Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. R. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo N. R. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelmės rajono PK vyr. patrulis N. R. surašė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 2012 m. rugsėjo 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2012 m. rugsėjo 16 d., 20 val. 46 min., Kelmės rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 95 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas ir atsitrenkė į sustojusią prie laikino šviesoforo kitą transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir, pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio pasišalino.

Iš nurodytų aplinkybių apeliantas daro išvadą, jog su G. D. vienas kito tinkamai nesuprato, kadangi jam iš G. D. elgesio ir pokalbio pasirodė, jog eismo įvykio nesiruošiama fiksuoti. Pažymi, kad KET numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, todėl jis neturėjo ir negalėjo numanyti, jog G. D. kreipsis į policijos pareigūnus. Nurodo, kad, jei jam tai būtų buvę žinoma, iš įvykio vietos nebūtų pajudėjęs, o nenustačius žalos, nekilo ir jos atlyginimo klausimas, todėl nebuvo jokio pagrindo likti eismo įvykio vietoje, tokio noro neišreiškė ir pats G. D.. Nurodo, kad šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių tyčią jo veiksmuose, todėl nėra visų sąlygų LR ATPK 130 str. 1 d. taikyti, o teismui vis dėlto nustačius, jog jo veiksmuose buvo tyčia, apelianto nuomone, turėtų būti sprendžiama dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir skiriama mažesnė nei įstatymo numatyta administracinės nuobauda. Mano, kad tokiu būdu būtų tinkamai individualizuota nuobauda, kadangi įvykio metu nenukentėjo asmenys, padaryta žala yra itin maža, konfliktinio pobūdžio situacijos nebuvo, jokių sunkių padarinių nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

N. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos.

N. R. 2012-09-16 vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir inkriminuotu laiku įvykio vietoje buvo.

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiojo G. D. vairuotam automobiliui „Mersedes Benz 220“ konstatuoti užpakalinio buferio apgadinimai (6, 9 b. l.). Iš nukentėjusiojo G. D. parodymų matyti, kad jis sustojo prie šviesoforo, o iš galo važiavusi mašina atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, išlipęs į jo automobilį atsitrenkęs vairuotojas jam pasirodė apsvaigęs nuo alkoholio, siūlė susitarti, tačiau nukentėjusiajam nesutikus ir pradėjus skambinti pagalbos telefonu 112, vairuotojas, atsitrenkęs į automobilį, nuvažiavo, nukentėjusysis apie tai pasakė pareigūnams ir padiktavo automobilio numerį, buvo apgadintas galinis buferis (43–44 b. l.).

Liudytojai policijos pareigūnai A. M. ir S. S. parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad įvykyje dalyvavęs automobilis, atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilio galą, pasišalino iš įvykio vietos (44 b. l.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad N. R. automobilis po kontakto su nukentėjusiojo automobiliu, kai po N. R. pasiūlymo susitarti G. D. nesutiko ir nuėjo skambinti pagalbos telefonu 112, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, kad nepavykus susitarti ir neužpildžius nustatytos formos eismo įvykio deklaracijos, toks N. R. elgesys buvo pažeidžiantis įstatymų normas. Kadangi eismo įvykio vietoje G. D. turėjo pretenzijų, todėl galima pagrįstai teigti, jog N. R. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 332 punkto reikalavimus. Šiame punkte numatyta, kad ,,jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti <..>. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą“. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad N. R. iš įvykio vietos pasitraukė neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nesulaukęs iškviestos policijos.

Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, pažeidėjo kaltė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. įrodyta – jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad N. R. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimai apie tai, kad apžiūrėjus automobilį žala nebuvo nustatyta, todėl jis manė, kad eismo įvykis nebus forminamas, vertintini kritiškai, kadangi nukentėjusiojo automobilio įvykio vietoje atliktos apžiūros metu nustatyti transporto priemonės sugadinimai, ir byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis G. D. būtų pažeidėjui patvirtinęs, kad jis neturi jokių pretenzijų.

Skunde nurodoma, kad, jeigu, teismo nuomone, apeliantas yra kaltas dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, jo atžvilgiu turėtų būti taikomas ATPK 30¹ str. ir sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje skyrimo.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra, tokių nenurodė ir apeliantas. Pažymėtina, kad apelianto veiksmuose nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (N. R. neigia savo kaltę). Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., numatyta baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. N. R. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta 3600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatyme įtvirtintų nuobaudų skyrimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str. ir 33 str., bei paskyrė vidutinio dydžio nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.