Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. – J. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo Luminor bank, akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis išnagrinėjęs pareiškėjos skundą 2019 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S19-1164 jo netenkino. Nurodė, kad ekspertizės turto rinkos vertei skyrimas bei tikrosios vertės nustatymas atskleidė, jog tikroji turto rinkos vertė yra 104 000 Eur, tai yra daugiau nei 70 000 Eur, todėl antstolio priimtas patvarkymas skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti yra pagrįstas ir teisėtas, maksimaliai užtikrinantis tiek skolininkės, tiek išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pati pareiškėja nenori, jog būtų nustatyta tikroji, reali, pagrįsta, visų proceso šalių teises bei teisėtus interesu atitinkanti įkeisto daikto rinkos vertė. Vykdymo veiksmai atlikti teisėtai ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją)(intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojo Luminor bank AB naudai. Antstolis 2018 m. gruodžio 17 d. surašė patvarkymą Nr. S18-35066 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“, kuriuo nutarė skirti nekilnojamojo turto, tai yra Butas/Patalpa - Butas, Bendras plotas: 64.09 kv. m., Kambarių skaičius: 3, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Adresas: (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas. Patvarkymas registruotąja pašto siuntą išsiųstas skolininkei (pasirašytinai įteiktas 2018 m. gruodžio 29 d.), taip pat išsiųstas elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2018 d. gruodžio 31 d. antstoliui pateikė 2018 m. gruodžio 29 d. sudarytą ekspertizės aktą Nr. 3043EKZ_2018 RVI KLAI, kuriame nurodė, jog ekspertizės objekto - Butas/Patalpa – butas, Bendras plotas: 64.09 kv. m., Kambarių skaičius: 3, Unikalus daikto numeris: 4400-0413-4918:8276, Adresas: (duomenys neskelbtini), - rinkos vertė 2018 m. gruodžio 29 d. yra 104 000 Eur. Antstolis, gavęs UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas sudarytą ekspertizės aktą Nr. 3043 EKZ_2018 RVI KLAI 2019 m. sausio 2 d. surašė patvarkymą Nr. S19- 66 „Dėl turto arešto akte Nr. 2016050442 nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis CPK 681 str. 4 d. nutarė turto arešto akte Nr. 2016050442 areštuotą skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra Butas/Patalpa – butas, bendras plotas: 64.09 kv. m., Kambarių skaičius: 3, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Adresas: (duomenys neskelbtini), įvertinti 104 000 Eur. Taip pat 2019 m. sausio 2 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S19-78 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ ir pranešimą Nr. S19-80 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“, kuriais skolininkui pranešė, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbs ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimo išsiuntimo skolininkui dienos arba rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui (Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 14.00 val. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas. Varžytynės baigiamos: (1). Po 30 dienų - iš varžytynių parduodant nekilnojamąjį turtą ir kitą įstatymų nustatyta tvarka registruotą turtą, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur; (2). po 20 dienų - iš varžytynių parduodant visą kitą šios dalies 1 punkte nenurodytą turtą. Varžytynės baigiamos jų pabaigos dienos tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos). Bus skelbiamos pirmosios turto pardavimo varžytynės, skolininkei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - Butas/Patalpa - Butas, Bendras plotas: 64.09 kv. m., Kambarių skaičius: 3, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Adresas: (duomenys neskelbtini), išvaržomas turtas bus parduodamas už 83 200 Eur, apie varžytynes bus paskelbta interneto svetainėje www.evarzytynes.lt ir antstolio kontoros skelbimų lentoje. Patvarkymas Nr. S19-66 „Dėl turto arešto akte Nr. 2016050442 nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo“, patvarkymas Nr. S19-78 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ ir pranešimas Nr. S19-80 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ registruotąja pašto siunta 2019 m. sausio 3 d. išsiųsti skolininkei (įteiktas 2019 m. sausio 2 d.), bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2018 m. gruodžio 17 d. patvarkymą Nr. S18-35066 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“. Nurodo, kad renkantis eksperto kandidatūrą reikėjo atsižvelgti ne tik į ekspertinio tyrimo kainą, bet ir jo trukmę, kuri gali išauginti pareiškėjos skolą kreditoriui dar keliais tūkstančiais eurų; ekspertinis tyrimas gali būti neobjektyvus ir palankus išimtinai kreditoriui..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo atlikta ekspertizė. 2018 m. gruodžio 29 d. turto vertinimą atliko uždaroji akcinė bendrovė „OberHaus“ turto vertintojas, nustatyta turto rinkos vertė 104 000 Eur.

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Antstolis nėra turto vertinimo ekspertas ir jis neturi pareigos nurodyti turto vertintojui, kokiais metodais vadovaujantis turi būti nustatoma turto rinkos vertė. Ekspertai yra nepriklausomi ir kvalifikuoti asmenys, kuriems ir yra pavedama atlikti turto vertinimą, ir tik jie, būdami savo srities profesionalai, turi teisę pasirinkti, kokiais metodais vadovaujantis ir kokiais šaltiniais remiantis atlikti konkrečią ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pateiktais duomenimis nėra jokio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės nepriklausomo turto vertinimo eksperto išvada dėl turto rinkos vertės nustatymo objektyvumu bei teisingumu, kadangi turto vertės nustatymo ekspertizę atliko kvalifikuoti, į teismo ekspertų sąrašus įrašyti asmenys, turintis reikiamą kompetenciją. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalimis, jis turėjo teisę reikšti nušalinimą ekspertui ekspertizės metu, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad ji būtų tokia teise pasinaudojusi.

Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 straipsnis). Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja, atliekant ekspertizę, būtų buvusi aktyvi dalyvaujant turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus ar teikiant prašymus, siūlymus dėl turto vertinimo metodikos taikymo.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vykdomojoje byloje atlikta ekspertizė yra neteisinga ir prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepateikė paskaičiavimų, vertinimo kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pareiškėja iš esmės nurodo, kad ekspertinis tyrimas gali būti neobjektyvus ir palankus išimtinai kreditoriui. Skolininkės ir įkeisto daikto savininkės turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) - turto rinkos vertęs nustatė atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas G. T. įrašytas į LR Teismo ekspertų sąrašą kas dar labiau patvirtina, jog ekspertizė atlikta laikantis visų teisės aktų, susijusių su nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog ekspertinis tyrimas gali būti neobjektyvus ir palankus kreditoriui. Taip pat, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliktas turto rinkos vertės nustatymas kainuoja nuo 1 000 EUR iki 2 000 Eur, kadangi iš vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01756 esančių rašytinių dokumentų (2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita - faktūrą Nr. KLAI131771) nustatyta, jog už turto ekspertizės aktą 3043 EKZ_2018 RVI KLAI yra sumokėta tik 150 U. P., kad realiai turto kainą nulemia ne vertintojo ar eksperto vertinimas, o pasiūlos ir paklausos dėsnis. Turto pardavimo iš varžytinių metu, esant didelei paklausai, turto kaina gali pakilti netgi daugiau, negu buvo nustatyta vertintojo, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją.

Įvertinus tai, teismas neturi pagrindo abejoti turto vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto verte, todėl darytina išvada, kad antstolio 2018 m. gruodžio 17 d. patvarkymas Nr. S18-35066 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“ yra priimtas pagrįstai, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/16/01756 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.