami taip, kad nematytų pašaliniai asmenys. Tuo momentu ginklas ištrauktas ir demonstruotas tikrai nebuvo, kadangi nebuvo tam jokio pagrindo, nes tuo metu D. Ž. jiems realiai nekėlė jokio pavojaus. Jo automobilis stovėjo, ginklo naudoti, demonstruoti kaip psichinę prievartą, jiems taip pat nebuvo jokio tikslo. Pagal LR policijos įstatymą kaip psichologinę prievartą galime ištraukti iš dėklo tarnybinį ginklą, jeigu galvojama, kad konkrečioje situacijoje jis gali būti panaudotas, t.y jeigu gali būti pavojus policijos pareigūnui ar kitam asmeniui, jo gyvybei ar sveikatai. Jei einama link automobilio ir jis juda, galima naudoti ginklą, nes įžvelgiama, kad gali kilti grėsmė. Šiuo atveju D. Ž. automobilis stovėjo, nejudėjo, grėsmės nekėlė. Taip pat negali atsakyti, kur, kokioje pusėje jo kolegos nešioja ginklus, tačiau jo ginklas negalėjo matytis, kadangi buvo šaltas paros metas, todėl jis dėvėjo striukę, kuri dengė visą kūną. D. Ž. įjungė pavarą ir pajudėjo gal iki pusės metro į priekį. Pamatęs, kad jis negalės atlikti manevro, saugiai išvažiuoti, kadangi jų tarnybinis automobilis „Subaru“ stovėjo labai arti, D. Ž. pradėjo dairytis per veidrodėlius. Suprato, kad D. Ž. ieško galimybės pajudėti atbuline eiga ir pamatė per stiklą, kad jis jungia atbulinę pavarą. Tai pamatęs, jis rankų gestais parodė, kad už jo yra dar vienas automobilis ir kad jis nevažiuotų. Tačiau D. Ž. to nepaisė ir susukęs vairą bei paspaudęs akseleratoriaus pedalą pradėjo, judėti atgal. Jis pats tik spėjo atšokti, nes jau buvau tam pasiruošęs. Tuo metu, kai jis pajudėjo atbuline eiga, D. Ž. trenkėsi į kitą jų tarnybinį automobilį „Škoda“, kuris stovėjo už jo automobilio. Išsuko į Venslaviškio gatvę, dideliu greičiu važiavo atgal. Kadangi greitis buvo didelis, atbuline eiga važiuoti sudėtinga, D. Ž. vinguriavo po Venslaviškio gatvę. Negalėdamas, neturėdamas patirties tokiu greičiu valdyti automobilį, jis trenkėsi į kitus automobilius. Tuo tarpu jis pats nuo momento, kai atšoko nuo D. Ž. automobilio ir kai jis pradėjo judėti atgal, bėgo iš paskos nuvažiuojančiam automobiliui, suprato, kad tokiu greičiu važiuojant jis tikrai turėtų trenktis ir nebepajudėti, tačiau jam pavyko atsitrenkus, atbuline eiga nuvažiuoti iki sankryžos, kur yra „Lukoil“ degalinė. Taip išsisukdamas D. Ž. pradėjo priekiu judėti, važiavo Biliūno gatve link „Ekrano“ marių užtvankos, Skaistakalnio parko. Tuo tarpu prie jo privažiavo tarnybinis automobilis „Subaru“, kurį vairavo R. A.. Jame buvo J. K., T. M., įlipo į jį. Kitas tarnybinis automobilis su A. R. liko įvykio vietoje, kadangi reikėjo suforminti eismo įvykį. Matydami kaip D. Ž. dideliu greičiu Biliūno gatve juda link Skaistakalnio parko, link Vilniaus gatvės ir pavojingais manevrais aplenkinėdamas automobilius, jie nusprendė jo nepersekioti, kadangi jis kėlė labai didelę grėsmę ir nenorėjo, kad būtų sukeltos dar didesnės, skaudesnės pasekmės. Buvo informuota budėtojų dalis apie eismo įvykį, apie tai jog yra pasišalinęs asmuo, kuris taip pat vengia sulaikymo, buvo informuotas automobilis, kuriuo jis pasišalino. Matydami, kuria puse D. Ž. nuvažiuos, t.y. link Skaistakalnio parko. Jie važiavo į tą pusę tikėdamiesi, kad jis galėjo būti palikęs automobilį ir pasišalinęs. Turėdami duomenų, kad D. Ž. ar tėvai gyvena Bernatonių kaime, buvo priimtas sprendimas važiuoti į tą pusę tikintis netoli namų jį pamatyti. Važiuojant Pramonės gatve link mašinų turgaus, prie garažų kooperatyvų buvo pastebėtas D. Ž. automobilis. Jis buvo už sienos, kad nuo gatvės nesimatytų. Automobilis buvo su įjungtais žibintais, todėl iš karto atkreipė dėmesį. Suprato, kad automobilis yra galimai užvestas, vienas nepaliktas, gali būti asmuo, todėl buvo vėlgi informuoti kiti ekipažai. Kadangi kiti ekipažai per toli, buvo nuspręsta priimti sprendimą saugiai privažiuoti, pabandyti sulaikyti D. Ž.. Atvažiavus link jo, jis pradėjo judėti iš vietos, trenkėsi į jų automobilį, pastūmė ir apsuko, siekdamas jį apvažiuoti. Kadangi tai yra siaura vieta, jis kliudė jų tarnybinį automobilį, spausdamas greitį, didindamas greitį, nepagalvodamas, kad yra garažų kooperatyvas, gali būti žmonių, jis dideliu greičiu išvažiavo iš garažų teritorijos link Pramonės – Pušaloto gatvių šviesoforo. Daugiau jo nebematį. Buvo informuojami policijos patruliai, kad D. Ž. pasišalino iš kooperatyvo su automobiliu. Po to sužinojo, kad automobilis „Audi“, kurį vairavo D. Ž. sulaikytas prie „Cido“ arenos. Atvykus ten, buvo patrulių ekipažai, D. Ž.. Tuo metu, kiek pamena, D. Ž. nesakė patruliams, kad jis su kolegomis jį persekiojo. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl D. Ž. apsvaigimo nurodė, kad iš jo reakcijos, iš jo akių gali teigti, kad jis buvo tuo metu apsvaigęs, kadangi jis dirba 3-ame narkotikų skyriuje, apsvaigusius žmones žino kaip atskirti. „Stiklinės akys“, t.y. didelės akys, išsiplėtę vyzdžiai, nedažnas mirksėjimas, nenatūralus, sulėtintas, judesiai, galvos pasukimai yra staigūs, judesiai staigūs, tai parodo tam tikrų medžiagų poveikį. Taip pat pažymėjo, kad kai kurios narkotinės medžiagos slopina, kai kurios skatina, suteikia energijos, pvz. amfetaminas – skatinantis narkotikas. Pavartojus narkotinių medžiagų jų poveikis netrunka parą ar tris, t.y. tam tikras laikotarpis, valandą, dvi yra pirmieji požymiai, po to, laikui einant poveikis mažėja.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba ONT valdyboje, 3 – skyriaus vyr. tyrėju. 2015-02-27 dirbo ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių medžiagų platinimo. Buvo gauta duomenų, kad D. Ž. gali būti susijęs su tuo nusikaltimu. Buvo su kolegomis išvažiavę į miestą su tikslu sulaikyti ir patikrinti automobilį. Važiuojant Janonio gatve jie pastebėjo nuo Velžio kelio pusės įtartinai manevruojant automobilį, kaip kad neblaivus važiuotų. Apsisukę jie važiavo iš paskos, pranešė kitiems kolegoms, vairavo automobiliu „Škoda“. Užsukus D. Ž. link Audėjų g. 6, jo kolegos važiavę priekyje automobiliu „Subaru“ sustojo, o jis sustojo D. Ž. automobilio gale. Nurodė, kad jis anksčiau nebuvo susidūręs su D. Ž., bet jį pažino iš fotonuotraukos. Matė, kaip iš automobilio „Subaru“ išlipa R. G., su pažymėjimu prieina prie D. Ž. automobilio dūrelių. Taip pat iš jo automobilio išlipo T. M., ėjo prie D. Ž. automobilio vairuotojo durelių. Vienas sakė „policija, atidaryk duris“, kitas – „užgesink variklį“, kiek man girdėjosi per uždarytus langus. J. K. išlipo ir nuėjo prie keleivio durų. Matė, kaip visi persigandusiomis akimis buvo. Nuo D. Ž. jis buvo apie 2 metrų atstumu, todėl jo apsvaigusias akis matė gerai per jo automobilio veidrodėlį. Taip pat per D. Ž. automobilio veidrodėlį matė jo veidą, kaip žmogus duodasi, nerimsta, o ir D. Ž. automobilio langai nebuvo tamsinti, jo tarnybinis automobilis buvo labiau išsikišęs į gatvės pusę, todėl visą situaciją jis matė ir per D. Ž. automobilio langą. Nemano, kad D. Ž. būtų išsigandęs jų gestų, tai negalėjo jam sukelti streso, juolab neapstabėjo, kad R. G. ginklas matėsi, o jo ginklo matyti D. Ž. niekaip negalėjo, nes nebuvo išlipęs iš automobilio. Po to, D. Ž. į priekį pavažiavo, įjungė atbulinę pavarą ir visi tuomet sušuko „žiūrėk, automobilis iš paskos, ką tu darai!“. Jis susuko vairą ir per jo automobilio šoną pravažiavo, jo automobilis šoko per gatvės bortą, gatve skersas važiavo, sukosi gatvėje ir nuvažiavo dideliu greičiu link Velžio kelio. Atsimena, kad jo tarnybinio automobilio dešinės pusės lyg galinė arka, bamperis, gaubtas buvo deformuoti, kliudė veidrodėlį, tai nutiko D. Ž. automobiliui priekiu slystant. Pažymėjo, kad jo automobilio gale sėdėjo R. G., jeigu jis būtų išlipęs lauk, tai koja būtų tik likusi, tačiau jis nebespėjo, nors buvo pradėjęs daryti duris, bet spėjo užtrenkti jas, o jis pats iš automobilio išlipęs nebuvo. D. Ž. savo automobiliu atsitrenkė į stovinčias kitus automobilius, kurie buvo gal 10 metrų nuo tos gatvės kur jie stovėjo, aukų galėjo būti ir daug. Mano, kad situacija buvo labai grėsminga, kadangi buvo apie 17.00 val., todėl žmonių, automobilių judėjimas buvo intensyvus, tačiau tuo metu pašalinių asmenų nematė. Po to, T. M. sėdo į automobilį „Subaru“ ir išvažiavo, o jis liko su R. G. automobilyje „Škoda“. Po kiek laiko bandė važiuoti iš paskos D. Ž., tačiau jo nebematė. Jis tiesiogiai skambino vadovui, siekiant jį informuoti apie situaciją, ir radio ryšiu pranešta buvo, kad D. Ž. pasišalino iš vietos. Vėliau, gavo pranešimą, kad prie „Cido“ arenos D. Ž. sustabdytas. Privažiavę, jis akivaizdžiai matė D. Ž. akių išplėtusius vyzdžius ir jis pats neneigė, kad po balių yra visko prisivartojęs. Po to, jie nuviko jie į komisariatą. Apibendrinant mano, kad D. Ž. pabėgo, nes jis turėjo draudžiamų daiktų su savimi, antra, tai įtakojo jo apsvaigimas.

Liudytojas R. A. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriau vyr. tyrėju. 2015-02-27 vairavo tarnybinį automobilį „Subaru“, kuriame kartu buvo R. G. ir J. K.. Jie turėjo informacijos, kad gabenamos narkotinės medžiagos, todėl buvo priimtas sprendimas patikrinti asmenį, sustabdžius transporto priemonę. Tas ir įvyko, reikiamą automobilį „Audi“ sustabdė Audėjų gatvėje, jis sustojo šio autobilio priekyje, o kitas tarnybinis automobilis „Škoda“ jo gale. Kolegos išlipo iš tarnybinio automobilio, o jis liko sėdėti jame ir stebėjo situaciją galinio vaizdo veidrodėliuose. Matė, kaip jo kolegos buvo priėję prie sustabdyto automobilio „Audi“, t.y. atsimena, kad R. G. ir T. M. buvo prie sustabdyto automobilio vairuotojo pusėje, o J. K. – jo keleivio pusėje. Prie sustabdyto automobilio jo kolegos prisistatė ir tuo metu T. M. balsas buvo aiškus, tvirtas, girdėjo, kaip jis pasakė „policija“ ir kitus žodžius. Jo tarnybinio automobilio durelės buvo praviros, nes išlipo jo kolegos. Atsimena, kad R. G. tuo metu, kai automobilis jau pradėjo veikti garsiau variklis, kadangi iš karto kaltinamasis neįjungė tinkamos pavaros, sukryžiavęs rankas gestais rodė, stovėdamas prie sustabdyto automobilio vairuotojo durelių, kad „nevažiuotų atgal, nes automobilis stovi“. Tarnybinio ginklo jis pats neturėjo ir nematė, kad kas būtų naudojęs jį. Po kažkurio tai laiko išgirdo, kad sustabdytas automobilis pradeda važiuoti atbuline eiga. Dar išgirdo smūgį į kitą automobilį, todėl buvo išlipęs iš savo tarnybinio automobilio ir matė, kaip buvęs sustabdytas automobilis važiuodamas atbuline eiga, trenkėsi į kitus stovinčius automobilius, pavojingai manevravo, atbulas išvažiavo į pagrindinę gatvę, tuo metu buvo ir kitų automobilių. Mano, kad kaltinamasis suprato, kad šalia automobilio yra policijos pareigūnai, kad gale yra kitas automobilis, kad jis gali savo veiksmais juos sužaloti. Žino, kad vienas kolega lipo iš kito tarnybinio automobilio tuo metu, kai kaltinamasis pajudėjo automobiliu atbuline eiga, todėl buvo kilę pavojus sužaloti šio policijos pareigūno kojas. Paneigė, kad jis asmeniškai būtų pranešęs policijos budėtojui, kitiems policijos ekipažams, kad reikalinga sulaikyti D. Ž.. Po to nuo Venslaviškio gatvės iki garažų Pušaloto gatvėje atvyko per 10-15 minučių. Jie važiavo į kaltinamojo gyvenamąją vietą Bernatonių kaime, kai pamatė nuo gatvės stovintį buvusį jų sustabdytą automobilį su įjungtais žibintais garažų teritorijoje. Tačiau įvažiavus į garažų teritoriją, kaltinamasis pamatė jų automobilį jis staiga pajudėjo iš vietos ir trenkėsi į jo vairuojamą tarnybinį automobilį ir nuvažiavo. Pažymėjo, kad tuo metu nei vienas iš pareigūnų neliepė D. Ž. išlipti iš automobilio. Nurodė, kad tuo metu jam kaltinamojo veiksmai buvo sukėlę pavojų, be abejonės ir kitiems jo kolegoms, buvusiems automobilyje. Po to, kai iš garažų teritorijos pasišalino D. Ž. jis į tą pačią vietą sugrįžęs nebuvo, o vėliau prie „Cido“ arenos jis su D. Ž. nebendravo. Mano, kad jo kaltinamojo elgesys buvo nesuprantamas, neapsvaigęs žmogus taip nesielgtų, remiantis savo 17 metų darbine praktika, todėl mano, kad D. Ž. buvo apsvaigęs.

Liudytojas A. R. G. teismo posėdyje parodė, kad 2015-02-27 jis dirbo ekipaže automobiliu „Škoda Octavia“, vairuotojas buvo A. R., o jis sėdėjo keleivio vietoje, priekyje sėdėjo T. M.. Tuo metu jie A. R. pamatė automobilį „Audi“ mėlynos spalvos „Caravan“ tipo, kuriame turėjo būti asmuo, kurio pavardės dabar nepasakys. Tą automobilį pamatė ties Audėjų – Venslaviškio g. sankryža. Tuo metu priekyje pasirodė jų kitas tarnybinis automobilis „Subaru“ ir kai visi trys automobiliai sustojo, išlipo iš jų ekipažo pareigūnas T. M., iš priekyje esančio ekipažo išlipo R. G. ir J. K.. Jie priėjo prie to automobilio, ištraukė pažymėjimus. Pažymėjo, kad ginklo iš tuo metu buvusių policijos pareigūnų niekas nenaudojo. Tačiau kolegų sakomų žodžių jis negirdėjo. D. Ž. būsenos įvertinti negalėjo tuo metu. Kol jis ruošėsi išlipti, buvo prasivėręs automobilio dureles ir bekišantis kojas lauk, sustabdytas automobilis pradėjo važiuoti, tik tai spėjęs savo dureles užtrenkti, automobilis „Audi“ visą jo tarnybinio automobilio šoną nubraukė. Pažymėjo, kad jei jo kojos būtų lauke, tai jis būtų sužalotas, taip pat ir kitiems jo kolegoms, kurie labai arti stovėjo prie sustabdyto automobilio „Audi“, buvo kilęs realus pavojus, jei jiems būtų užvažiavęs sustabdytas asmuo ant kojų ar pan., ko pasekoje jie taptų invalidais. Kadangi buvo nemažas tarpas tarp jo tarnybinio automobilio ir automobilio „Audi“, nes automobiliai stovėjo tokiu truputį kampu, todėl šio automobilio vairuotojui, susukus visą vairą, šis automobilis išsisuko nuo jo tarnybinio automobilio „Škoda“, kabindamas automobilio sparną, braukdamas visą tarnybinio automobilio perimetrą iš šono. Po to, automobilis „Audi“ vairuotojas važiavo atbuline eiga į nuokalnę, tiesiai į Venslaviškio gatvę, po to išlygino vairą, padidino greitį ir nusuko link Biliūno tilto. Nurodė, kad neturėjo galimybės šio automobilio persekioti. Nežino, kas pranešė budėtojams, tarnyboms, kad reikia stabdyti D. Ž.. Po to gavo informaciją, kad jis sulaikytas prie „Cido“ arenos. Matė, kad prie „Cido“ arenos persekiojamasis buvo sustabdytas, tačiau nebendravo su juo, taip pat ar prie garažų jis asmeniškai buvo, pasakyti negali.

Liudytoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba Panevėžio paskirties VPK Kelių policijos tarnyboje vyr. policijos patrule. Teko susidurti su kaltinamuoju, kadangi Panevėžio apskrities VPK budėtojai pranešė, buvo gautas pranešimas, kad automobilis apgadino pareigūnų automobilį ir dideliu greičiu važiuoja iš eismo įvykio vietos. Prašė jį sustabdyti. Tuo metu ji su kolega patruliavo mieste. Pažymėjo, kad kai ji rašė protokolą automobilis jau buvo sustabdytas kitų policijos pareigūnų prie „Cido“ arenos. Toliau pažeidėjas buvo nuvežtas į policijos komisariatą, ten ir buvo pildomi ATP protokolai. Dokumentai buvo pildyti patalpoje, kuri buvo gerai apšviesta, žmogus aiškiai buvo matomas, todėl D. Ž. tuo metu atrodė labai pasimetęs, nesiorientavo aplinkoje, galvojo, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Tikrino jo blaivumą, tačiau girtumo patikrinimo testas parodė, kad jis nėra išgėręs. Pamena, kaip klausė kaltinamojo, kodėl jis bėgo iš įvykio vietos, o atsakė, kad jis buvo panikoje. Budėtojas pranešė, kad kaltinamasis apgadino automobilį ir bėgo iš eismo įvykio vietos kaip pažeidėjas. Pažymėjo, kad T. M. yra susijęs giminystės ryšiais su ja, tačiau jai dėl šios situacijos jis tiesiogiai neskambino. Į priėmimo skyrių dėl kitų procesinių veiksmų atlikimo jį gabeno kolega J.. Jis neneigė padaręs KET pažeidimus, todėl surašiau protokolus, D. Ž. juos pasirašė.

Rašytiniai bylos įrodymai

Iš 2015-06-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus D. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 51- 80).

2015-02-27 tarnybinio pranešimo dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str. (1 t., b. l. 4-5).

Iš 2015-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-N 615/15(01) matyti, kad D. Ž. šlapime, paimto 2015-02-27 20.05 val., rasta metamfetamino ir amfetamino pėdsakų ( 1 t., b. l. 144 ).

Iš 2015-03-02 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūrėti automobiliai: SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui SUBARU OUTBACK deformuota: dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, valstybinio numerio laikiklis; ant priekinio bamperio, dešinės pusės priekinio sparno, dešinio priekinio žibinto, variklio dangčio ties grotelėmis matyti mėlynų dažų pėdsakai. Automobiliui ŠKODA OCTAVIA nustatyti nubrozdinimai ir mėlynų dažų pėdsakai ant dešinio galinio sparno ir galinio bamperio dešinėje pusėje, ant galinio sparno viršuje, dešinėje pusėje dar matyti linijos formos tamsiai pilkų dažų žymė (1 t., b. l. 44-48).

Iš Panevėžio apskrities VPK vyr. specialistės 2015-08-16 tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje pranešė, kad dėl 2015-02-27 įvykio metu apgadinto automobilio „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala 652.90 Eur turtinė žala, dėl automobilio „Subaru Ouback“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 895.44 Eur turtinė žala. Komisariatas ieškinio nereiškia, nes padarytą žalą atlygino AB „ Lietuvos draudimas“, prašo atlikti ikiteisminį tyrimą, kad kaltininkas D. Ž. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 54- 56 ).

Iš 2015-11-06 administracinio teisės pažeidimo išrašo matyti, kad 2015-02-27 D. Ž. buvo surašyti trys administracinio teisės pažeidimo protokolai už važiavimą automobiliu, apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, transporto priemonių apgadinimą ir pasišalinamus iš eismo įvykio vietos, tačiau 2015-06-19 D. Ž. buvo nubaustas administracine tvarka tik už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2 t., b.l. 160-162).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 289 str. kyla ir pagal šį straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. LR BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. LR BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Taip pat pažymėtina, kad LR BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

Iš byloje ištirtų įrodymų vienareikšmiškai nustatytos šios aplinkybės: kaltinamasis, norėdamas išvengti teisėtų pareigūnų reikalavimų ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, vairuodamas ir pavojingai manevruodamas savo automobilį pasipriešino policijos pareigūnams, t.y. nesustojo ir nekreipdamas dėmesio į policijos pareigūnų rodomą policijos pažymėjimą, garsų įspėjimą, kad tai kriminalinė policija ir reikalavimą užgesinti variklį, nevykdė šio teisėto policijos pareigūnų reikalavimo, pradėjo važiuoti automobiliu atbuline eiga, tokiais savo veiksmais sukdamas pavojų sveikatai ir gyvybei tuo metu buvusiems pareigūnams, apgadino tarnybinį automobilį „Skoda Octavia", kliudė bei apgadino kitą A. S. automobilį. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis, persekiojamas policijos pareigūnų, įvažiavo į garažų teritoriją, esančią ties Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryža, Panevėžyje, ten pasislėpė, po to siekdamas išvažiuoti iš minėtos teritorijos, tyčia kliudė automobilį „Subaru Ouback“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo policijos pareigūnai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis iš esmės patvirtina dalį kaltiniame nurodytų aplinkybių, tačiau pateikia visai kitokį buvusių aplinkybių vertinimą, t.y. jis nurodo, kad taip pasielgė, kadangi policijos pareigūnų rodomų tarnybinių pažymėjimų jis nematęs, negirdėjęs, kad garsiai įspėjama, kad jį ketina patikrinti policijos pareigūnai, kad neva pamatęs pareigūno ginklą ir jo išsigandęs. Šiuos kaltinamojo teiginius pilnai paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų ir liudytojų (išskyrus liudytojos J. M. parodymai, kuri minėtuose kaltiname akte nurodytų veikų epizoduose tiesiogiai nedalyvavo) parodymai, kad prie jo automobilio priėjusieji pareigūnai iš abiejų automobilio pusių ne tik kaltinamajam parodė turėtus tarnybinius pažymėjimus, bet ir garsiai prisistatę policijos pareigūnais, reikalavimo užgesinti mašinos variklį, o po to nevažiuoti atbuline eiga dėl kaltinamojo automobilio gale stovinčio policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Pats kaltinamasis sutinka su tuo, kad jo automobilio langai nebuvo tamsinti, buvo dienos metas, todėl objektyvių kliūčių kaltinamajam nepamatyti policijos pareigūnų prie jo automobilio stiklo pridėtų tarnybinių pažymėjimų, nebuvo. Juolab nukentėjusieji ir liudytojas A. R. nuosekliai patvirtino kaltinamojo veiksmus, sekusius po tokių policijos pareigūnų veiksmų – jis nuolatos dairėsi į vienoje pusėje stovėjusį policijos pareigūną, tai iš kitoje automobilio pusėje stovėjusį policijos pareigūną, nerimą, kol priėmė sprendimą sprukti, pavojingai manevruojant atbuline eiga savo automobiliu.

Taip pat kritiškai vertintinas ir kitas kaltinamojo argumentas, kad jis negirdėjo, kaip šalia jo automobilio buvę policijos pareigūnai būtų šaukę „kriminalinė policija“ ir reikalavę užgesinti automobilio variklį, kadangi tokie kaltinamojo parodymai yra prieštaringi kitiems jo parodymams, teigiančiais, kad jis nieko iš lauko pusės negirdėjo, tačiau išgirdo krebždesį, kai bandė atidaryti jo automobilio keleivio pusės dureles policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, negalima tokia situacija, kuomet asmuo, išgirdęs menką garsą, kurį sukelia bandomos atidaryti automobilio durelės, tačiau negirdi šalia automobilio garsiai kalbančių policijos pareigūnų, juolab liudytojas A. R. patvirtino, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo girdėti už poros metrų nuo jų automobilyje sėdinčiam asmeniui su uždarytais langai, taip pat ir liudytojas R. A. patvirtino, kad sėdėdamas kitame tarnybiniame automobilyje tokiu pat poros metrų atstumu girdėjo per atdaras automobilio dureles pareigūnų šūksnius ir reikalavimus kaltinamojo atžvilgiu. Todėl minėtas kaltinamojo argumentas vertintinas, tik kaip jo gynybos priemonė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat teismas vertina ir kitus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus (išskyrus liudytojos J. M. parodymai, kuri minėtuose kaltiname akte nurodytų veikų epizoduose tiesiogiai nedalyvavo), kuriais aiškiai nurodoma, kad tarnybinį ginklą turėjo tik vienas iš policijos pareigūnų, buvusių šalia kaltinamojo automobilio buvusių pareigūnų, tačiau jie visi nuosekliai tvirtina, kad jiems yra puikiai žinoma ginklo panaudojimo tvarka, o situacija, susidariusi, sustabdžius kaltinamojo automobilį Venslaviškio g. 11, Panevėžyje – pirmajame nusikalstamos veikos epizode, nesudarė pagrindo išsitraukti tarnybinio ginklo ir juo grasinti kaltinamajam, kadangi jis nekėlė jiems grėsmės bent jau pradiniame nusikalstamos veikos etape, juolab nenustatyta, tarnybiniu ginklu nebuvo grasinta ar naudotasi ir vėlesniuose nusikalstamos veikos etapuose, kuomet kaltinamasi atbuline eiga pavojingai pajudėjo iš vietos ir darydamas pavojingus manevrus nuvažiavo, keldamas pavojų aplinkiniams ir patiems pareigūnams, ir paspruko iš policijos pareigūnų akiračio, ar kitame jo nusikalstamos veikos epizode, kuomet garažų teritorijoje, esančioje ties Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryža, Panevėžyje, kaltinamasis pavojingai manevruodamas ir atsitrenkęs į tarnybinį automobilį, siekė pakartotinai pasprukti nuo jį užklupusių policijos pareigūnų. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiųjų ir liudytojų (išskyrus liudytojos J. M. parodymai, kuri minėtuose kaltiname akte nurodytų veikų epizoduose tiesiogiai nedalyvavo) parodymais dėl tarnybinio ginklo panaudojimo, nors teismas neatmeta galimybę, kad tarnybinį ginklą galėjo pastebėti kaltinamasis, tačiau tai nesudaro pagrindo traktuoti šią aplinkybę, kaip grasinimą ginklu. Juolab paties kaltinamojo parodymai yra nedetalūs ir tam tikra apimti prieštaringi, kadangi jis nurodo, kad vienas iš jo automobilio keleivio pusėje buvusių pareigūnų turėjo ginklą rankoje, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti, kuris iš teismo posėdžių salėje buvusių policijos pareigūnų buvo su ginklu, taip pat negalėjo nurodyti detalių – į kur ginklas buvo nukreiptas.

Taip pat teismo vertinimu, neadekvačiai reakcijai į susidariusią situaciją įtakos turėjo paties kaltinamojo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Nors kaltinamasis nesutinka su specialisto išvada Nr. T-N 615/15(01), nurodančia, kad kaltinamojo D. Ž. šlapime rasta metamfetamino ir amfetamino pėdsakų, kadangi likę narkotinių medžiagų pėdsakai jo šlapime negali patvirtinti, kad jis įvykio metu buvo apsvaigęs, tačiau šia aplinkybę patvirtina ir kiti byloje apklausti asmenys – kurie vienareikšmiškai patvirtino ne tik tuo metu buvus apsvaigusio nuo narkotinių medžiagų asmens požymiams D. Ž. išvaizdoje, bet ir pabrėžiamas jo neadekvatūs susidariusiai situacijai veiksmai, nepagrįsti ir pavojingi aplinkiniams asmenims sprendimai, griebiantis kraštutinių priemonių, siekiant bėgti nuo policijos pareigūnų, jiems bandant jį patikrinti. Todėl, konstatuotina, kad kaltinamasis apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir patyręs išgąsti dėl to, kad jį ketina patikrinti policijos pareigūnai, šie veiksniai galėjo pagrįstai įtakoti ne tik tai, kad kaltinamasis netinkamai vertino situaciją, bet ir atitinkamą reakciją į ją.

Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo argumentą, kad jis pavojaus policijos pareigūnams tuo metu nesukėlė, staiga pradėdamas važiuoti atbulomis, kadangi jie buvo atsistoję automobilio šonuose, pavojus jiems būtų kilęs nebent jei jie būtų stovėję jo automobilio gale, jo važiavimo kryptimi. Tokius kaltinamojo samprotavimus paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai patvirtinantys, kad staiga pradėjęs atbulomis važiuoti kaltinamojo automobilis galėjo juos sužaloti, nubloškiant į šoną, pervažiuojant koją, ar užkliunant už automobilio veidrodėlio, juolab teismas vertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis stengdamasis apvažiuoti gale stovinti policijos tarnybinį automobilį „Skoda Octavia“ darė staigų posūkį, ko pasekoje besisukantis automobilis galėjo užkliudyti policijos pareigūnus, stovinčius iš kairės automobilio pusės. Taip pat liudytojas A. R. patvirtino, kad jis buvo bepradedąs lipti iš tarnybinio automobilio, kuomet kaltinamojo automobilis pajudėjo atbuline eiga, braukdamas tarnybinio automobilio „Skoda Octavia“ šoninę dalį. Todėl tai, kad nekilo realių neigiamų pasekmių, nerodo, kad nebuvo realaus ir akivaizdaus kaltinamojo grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus.

Taip pat vertintinas ir kitas kaltinamojo tęstinės nusikalstamos veikos epizodas - garažų teritorijoje, esančioje ties Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryža, kuomet jis panaudodamas grasinimą tuojau pat panaudoti fizinę prievartą prieš policijos pareigūnus, suvokiant, kad jį persekioja policijos pareigūnai, siekdamas ištrūkti iš situacijos, kuomet jį pakartotinai užklupo policijos pareigūnai, pavojingai manevruodamas ir apvažiuodamas policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, jį kliudė. Šiuo atveju nors ir nebuvo duotų konkrečių žodinių policijos pareigūnų nurodymų kaltinamajam, kuriems jis galėjo nepaklusti ir pasipriešinti jiems, policijos pareigūnams net nespėjus išlipti iš tarnybinio automobilio, tačiau teismo vertinimu, buvo aiškūs konkliudentiniai policijos pareigūnų veiksmai, kryptingai nukreipti į kaltinamojo automobilio sustabdymą ir jo patikrinimą, kuriuos esant rodo tokie policijos pareigūnų veiksmai, kaip - policijos pareigūnų tarnybinio automobilio įvažiavimas į teritoriją, kurioje buvo kaltinamasis, tarnybinio automobilio sustabdymas, siekiant užkirsti kaltinamajam kelią išvažiuoti iš šios teritorijos. Šioje situacijoje nors policijos pareigūnų ir nebuvo spėta išlipti iš tarnybinio automobilio, tačiau teismo vertinimu pavojus jų sveikatai buvo kilęs, kadangi, kaip byloje esančiais įrodymais nustatyta, tarp kaltinamojo automobilio ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio buvo kontaktas, kas padidina potencialia pareigūnų sužeidimų riziką. Vertinat prieš tai nurodytas aplinkybes, susijusias su pirmuoju kaltinime nurodytu jo tęstinės nusikalstamos veikos epizodu, kaltinamasis negalėjo nesuvokti, kad jį pakarotinai siekia sustabdyti policijos pareigūnai, todėl aktyviai priešinosi tam, pavojingai manevruodamas tarnybiniu automobiliu ir siekdamas to išvengti, sukėlė pavojų tuo metu tarnybiniame automobilyje buvusiems policijos pareigūnams, tokiu būdu grasindamas tuojau pat panaudoti fizinę prievartą prieš policijos pareigūnus, padarė žalos policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui.

Prieš tai aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas: vertinant kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, nemažas pastangas juos padarant, kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotus veiksmus, taip siekė išvengti automobilio patikrinimo, suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis suprato, jog priešinasi teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir norėjo taip veikti, todėl teismui nekyla abejonių dėl šio inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės, t.y. kaltinamojo veika padaryta tiesiogine tyčia.

Taigi, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, teismas laiko jo kaltę nenorint vykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų užgesinti jo vairuojamą automobilį, grasinant panaudoti fizinį smurtą, pasipriešinus valstybės tarnautojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 286 straipsnį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 187 str. 1 d. kyla ir pagal šį straipsnį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis minėtais savo veiksmais, siekdamas pasipriešinti policijos pareigūnams ir pasišalinti nuo jo patikrinimo, pavojingai manevruodamas automobiliu apgadino tarnybinius policijos automobilius, kuriais buvo atvykę policijos pareigūnai, t.y. šio įvykio metu automobilio „Skoda Octavia" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu padaryta 652.90 Eur turtinės žalos, automobilio „Subaru Ouback" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu – 895,44 Eur turtinės žalos. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad važiuodamas automobiliu atbuline eiga apgadino tarnybinį automobilį „Skoda Octavia", tik nesutinka su kitu kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos epizodu dėl automobilio „Subaru Ouback" apgadinimo, teigiant, kad policijos pareigūnai pirmi atsitrenkė šonu į jo išvažiuojantį iš garažų teritorijos automobilį. Tačiau šiuos kaltinamojo teiginius pilnai paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų ir liudytojo R. A. parodymai, kad jie privažiavę prie kaltinamojo automobilio šiame tęstinės kaltinamojo nusikalstamos veikos epizode, buvo sustoję, kuomet kaltinamasis, pastebėjęs atvykusius policijos pareigūnus ir siekdamas išvažiuoti iš garažų bendrijos, pavoginai manevruodamas automobiliu ir siekdamas apvažiuoti policijos tarnybinį automobilį „Subaru Ouback" jį kliudė. Ir net nukentėjusysis J. K. kaltinamojo veiksmus šiame nusikalstamos veikos epizode vertino, kaip jos siekį taranuoti policijos pareigūnų automobilį, jį nustumti nuo kelio. Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo argumentus taip pat visos bylos kontekste, t.y. prieš tai nustatytas aplinkybes pirmajame jos tęstinės kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizode Venslaviškio g. 11, Panevėžyje, suvokimą, kad jį persekioja policijos pareigūnai, jo veiksmus ir siekį bet kokiomis priemonėmis pasipriešinti policijos pareigūnams ir nuo jų pabėgti, taip pat tai, kad kaltinamasis tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos jo neadekvačiam reagavimui į aplink jį susidariusią situaciją, sudaro svarų pagrindą teigti, kad kaltinamojo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia apgadinti svetimą turtą, o kilusi žala nėra nulemta tuo metu buvusių policijos pareigūnų veiksmų.

Taigi, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, teismas laiko jo kaltę, apgadinant svetimą policijai priklausanti turtą – minėtus tarnybinius automobilius „Skoda Octavia" ir „Subaru Ouback", yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 1 d.

Bausmių skyrimo motyvai bei kiti bylos klausimai

D. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, todėl jis laikytinas recidyvistu, kas dar labiau apsunkina jo atsakomybę.

Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. Ž. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis nusikalto ir teisiamas jau šeštą kartą, tame tarpe ir už svetimo turto sunaikiną ar sugadiną, administracine tvarka baustas tame tarpe ir už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą (t. 1, b.l. 188-191), psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, narkologinis gydimas netaikytas (1 t., b.l. 198, 200, 2 t. b.l. 11), 2015-09-16 Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-288/2015 teigiama, kad D. Ž. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b.l. 19), darbovietėje charakterizuojamas gerai (1 t., b. l. 196), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, taip pat į kitus LR BK 54 str. ir 55 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš LR BK 286 str. ir 187 str. 1 d sankcijose numatytų griežtesnių alternatyvių bausmių rūšių – laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Įskaitytina į bausmės laiką D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-27, 17.00 val. iki 2015-03-01, 13.40 val. (2 paros).

Pažymėtina, kad vadovaujantis LR BK 75 str., nustatančiu bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, nedraudžiama atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat vertintina ir tai, kad iš darbo užmokesčio yra išskaitomos įmokos padengti baudoms už padarytus administracinius teisės pažeidimus, byloje yra duomenų, kad dėl šioje byloje nustatytos žalos kompensacijos draudimo bendrovė ketina kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, skiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės paskirtį.

Paskirtos kardomosios priemonės - dokumento (D. Ž. asmens tapatybės kortelės Nr. 12866396) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, daiktinių įrodymų byloje nėra, teismo proceso išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais

nusprendžia:

D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

– pagal LR BK 286 str. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

– pagal LR BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, paskiriant D. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Įskaityti į bausmės laiką D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2015-02-27, 17.00 val. iki 2015-03-01, 13.40 val. (2 paras)., jas prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 10 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.

D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Silvija Jakštienė