Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-66-1-00615-2014-3)

2015 m. gegužės 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam E. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (2014-06-25 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 178 str. 2 d. (2014-07-02 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2014-06-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Pagal BK 187 str. 3 d. E. G. išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių.

Taip pat tenkintas R. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista – 634,27 Eur iš visų trijų nuteistųjų: E. G., R. Š., M. B. solidariai, o R. Š. ir E. G. neišgalint, subsidiariai iš jų tėvų, t. y. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų – E. D., K. G. ir I. G., nukentėjusio R. D. naudai.

Taip pat iš dalies tenkintas R. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteista 231,70 Eur iš visų trijų nuteistųjų – E. G., R. Š., M. B. solidariai, o R. Š. ir E. G. neišgalint, subsidiariai iš jų tėvų, t. y. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų – E. D., K. G. ir I. G., nukentėjusio R. D. naudai, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir K. Š., R. Š., M. B., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdamas kartu su K. Š., 2014-06-25, per laikotarpį nuo 9.00 iki 14.00 val., tiksli valanda tyrimo metu nenustatyta, padedant K. Š., t. y. E. G. atsistojęs K. Š. ant pečių, bei K. Š. saugant aplinką, E. G. per išdaužtą langą įsibrovė į J. J. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojamą E. S., iš kurio pagrobė 100 Lt vertės žiūronus; bendros 32,80 Lt vertės 4 vnt. cigarečių pakelių „Fest“ ir 20 litų, iš viso pagrobė svetimo, E. S. priklausančio turto, kurio bendra vertė 152,80 Lt.

Taip pat jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Š. ir M. B., 2014-07-02, M. B. su laužtuvu išlaužus pakabinamą spyną, įsibrovė į I. V. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė: 500 Lt vertės benzininį pjūklą „STIHL MS 170“; 1000 Lt vertės benzininį pjūklą „STIHL MS 260“; 40 Lt vertės kampinį šlifuoklį, 200 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Metabo“; 450 Lt vertės suvirinimo aparatą, iš viso pagrobė svetimo, R. D. priklausančio turto, kurio bendra vertė 2190 Lt.

Taip pat jis buvo kaltinamasis pagal BK 187 str. 3 d. tuo, kad 2014 m. per laikotarpį nuo birželio 1 iki 24 d., apie 24 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyčia mesdamas akmenį į J. J. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomojamą E. S., virtuvės langą, kurio vertė 250 Lt, jį išdaužė, t. y. sugadino svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. G. bausmes (subendrintą bausmę), bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, o subendrintą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažindamas vienu trečdaliu ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu E. G. nuteistas už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus (gimęs 1997 metais), tačiau šiuos nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas prieš tai 3 kartus teistas ir praėjus vos dviem savaitėm po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis (2014-06-11) taip pat už tyčinio turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, kurį jis įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visi jo anksčiau padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio. Tai nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad E. G. teismai išnaudojo visas galimybes jį auklėti ir pataisyti, kad jis nedarytų naujų nusikaltimų, tačiau tai nedavė jokių teigiamų rezultatų, o tėvai taip pat nesugeba užtikrinti reikiamos nepilnamečio priežiūros. Tuo pagrindu apylinkės teismas už kiekvieną nusikaltimą pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Parinkdamas bausmės dydį už nusikalstamą veiką teismas įvertino nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, tai, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, baustas administracine tvarka, nesimoko, nedirba. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laikosi nuomonės, jog apylinkės teismas už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų E. G. nustatė teisingą laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris yra ženkliai mažesnis nei tokio nusikaltimo sankcijos vidurkis. Be to, apylinkės teismas paskyrė ne per griežtą subendrintą bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažino vienu trečdaliu. Prie ankstesniu (2013-05-22) nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėdamas penkis mėnesius nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teismas paskyrė ne per griežtą galutinę subendrintą bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad paskirtoji bausmė, subendrinta bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam bausmė gali būti švelninama BK 62 str. pagrindu. Esant šiame BK straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymu numatyta bausmė, t. y. mažesnė bausmė, nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė arba švelnesnės rūšies bausmė. Tačiau, aplinkybes dėl kurių nuspręsta skirti būtent laisvės atėmimo bausmes, o ne kitas BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytas bausmes, apylinkės teismas išdėstė skundžiamame nuosprendyje, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, o už kiekvieną iš nusikaltimų paskirtosios laisvės atėmimo bausmės ženkliai mažesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl nėra per griežtos. Kitų sąlygų, kurioms esant nuteistajam galėtų būti skiriamos švelnesnės bausmės, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. G., išlaidas iki 2015-05-05 sudaro 31,85 Eur (3 t., 77 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.