Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-18070-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
e2YT-18070-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12455-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
O. S., L. S., VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-18070-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12455-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant pareiškėjai S. S., jos atstovui J. J.,suinteresuotam asmeniui O. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. S., O. S., VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinio N. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nurodė, kad santuokos metu įsigijo turą, esantį (duomenys neskelbtini) – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), 936/2000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Mirus N. S. jam priklausančią turto dalį faktiškai pradėjo valdyti S. S.. Nurodytame bute pareiškėja gyvena ir dabar, rūpinosi nurodytu turtu, moka atitinkamus mokesčius, tvarko, t. t.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams. Kiti suinteresuoti asmenys prašymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis N. S.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja su mirusiuoju iki šio mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), šis turtas mirusiajam ir jo sutuoktinei (pareiškėjai) S. S. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja nurodė, jog ji po savo sutuoktinio mirties rūpinosi turtu, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga, jog pareiškėja mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Tokiu būdu pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po jos sutuoktinio mirties nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), 936/2000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), disponavo turtu, mokėjo mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po jos sutuoktinio N. S. mirties priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog S. S. po sutuoktinio N. S. mirties, priėmė N. S. palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip N. S. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą laikotarpį pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė