Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-342-369/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-19
Bylos Nr.
1-342-369/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nukentėjusysis
M. V.
Kaltinamasis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-342-369/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41287-2017-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,nukentėjusiajai M. V.,advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K., 2017-08-13, apie 13.00 val., prekybos centro „BIG“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ukmergės g. 369 Vilnius, įvykusio šeimyninio konflikto metu sudavė du smūgius rankos delnu buvusiai sugyventinei M. V. į veidą bei du smūgius kumščiu jai į šonkaulių sritį ir taip sukėlė M. V. fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis P. K. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta M. V. anksčiau buvo jo artima draugė – sugyventinė. Jie turi bendrą vaiką dukrą E., kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Su nukentėjusiąja kartu negyvena nuo 2017 metų birželio mėnesio. Tarp jo ir nukentėjusiosios yra sudarytas ir teismo patvirtintas susitarimas nustatantis bendravimo su dukra tvarką. 2017-08-13 ryte iš nukentėjusiosios paėmė dukrą su kuria buvo prekybos centro „BIG“ žaidimų kambaryje. Apie 13.00 val. nukentėjusioji atvyko į prekybos centrą ir pasiėmė dukrą. Jie visi nusileido į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kur įvyko konfliktas, nes nukentėjusioji iš jo reikalavo pinigų. Konflikto metu jis nesusivaldė, pastūmė nukentėjusiąją ir mostelėjo ranka. Pirštų galiukais galėjo paliesti nukentėjusiosios skruostą, tačiau tyčinių smūgių į veidą ir šonkaulių sritį jai nesudavė.

Apklausta teisme nukentėjusioji M. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji nurodė, kad su buvusiu sugyventiniu, kaltinamuoju P. K. nuo 2012 metų negyvena ir neveda bendro ūkio. 2017-08-13 ryte P. K. pasiėmė jų dukrą E. su kuria turėjo eiti į prekybos centre „BIG“ esantį žaidimų kambarį. Jie buvo sutarę, kad apie pietus ji atvažiuos ir pasiims dukrą. Apie 13.00 val. ji atvyko į minėtą prekybos centrą pasiėmė dukrą. Visi trys, ji, dukra ir P. K. nusileido į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kur ji buvo palikusi savo automobilį. Einant prie automobilio ji priminė P. K., kad jis nesumokėjo visų pinigų skirtų dukros išlaikymui. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje į automobilį ji pasodino dukrą ir pasakė P. K., kad netrukus ji su dukra išvažiuos kelioms savaitėmis prie jūros. Išgirdęs priekaištus dėl negautų pinigų ir apie jų planuojamą išvykimą prie jūros P. K. labai susierzino, ėmė jai reikšti prikaištus ir sudavė du smūgius rankų plaštakomis jai į veidą bei du smūgius kumščiais į šonkaulių sritį. Nuo patirtų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Konfliktą pastebėjo požeminėje aikštelėje buvę du vyriškiai, kurie priėjo prie jų ir neleido P. K. toliau smurtauti. Apie įvykį ji nedelsiant pranešė bendrosios pagalbos telefonu. Supratęs, kad netrukus atvyks policijos pareigūnai P. K. iš požeminės automobilių aikštelės pasišalino. Po įvykio jai skaudėjo sumuštas vietas, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą bei valstybės teismo medicinos tarnybą.

2017-08-13 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurį pasirašė nukentėjusioji M. V. užfiksuoti jos pirminiai parodymai. M. V. nurodė, kad buvęs jos sugyventinis sudavė jai du smūgius per veidą bei du kartus smogė ranka jai į šonkaulius.

Specialisto išvadoje Nr. G 2643/ 2017 konstatuota, kad apžiūrėjus M. V. išorinių sužalojimo žymių nebuvo rasta. Jų nekonstatuota ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose.

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2017-08-13 d. 12.52 val. pranešta, kad prekybos centro „BIG“ požeminėje aikštelėje pranešėją sumušė sutuoktinis. Moteris labai verkia, sunku susikalbėti. Pokalbio metu, moterį sumušęs vyras pasišalino, o moteris lauks policijos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalautas ir prie bylos prijungtas bendrojo pagalbos centro pateiktas telefoninis įrašas. Įraše užfiksuota, kaip moteris praneša, kad vyras ją muša.

Teisme apklaustas liudytojas E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis paaiškino, kad 2017-08-13 d. apie 13.00 val. buvo prekybos centro požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir atkreipė dėmesį į netoliese konfliktuojančia porą. Netrukus jis išgirdo moters riksmą ir pamatė, kaip šalia jos stovėjęs vyras, kaltinamasis P. K., sudavė moteriai ranka per veidą ir į šoną. Jis pribėgo prie konfliktuojančios poros ir paklausė kaltinamojo kodėl jis taip elgiasi. Pastarasis liepė jam nesikišti. Moteris buvo susijaudinusi, verkė ir puolė kviesti policiją. Tuo metu kaltinamasis iš požeminės aikštelės pasišalino.

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad P. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš buvusią sugyventinę, nukentėjusiąją M. V.. Kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl veiksmų ir suduotų skaičiaus. Jis aiškino, kad pati nukentėjusioji jį išprovokavo, todėl jis nesusivaldė, ją pastūmė ir ranka gribštelėjo už veido. Tačiau nuoseklūs nukentėjusiosios ir įvykį mačiusio liudytojo parodymai nekelia teismui abejonės dėl P. K. kaltės ir leidžia konstatuoti, kad buvusios sugyventinės atžvilgiu jis atliko tyčinius smurtinius veiksmus ir jai sukėlė fizinį skausmą. P. K. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis sudavė du smūgius delnu ir du smūgius kumščiu nukentėjusiajai į šonkaulius. Apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad du smūgiai buvo suduoti jai į veidą ir du į šonkaulius. Tokias pats faktines aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pirminėje apklausoje. Įvykį matęs liudytojas taip pat patvirtino, kad moteriai buvo suduota į veidą ir į šoną, todėl teismas tikslina P. K. pateiktą kaltinimą nurodydamas, kad du smūgius rankos delnu jis sudavė M. V. į veidą bei du smūgius rankos kumščiu jai į šonkaulius, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. kaip fizinio smurto panaudojimas prieš šeimos narį, tačiau įvertinus bylos aplinkybes, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo sukūrę santuokos ir kaip teismo posėdyje teigė pati nukentėjusioji, kad nuo 2012 metų jie gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio, o taip pat atsižvelgus į BPK 38 str. (šeimos nariai) išaiškinimą, laikytina, kad nukentėjusioji nėra šeimos narys, todėl P. K. nusikalstami veiksmai perkvalifikuojami iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d. ir kvalifikuotini, kaip fizinio smurto panaudojimas prieš buvusią sugyventinę M. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad perkvalifikuodamas kaltinamojo P. K. veiksmus iš BK 140 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d., ir patikslindamas jam pateiktą kaltinimą jokiu būdu nesuvaržo P. K. teisių. Ikiteisminio tyrimo metu ir perdavus bylą į teismą, jam buvo inkriminuota nesunki nusikalstama veika, kuri po jos perkvalifikavimo, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir suduotų smūgių skaičiaus, tik patikslinus kad P. K. rankos delnu sudavė smūgius į nukentėjusiosios veidą, taip pat priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų grupei. BK 140 str. 1 d. nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis. Teismas pažymi, jog P. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, jam buvo pranešta apie pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, jis gavo kaltinamojo akto nuorašą, turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, nagrinėjant bylą teisme turėjo gynėją, dalyvavo teismo procese ir realizavo visas BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas savo teises. Perkvalifikuodamas P. K. įvykdytą nusikalstamą veiką iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d., teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją, įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Tokios nuostatos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. 2K-199-696/2017).

Skirdamas P. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis įvykdė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: P. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet nuobaudos negalioja, yra pensininkas. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką ir kilusias pasekmes, teismas daro išvadą, kad P. K. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 31.00 euro civilinis ieškinys tenkinamas pilnai. Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais bylos įrodymais. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis iš esmės sutiko atlyginti nukentėjusiosios gydymo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį pradėti tokioje programoje dalyvauti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti P. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

P. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių pateiktą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš P. K. priteisti 31.00 eurą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas