- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-91-316/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir paskirtas 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką - 1 parą (2021 m. rugpjūčio 3 d.), ją prilyginant vienai arešto parai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 23.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, R. J. tyčia suėmęs už plaukų tempė, po to nenustatytą skaičių kartų rankomis sudavė į galvą, dešinį petį, krūtinę ir dešinę koją, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke bei dešiniame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo pakeisti skundžiamą 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus.
2.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas arešto bausmę, neatsižvelgė į šias aplinkybes. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad savo kaltę pripažino iš dalies. Faktiškai savo kaltę pripažino visiškai. Išvadą, kad savo kaltę pripažino dalinai, teismas padarė todėl, kad dėl girtumo negalėjo tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai R. J., tačiau smūgių sudavimo fakto neneigė, kaltę pripažino visiškai. Nukentėjusiosios atsiprašė, todėl teismas, skirdamas bausmę, turėjo įvertinti jo prisipažinimą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat mano, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji R. J. neturi jokių pretenzijų, su ja susitaikė ir ji nenori, kad jam būtų paskirta bausmė. Nukentėjusioji jaučia savo kaltę, kadangi išprovokavo konfliktą, kurio įtakoje padarė nusikaltimą. Ieško darbo, yra registruotas užimtumo tarnyboje ir gali gauti darbą. Norėtų įsidarbinti, tačiau arešto bausmė būtų kliūtis kuo greičiau pradėti dirbti. Jeigu teismas paskirtų viešųjų darbų bausmę, visuomenei, valstybei būtų naudingesnis nei atlikinėdamas arešto bausmę įkalinimo įstaigoje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti bausmę, vietoje paskirtos arešto bausmės, paskirti viešųjų darbų bausmę.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. J. bausmės rūšis ir trukmė nustatyta tinkamai, teisinio pagrindo ją švelninti nėra.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas V. J. bausmę laikėsi visų BK 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Nors BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu V. J. skirti griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Tokį teismo sprendimą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės: iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. J. jau buvo teistas dvylika kartų, iš kurių net septynis kartus už analogiško pobūdžio BK 140 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, šią nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 98-115). Iš priimtų nuosprendžių matyti, kad jam skiriamas net ir terminuotas laisvės atėmimas, bausmei keliamų tikslų,
numatytų BK 41 straipsnyje, nepasiekia. Baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 122-132), yra nedirbantis (b. l. 134). Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant V. J. minėto straipsnio sankcijoje numatytas kitas švelnesnes bausmės rūšis, iš jų ir nuteistojo prašomą viešųjų darbų bausmę. Kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad V. J. paskirta 75 parų arešto bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas, nustatydamas bausmės trukmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis)), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Vertinant nustatytą bausmės trukmę šių aplinkybių kontekste, pagrindo teigti, kad ji būtų per griežta, neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir V. J. asmenybei, nėra.
9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Šiuo atveju, V. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. J. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad paėmė nukentėjusiajai už plaukų, tačiau tiek smūgių kiek kaltinamajame akte, nesudavė. Gal ir sudavė nukentėjusiajai, tačiau netyčia (b. l. 176-177). Nekritišką požiūrį į savo padarytą nusikaltimą patvirtina ir tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojamas ir nukentėjusiosios elgesys, t. y., kad ji išprovokavo konfliktą, kurio metu jis padarė nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl dalinio, o ne visiško kaltės prisipažinimo – visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Atitinkamai, nuteistojo teiginiai dėl nuoširdaus gailėjimosi iš esmės pasireiškė vien apgailestavimo pareiškimais, apeliantas nepadėjo justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes, pripažino tik tas, kurios buvo akivaizdžiai įrodytos, tuo būdu, demonstravo ne neigiamą padarytos veikos įvertinimą, o siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
10. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skyrė arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatydamas didesnį, nei sankcijos vidurkis. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl ir švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
Dėl proceso išlaidų
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
12. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistajam V. J. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. vasario 23 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 75 Eur išlaidų.
14. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. J. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga apeliacinio skundo nagrinėjimui, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo V. J. valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.