Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iškabinti įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai apie draudimą rūkyti. Pareiškėjas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (arba) nesuteikimo pirma privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su šios komisijos sprendimu į bendros kompetencijos teismą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl netinkamo gydymo nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl skundo dalis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti nutraukta. Nenustačius neteisėtų LAVL veiksmų, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pabrėžė, kad nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai veikė arba neveikė neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 19 867 Lt neturtinės žalos suma.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti veiksmų neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis gali sukelti neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad netinkamomis laikymo sąlygomis gali būti pažeidžiama ne tik asmens teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, tačiau atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, nemažiau aktualus yra ir Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad šis Konvencijos straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, įtvirtina vieną iš svarbiausių vertybių demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas Labita prieš Italiją, 26772/95; 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02), kurią ginti įpareigoja ne tik Konvencija ir kitos Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys (žr. pvz. Tarptautinio pilietinių politinių teisių pakto 7 straipsnis), tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis bei kiti nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl minimalaus gyvenamo ploto užtikrinimo.

Pasak pareiškėjo ginčo laikotarpiu LAVL palatoje buvo laikomi 6 asmenys. Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, tačiau neneigė, kad nustatytą ploto norma vienam asmeniui galėjo būti viršyta. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz. EŽTT 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovei. Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso buvimo LAVL laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeistų vertybių svarbą, pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjui kilo jo nurodoma neturtinė žala: pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atitinkamai tarp anksčiau nurodyto LAVL neveikimo (teisės aktais nustatyto minimalaus gyvenamo ploto neužtikrinimo) ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjas nebūtų patyręs neigiamų dvasinių išgyvenimų, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. LAVL veikiant taip, kaip ją įpareigoja teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje konstatuotina, jog yra nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos valstybės atsakomybei kilti ir pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus gyvenamo ploto neužtikrinimo.

Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjo teigimu, 2014-09-05 atvežtas į LAVL, apie 2 val. buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje kartu su rūkančiu asmeniu. Socialinės reabilitacijos viršininkui 2014-09-09 įteikė reikalavimą laikyti jį kamerose, kuriose nerūkoma, tačiau buvo uždarytas į kamerą, kurioje visi išskyrus pareiškėją rūkė. Pareiškėjas nurodo, kad LAVL buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudžiama rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, LAVL administracija privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012). Įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, todėl laikytina, kad tai, jog LAVL patalpoje ir jos teritorijoje negalima rūkyti, yra visuotinai žinoma.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kartu su teistais asmenimis. Pareiškėjo kartu su skundu pateiktų asmenų, su kuriais jis buvo laikomas vienoje palatoje, parodymuose, nenurodyta ta aplinkybė, kad šie asmenys būtų anksčiau teisti. Kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį byloje nėra, todėl šis jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 5 dalį LAVL atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Duomenų apie tai, kad vienoje palatoje kartu būtų laikomi asmenys, kuriems Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 5 dalis nustato atskirą arba izoliuota laikymą nėra. Atitinkamai šioje dalyje LAVL neteisėtų veiksmų ar neveikimo nenustatyta, todėl skundo motyvai šioje dalyje atmestini.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje tualetas nuo bendros kameros erdvės nebuvo atskirtas. Nebuvo unitazo, tik skylė grindyse. Vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai. Tualete nebuvo ventiliacijos. Kameroje nebuvo karšto vandens.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Taigi, matyti, kad karšto vandens tiekimas į kameroje įrengtą sanitarinį mazgą nėra numatytas. Tačiau teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti unitazas, taip pat turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo sistema. Atsakovės atstovas nurodo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto turi būti atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės atitinka minėto punkto reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas, to nenumato ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010.

Taigi, LAVL neneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl sanitarinio mazgo įrengimo, t. y. kad sanitarinis mazgas įrengtas kameros patalpoje, nėra nuo jos atskirtas, neturi atskiros vėdinimo sistemos, jame nėra unitazo. Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme konstatuotinas neveikimas, nustačius, kad LAVL neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Pareiškėjas nurodo, kad vienam mėnesiui gaudavo vieną tualetinio popieriaus ruloną, kurio ilgis 15,1 m, ir kuris buvo nekokybiškas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų Laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei Gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo išduotas vienas rulonas tualetinio popieriaus nėra, be to, pareiškėjas LAVL buvo laikomas 8 dienas, nenustatyta, jog pareiškėjas turi specialiųjų poreikių sąlygojančių būtinybę gauti didesnį nei nustatyta kiekį tualetinio popieriaus, todėl šioje dalyje nėra LAVL neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo motyvai šioje dalyje atmestini.

Dėl naudojimosi dušu.

Pareiškėjas nurodo, kad dušu galima buvo naudotis tik vieną kartą per savaitę. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta tvarka, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalies nuostatomis, neįgaliesiems bei ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad LAVL yra patvirtinusi naudojimosi dušu grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę.

Pareiškėjas nurodo, kad tą dieną, kai atvyko į LAVL negavo pietų. Be to, maisto energetinė vertė nuo 1 300 iki 1 500 kcal, pareiškėjo svoris 86 kg, ūgis 186 cm, jis kasdien sportuoja. Atsakovės atstovė nurodo, kad pareiškėjui maitinimas organizuojamas ir teikiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal val­giaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Detalesnio pobūdžio taisykles nusta­to Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Šiuo nutarimu nustatytos fizio­loginės mitybos normos dirbantiems vyrams, kur nurodyta, kad fiziologinė norma laikomam kardomojo kalinimo ar ir laisvės atėmimo vietose dirbančiam vyrui yra 3 301 kcal. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduodamas mažesnę energetinę vertę turintis maistas nėra.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) gana detaliai nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1 punktas). Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas). Maitinimo organizavimo taisyklių 32 punktas numato, jog kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Tuo tarpu pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

LVAT įvertinęs teisės aktus, reglamentuojančius asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigos privalo bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą maitinimą iš vienos įstaigos į kitą perkeliamiems asmenims. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį (pvz. 2014-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-649/2014).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad maistas LAVL esantiems nuteistiesiems yra tiekiamas iš Lukiškių TI-K valgyklos. Apie gydomų ligoninėje pacientų skaičių (kitai dienai) Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas turi būti informuotas iki 13.00 val. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas į LAVL buvo pristatytas po pietų. Taigi, objektyvios galimybės užtikrinti jam maitinimą pagal dienotvarkę nebuvo. Tačiau, kaip ir numatyta Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkte, pareiškėjui galėjo būti išduodamas sausas davinys. Atsakovės atstovė neginčija, kad pareiškėjui nebuvo išduotas sausas davinys, tačiau byloje įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigą dėl sauso maisto davinio nėra.

Minėta, kad Maitinimo organizavimo taisyklės imperatyviai neįpareigoja LAVL atvykusiems asmenims, kuriems nebuvo objektyvios galimybės užtikrinti maitinimą pagal dienotvarkę, būtinai suteikti sauso maisto davinį, vadinasi jis išduodamas pagal poreikį. Kaip minėta, pareiškėjas sauso davinio LAVL neprašė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje dalyje yra LAVL neteisėti veiksmai ar neveikimas ir atitinkamai skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ilgalaikių pasimatymų ir išvykos į namus.

Pareiškėjo teigimu giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti jam maistą. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato galimybę asmenims, atvykusiems į ilgalaikį pasimatymą vaišinti nuteistąjį maisto produktais.

Dėl draudimo turėti kompiuterį, muzikos grotuvą.

Dėl pareiškėjo filmavimo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo filmuojamas, o tai pažeidė pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą.

Dėl sąlygų laikino sulaikymo kameroje.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014-09-05, kuomet buvo atvežtas į LAVL apie 2 val. buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kuri buvo netvarkinga, o jos sienos apšiurę ir nelygios. Vėliau buvo perkeltas į kitą kamerą, kurios lange nebuvo stiklų, buvo šalta, sklido pašaliniai garsai. Nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje visada buvo drėgna. Kameroje esanti kriauklė surūdijusi. Atsakovės atstovė nurodė, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690. Šis dokumentas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

Pagrįsdama savo teiginius LAVL pridėjo Darbų priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad LAVL patalpose nuolat atliekami remonto darbai (b. l. 54–62). Taip pat, LAVL pridėjo Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, suteikiantį teisę LAVL teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 41). Pažymėtina, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2010-07-13 įsakymu Nr. V-632 patvirtintas Leidimų-higienos pasų išdavimo taisykles prieš išduodamas leidimą-higienos pasą Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrina ir įvertina, ar pareiškėjo numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (22 punktas); jei sąlygos reikalavimų neatitinka, leidimas-higienos pasas neišduodamas (44.1 punktas); o išduotas – sustabdomas (53.1 punktas).

Dėl žiurkių ir tarakonų kameroje.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje buvo žiurkių ir tarakonų. Išduota patalynė buvo suplyšusi, smirdanti. Lovos čiužinyje buvo parazitų.

Dėl pasivaikščiojimo laiko.

Pareiškėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, kuriame pasakyta, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke.

Dėl žalos atlyginimo dydžio.