Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. O. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną jam paskambino S. K. ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), prašė padėti, nes jį primušė, nutraukė grandinėlę, išdaužė langus bei pavogė 2000 Lt. Į (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo su A. P., S. M., K. R. ir M. Š.. (duomenys neskelbtini) jie susitiko S. K., ir šis papasakojo, kad jį sumušė, jis pabėgo nuo jų, tada pavogė iš jo mašinos pinigus ir išdaužė jo automobilio langus. Taip pat S. K. sakė, kad ten toliau stovi karavanas, todėl jie visi ten nuvažiavo. Pirmas S. K. pribėgo prie nukentėjusiųjų automobilio „Audi“ galinių durelių, o iš paskos pribėgo jis. Kadangi jis negalėjo niekaip prieiti prie tų durelių, tai paliko jas ir nubėgo. Priekinėje vairuotojo sėdynėje niekas nesėdėjo. Jis apibėgo automobilį iš priekio prie keleivio pusės ir pamatė A. P., kuris atidarė iš tos pusės automobilio dureles. Kai pribėgo prie automobilio priekio, tada išgirdo vieną šūvį, po kelių sekundžių antrą šūvį. Kadangi A. P. buvo atidaręs automobilio dureles, tai jis nebegalėjo prieiti prie P. Z., sėdėjusio priekyje keleivio pusėje. P. Z. iš automobilio ištraukė A. P.. Tada jis grįžo atgal pro priekį. Kai grįžo atgal, nieko nebebuvo prie durelių, o automobilio gale buvo tik vienas žmogus, t. y. E. K., kuris sėdėjo gale prie krašto, galinių durelių dešinėje pusėje. A. O. bandė jį ištraukti, jam įspyrė ir atsisukęs pamatė S. K. su A. P.. Jie buvo rankomis kažkaip susikibę. Kai A. P. mušėsi su S. K., tai jie buvo viduryje gatvės. A. P. su S. K. jam buvo už nugaros, kampu. Jie buvo toliau už mašinos galo, viduryje kelio. Jam mėginant pro galines vairuotojo pusės dureles ištraukti keleivio pusėje gale sėdėjusį E. K., iš kitos pusės atbėgo S. K., su juo kartu traukė E. K., S. K. E. K. sudavė. E. K. jis (A. O.) įspyrė, paskui užsilipęs mašinoje vėl jam spyrė, iš viso sudavė gal 3–4 kartus koja. Jis tik bandė pačiupti ir ištraukti E. K.. Po to išgirdo kažką sakant „važiuojam“, tada jis atsisuko ir pamatė, kad ant šaligatvio guli A. P., kurio galvą laikė M. Š.. A. P. buvo blogai, jis nebekvėpavo, pradėjo mėlynuoti. Jie neplanavo muštynių, tik važiavo pakalbėti, kad atiduotų pinigus, grandinėlę. Kai išlipo, priėjo prie mašinos, S. K. atidarė galines dureles, o, kai pasigirdo šūviai, viskas ir prasidėjo. Jis netraukė iš automobilio A. P. ir nesudavė jam jokių smūgių. Jis sudavė smūgius tik E. K.. Kitoje automobilio pusėje, t. y. keleivio pusėje, tikrai matė A. P., o S. M. ir K. R. griovio pusėje matė tik pačioje pradžioje, o paskui jų nebematė, nes buvo įlipęs į mašiną. Matė, kaip A. P. ištraukė P. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu įvykius geriau prisiminė. Jis pripažįsta kaltę iš dalies, nepripažįsta savo kaltės dėl A. P., nes jo nelietė. Anksčiau nė vieno iš nukentėjusiųjų nepažinojo, nebuvo jokių piktumų. Nepripažįsta A. P. pareikšto civilinio ieškinio, nes jam nieko nepadarė. Įvykio metu niekas neprašė atiduoti grandinėlės ir pinigų, nes, kai S. K. pribėgo prie galinių durelių, pasigirdo šūviai, kilo panika. Negali paaiškinti, kodėl pribėgęs tempė ir spardė E. K., nes nebuvo jokios priežasties taip elgtis. Jis įvykio metu buvo su džinsais ir baltu megztiniu. Kiti buvo apsirengę tamsiau.

Kaltinamasis S. M. parodė, kad su kitais kaltinamaisiais važiavo į (duomenys neskelbtini), nes paskambino A. O. draugas ir pasakė, kad jį užpuolė. Važiavo pasižiūrėti, kas darosi. (duomenys neskelbtini) sutiko S. K.. Kai privažiavo prie nukentėjusiųjų automobilio, S. K. iššoko iš automobilio, puolė prie nukentėjusiųjų mašinos, pradarė duris ir prasidėjo muštynės, tačiau jis nematė, su kuo S. K. grūmėsi. Tada jie visi irgi iššoko iš savo mašinos. Jis iš karto pripuolė prie nukentėjusiųjų automobilio galinių durelių keleivio pusėje, bandė jas atidaryti. Kadangi durelės neatsidarė, tai perėjo prie priekinių durelių. Ten sėdėjo P. Z. ir kažko rankinėje ieškojo. Jis (S. M.) atidarė dureles, norėjo P. Z. ištempti, kelis kartus jam būnant mašinoje susmūgiavo, bandė už kelnių paėmęs jį ištempti, bet jo kelnės plyšo, niekaip negalėjo jo ištempti. Tada kažkas iš draugų į tarpą įlindo ir dviese ištempė iš automobilio ant žemės, jis kelis kartus P. Z. dar susmūgiavo ir paliko. Gali būti, kad įspyrė, bet lyg kelis kartus iš rankos smūgiavo. Jis P. Z. iš viso sudavė 5–6 smūgius ir rankomis, ir kojomis. Kas tas antras iš draugų, padėjęs ištempti P. Z., nežino. Kai ištempė P. Z., jis apėjo nukentėjusiųjų mašiną pro priekį. Kai apibėgo, tada pamatė, kad S. K. pro priekines vairuotojo dureles įlindęs ir dar vienas asmuo gale kažką ten buvo užspaudęs. Pažiūrėjęs į mašinos vidų, jis pasisuko į galą ir pamatė gulintį A. P.. A. P. gulėjo prie vairuotojo priekinių durelių, gal 2 metrai už mašinos. Pamatė, kad žmogui negerai, veido spalva pasikeitusi. Tuo metu S. K. buvo įlindęs į automobilio vidų pro prekines vairuotojo dureles, E. K. sėdėjo gale ir dar ten buvo A. O.. Nematė, ką įvykio metu darė K. R., A. P. ir M. Š.. Po įvykio E. K. su P. Z. buvo truputį sužaloti. Įvykio metu jam niekas nė vieno smūgio nesudavė. Jis tik visą laiką stovėjo prie mašinos, nematė nei kas, nei kaip išraukė A. P.. Nebuvo prie gulinčio A. P. priėjęs. Jis šūvių negirdėjo. Neprisipažįsta kaltės dėl A. P. sužalojimo. Pripažįsta kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Sužalojimą P. Z. tikriausiai padarė jis. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) nebuvo minties ką nors sužaloti, nesitarė pažeisti viešėją tvarką. Tas sąmyšis įvyko greitai ir tik dėl to, kad patys nukentėjusieji savo veiksmais išprovokavo, parodydami įžūlumą. Paprasčiausiai kilo įniršis. Nukentėjusieji nepuolė. Negali paaiškinti, kodėl pribėgo prie P. Z. ir jį mušė. Mušė be jokios priežasties. Niekas iš jų nesiaiškino ankstesnio konflikto su S. K. aplinkybių, nebuvo kada. Važiavo pažiūrėti, bet nebuvo kada žiūrėti. Nežinojo, kas iš automobilyje sėdinčių asmenų konfliktavo su S. K.. Nežinojo, kas kaltas dėl ankstesnio konflikto, ir to nesiaiškino. Bėgant link nukentėjusiųjų automobilio, S. K. jų nekvietė ir nieko nesakė. Iš automobilyje sėdėjusių asmenų niekas jų nepuolė, nes nebespėjo, nebuvo kada.

Kaltinamasis K. R. parodė, kad kažkas paskambino A. O. ir pasakė, kad užpuolė. Visi nusprendė važiuoti. Kai nuvažiavo, S. K. jų laukė. S. K. išlipo ir nuėjo prie nukentėjusiųjų automobilio. Tada jie visi išlipo ir bėgo prie automobilio. Nukentėjusieji su jais nekonfliktavo. Jie dar nebuvo išlipę iš mašinų ir viskas prasidėjo. Kažką pašūkavo, išgirdo šūvį lipdamas iš automobilio. Tada vienas iššoko, nubėgo į priekį, kai jie tuo momentu ateidinėjo prie automobilio. Nematė, kad jį kas nors būtų nusivijęs, tik vėliau pamatė pareinantį M. Š. 15 metrų atstumu nuo automobilio priekio. Tuo metu S. K. su tuo vaikinu ėjo link kelio vidurio. Jis matė, kaip S. K. buvo susikabinęs su smulkiu vaikinu. A. P. su S. K. buvo susikibę dar iki to, kai jis priėjo prie mašinos. O kai jis praėjo pro automobilio kapotą prie priekinių durelių, S. K. sudavė tam vaikinui, jie grūmėsi, traukėsi į šoną, S. K. buvo paėmęs A. P. už rūbų. S. K. tą vaikiną tempė taip, kad atrodė kaip vaiką suka. Jis (K. R.) priėjo iš galo, durelės buvo užrakintos. Ėjo prie priekinių durelių, bet ten lyg stovėjo S. M. ir A. P.. Jie stovėjo atsisukę nugaromis, todėl jis tiksliai nežino, kas iš jo draugų ten stovėjo. P. Z. sėdėjo priekyje atsilenkęs link vairuotojo pusės. Kažkuris iš jo draugų P. Z. traukė už kelnių. Tada jis nuėjo į automobilio priekį pro automobilio kapotą. Kai pro nukentėjusiųjų automobilio kapotą atėjo į vairuotojo pusę, toje pusėje nieko nebuvo. Prie vairuotojo pusės pamatė, kad P. Z. atsilošęs, tai jis atidarė vairuotojo dureles ir sudavė P. Z. į veidą, vieną kartą į šoną ir kartą spyrė iš kojos, ir jį tuo momentu ištraukė. P. Z. sudavė ranka 1 smūgį į veidą, ir paskui spyrė į mentę apie 3 kartus, dar įspyrė du kartus gulinčiam ant žemės, iš viso sudavė 5–6 smūgius. Konfliktas iš karto įsižiebė, todėl P. Z. sudavė smūgius. P. Z. buvo suduota smūgių, jis gavo daugiausia į kūną. P. Z. danties jis neišmušė, jam sudavė į skruostą, ar kažkaip į skruostą ir į nosį. Tuo metu kažkas pasakė, kad tas vaikinas blogai atrodo. S. K. ir A. P. buvo už automobilio galo. Tada parėjo M. Š. ir jis su M. Š. nuėjo prie to vaikinuko. Pamatė kraujo balą. Tuo metu matė ant užpakalinės sėdynės A. O., kuris spyrė gale sėdinčiam. A. P. į kitą vietą patraukė jis ir M. Š., jis A. P. po galva padėjo rankinę, nors tiksliai neatsimena, ar jis tempė A. P.. Prieš tą įvykį nebuvo S. K. matęs ir po įvykio nebebuvo susitikęs. A. P. smūgių jis nesudavė ir dėl A. P. sužalojimo savo kaltės nepripažįsta. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad A. O. paskambino draugas, kuriam reikėjo pagalbos, lyg sakė, kad reikia pagalbos, iš jo atėmė pinigus, tačiau jis nelabai suprato, kas atsitiko, ir nelabai gilinosi. A. O. pasakė: „Važiuojame pažiūrėti, kas ten buvo“. Tada jie visi nuvažiavo į įvykio vietą. Automobilyje važiavo jis, A. O., S. M., K. R. ir M. Š.. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) juos pasitiko S. K.. Su S. K. bendravo A. O., jie persimetė keliais žodžiais, nežino, ką jie kalbėjo. A. O. pasakė: „Važiuojame truputį toliau“. Privažiavo prie nukentėjusiųjų automobilio, sustojo. Iš automobilio išlipo visi vienu metu. Matė, kad S. K. eina prie automobilio, lyg prie galinių vairuotojo pusės durelių. Kai jis su S. M. ėjo prie automobilio, tuo metu prie jo buvo S. K., kuris buvo priėjęs jau anksčiau. Jis buvo prie kairiojo automobilio šono. Jis (A. P.) kartu su S. M. ėjo iš nukentėjusiųjų automobilio dešinės pusės, patikrino galines dureles, jos buvo užrakintos. Tada priėjo prie priekinių durelių, nežino, kuris iš jų jas atidarė. Kai atsidarė priekines dureles, išgirdo 2 šūvius. Nežino, kas šovė. Šūvius girdėjo kitoje automobilio pusėje. Išgirdęs šūvius jis staigiai pasitraukė nuo automobilio į ten buvusį griovį ir tuo metu pamatė, kad M. Š. nusivijo kažką nuo mašinos. Po to vėl grįžo prie mašinos, nes ten stovėjo S. M.. Jis bandė traukti lauk P. Z. iš priekinių keleivio pusės durelių. Tada jie su S. M. P. Z. ištraukė iš automobilio. Dar automobilyje sėdinčiam P. Z. jis gal netyčia sudavė vieną kartą. Kai ištraukė, P. Z. stovėjo, S. M. jam sudavė, P. Z. nukrito ant žemės. Kai P. Z. buvo ištrauktas iš mašinos ir stovėjo, jis (A. P.) jam gal į šoną, į šonkaulius, ranka sudavė, bet ne daugiau kaip du smūgius. Gulinčio P. Z. jis nemušė. Kiek smūgių P. Z. sudavė S. M., nežino, tikriausiai prieš ištraukiant sudavė. S. M. jam nukritusiam lyg į veidą sudavė. Paskui kažkaip viskas aprimo ir jis ėjo prie savo mašinos. Tada A. O. pašaukė, prašė vandens. Jis padavė A. O. vandenį ir tada pamatė, kad kažkas guli ant žemės. Prie gulinčiojo matė lyg M. Š.. Negali nieko pasakyti, ar, kai jis su S. M. traukė iš automobilio P. Z., K. R. buvo automobilyje, ar sudavė smūgius P. Z.. K. R. iš pradžių matė, kad jis ėjo iš paskos jam ir S. M., o paskui nebematė. Negali pasakyti, ką veikė A. O. ir visi kiti, nes tik matė, kad buvo kitoje mašinos pusėje. S. K. matė tik pačioje pradžioje einantį prie mašinos ir išvažiuojantį su mašina. A. P. ištraukimo iš kitos automobilio pusės nematė. Kas darėsi automobilio gale, nematė, nes langai buvo užtamsinti. Vienas E. Z. pabėgo, o E. K. iš viso paskutinis iš mašinos išlipo. Kai ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad stovėjo prie durelių ir niekur nebuvo priėjęs, ir nė vieno smūgio nesudavė, truputį melavo. Sudavė ten kelis smūgius. Pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, kad pažeidė viešąją tvarką, sužeidė ir sumušė P. Z., o dėl A. P. savo kaltės nepripažįsta. Visų trijų civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nelabai ką ten sužeidė. Važiuodami į įvykio vietą jie žadėjo aiškintis, bet ten niekas ir nebesiaiškino. P. Z. nieko nedarė, kad būtų reikėję jį traukti iš automobilio ir jam suduoti smūgius. Kai P. Z. ištraukė, paliko, kad aiškintųsi su S. K., nes jie (kaltinamieji) ten iš viso niekuo nebuvo susiję, jis S. K. nepažinojo. Buvo viso to motyvas vienas – ištraukti iš mašinos ir tegul jie ten sau aiškinasi.

Kaltinamasis M. Š. parodė, kad 2011-04-16 susitiko su A. O., S. M. ir kitais. A. O. pasakė, kad užpuolė jo pažįstamą. Tada A. O. automobiliu važiavo pažiūrėti, kas atsitiko. (duomenys neskelbtini) jų jau laukė A. O. pažįstamas. A. O. pasikalbėjo su savo pažįstamu, t. y. S. K.. S. K. važiavo pirmas, o jie iš paskos. S. K. sustojo prie nukentėjusiųjų automobilio „Audi“, o jie – už S. K. automobilio. S. K. nuėjo link „Audi“ automobilio. Visi kaltinamieji taip pat išlipo iš automobilio ir nubėgo link „Audi“. Girdėjo vieną šūvį tuo momentu, kai ėjo link „Audi“ automobilio. S. K. buvo prie automobilio durelių, ir po šūvio iššoko E. Z., o, kai jis priėjo, tai S. K. su kitu vaikinu grūmėsi. Priėjus prie nukentėjusiųjų automobilio „Audi“, S. K. su vienu vaikinu grūmėsi ar mušėsi prie vairuotojo pusės galinių durelių, pro kurias iššoko E. Z.. Jam (M. Š.) spontaniškai kilo mintis jį vytis ir paskui jį bėgo. Nubėgus apie 60 metrų, E. Z. nuvirto, bet jis vėl atsistojo ir vėl bėgo, šoko per griovelį ir vėl nuvirto. Tada jis (M. Š.) pribėgo prie E. Z. ir su juo pradėjo grumtis, nes jį norėjo sulaikyti ir pasikalbėti apie tai, kas nutiko. Gal besigrumdamas jis E. Z. ir sudavė vieną smūgį. Negali pasakyti, ar į galvą, ar į veidą sudavė. Besigrumiant jis pats nugriuvo. Tada E. Z. vėl atsistojo ir nubėgo, o jis jo nebesivijo. Grįždamas prie „Audi“ automobilio jis pamatė, kad vienas vaikinas guli aukštielninkas, matėsi, kad kraujas bėga iš galvos. Tuo metu niekas nebesigrūmė. A. P. gulėjo viduryje gatvės už „Audi“ automobilio galo vairuotojo pusėje. Kai priėjo prie „Audi“ automobilio, S. K. matė prie vairuotojo pusės. Jis priėjo prie ant žemės gulinčio vaikino, paėmė už pažastų, pavertė ant dešinio šono, kad neuždustų savo seilių turiniu. Matė, kad vaikinas yra be sąmonės, todėl šaukė, kad kviestų greitąją, nes matėsi, kad jis neatsigauna. Dar pasakė, kad vandens atneštų užpilti ant galvos, ant veido. Kažkas atnešė vandens ir užpylė ant A. P.. A. P. po kiek laiko pradėjo žiopčioti, kvėpuoti, matėsi, kad yra gyvybės ženklų. Tada jis vienas A. P. patraukė nuo gatvės, nuo važiuojamosios dalies. K. R. po galva padėjo A. P. turėtą netoliese buvusią rankinę. Kai pamatė, kad A. P. kvėpuoja, jie visi išsigandę jį paliko, susėdo į automobilį ir išvažiavo. Jokių reikalų su E. Z. anksčiau neturėjo. Mintis vytis E. Z. ir jam suduoti kilo spontaniškai. Vytis E. Z. ir jam smūgiuoti neturėjo jokio pagrindo. Tiesiog girdėjo, jog buvo užpultas A. O. pažįstamas. E. Z. vijosi todėl, kad norėjo sulaikyti jį, tiesiog pasikalbėti, kas ten nutiko, kas ten tuos langus išdaužė. Su nukentėjusiaisiais nespėjo pasikalbėti, nes vijosi E. Z.. Nesutinka su E. Z. parodymais, nes jis buvo neblaivus. Jeigu būtų jį mušęs, tai E. Z. būtų daugiau ir didesnių sužalojimų patyręs. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie tai, kad vijosi E. Z., nes norėjo teisme duoti išsamius parodymus. Vėliau pasitarė su gynėja ir parodė, kad vijosi asmenį. Jis A. P. atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, todėl nepripažįsta, kad padarė A. P. sunkų kūno sužalojimą, pripažįsta viešosios tvarkos pažeidimą su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. kad E. Z. sudavė vieną smūgį. Nepripažįsta Ligonių kasos ieškinio, nes į E. Z. nešovė. Kas vyko antroje automobilio pusėje, nematė. Nematė, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų turėjęs ginklą, apie ginklą nebuvo jokios kalbos. Jis yra kultivavęs kovos menus, 2 metus lankė karatė.

Nukentėjusysis P. Z. parodė, kad įvykio dieną, 2011 m. balandžio 16 d., pirmiausia įvyko konfliktas su S. K., nes kelyje (duomenys neskelbtini) prasilenkdami sukonfliktavo E. K. su S. K., apsimušė, E. Z. išspyrė S. K. automobilio „Golf“ langus. S. K. pagrasino. A. P. taip pat buvo, jis sėdėjo automobilio gale ir konflikte nedalyvavo. Po to, gal po 40 minučių, (duomenys neskelbtini) prie klubo jis su draugais sėdėjo mašinoje. Jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, A. P., E. K. ir E. Z. sėdėjo automobilio gale. Automobilį vairavo E. K., bet jis persėdo ant automobilio galinės sėdynės, nes buvo išgėręs. Kaltinamieji prasidarę visas keturias automobilio duris pradėjo daužyti, spardyti, jis girdėjo šūvį. Visos automobilio durys atsidarė beveik vienu metu ir tada jis išgirdo šūvį. Kas iššovė ir iš kokio ginklo, nematė. Jis tik užsidengė rankomis, juto smūgius, bet nieko nematė. Jam spardė galvą, trypė. Smūgius pajuto iš dešinės, iš automobilio vidaus vairuotojo pusės, kuri buvo laisva. Į laisvą vairuotojo vietą kažkas buvo įlindęs, ir jis gavo smūgį į nosį. Iš lauko pusės prie durelių buvo pribėgę du ir jį spardė. Spardė automobilyje, po to jį dviese ištraukė iš automobilio ir spardė. Nežino, kas jį iš automobilio ištraukė, negali pasakyti, kurie asmenys jam sudavė smūgius, nes saugojo veidą, buvo užsidengęs. Ištraukę spyrė į veidą, buvo trumpam praradęs sąmonę, buvo nuvirtęs, bandė stotis, jam spyrė į galvą ir prarado sąmonę, nes neatsimena. Kai atgavo sąmonę, atsikėlė, ir jau nieko nebebuvo. Vienas iš užpuolikų buvo su baltu bliuzonu. Asmenį su baltu bliuzonu jis matė mašinoje, gale per vidurį, tačiau nežino, ar tas žmogus jam sudavė. Kai E. Z. peršovė, jis pabėgo. A. P. ištraukę iš automobilio laukan spardė. Ant automobilio galinės sėdynės mušė E. K.. A. P. tuo metu jis jau nebematė, jį pamatė vėliau, jau gulintį ant žemės. Kiek buvo užpuolusių vaikinų, nežino. S. K. įsidėmėjo prieš įvykį, pirmojo konflikto metu. Užpuolimo metu S. K. nematė. Jam buvo padaryti sužalojimai: dantis nuskeltas ir daug galvos sumušimų. Sumušimai buvo padaryti į galvos sritį, į žandikaulį, į galvą, į akis. Spardė tik į galvos sritį. Smūgiai buvo tiek automobilyje, tiek lauke. Jį mušė vienas automobilio viduje, ir du lauke prie automobilio. Gydėsi gal 1,5 mėnesio. Įvykis buvo apie 15–15.30 val., buvo šviesu, viskas truko labai trumpai, apie 2–3 min.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2011 m. balandžio 16 d. netoli (duomenys neskelbtini) jis su draugais neprasilenkė su Z. K. vairuojamu automobiliu ir įvyko konfliktas. Z. K. kažkam skambino ir pasakė, kad tai blogai baigsis. Po to jis su draugais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir sėdėjo automobilyje: jis sėdėjo automobilio gale už keleivio sėdynės, už vairuotojo sėdėjo E. Z., per vidurį – A. P.. Prie jų automobilio privažiavo du automobiliai: juodas „Mercedes“ ir žalias „Opel Astra“. Link jų bėgo žmogus su šautuvu – tai buvo Z. K.. Jis spėjo užsirakinti dureles iš vidaus, todėl, neatidaręs jo pusės durelių, tas žmogus apibėgo aplink automobilį ir atidarė kairės pusės dureles, kur sėdėjo E. Z.. Peršovė E. Z.. Vieną šūvį išgirdo šalia, kai tempė E. Z. iš automobilio. E. Z. iškrito iš automobilio ir nubėgo. Jį nusivijo Z. K.. Jo veido nematė. Kad tai buvo Z. K., mano dėl aprangos, o ne dėl ūgio, nes konflikto metu žvyrkelyje Z. K. aprangą jis įsiminė. Tada du asmenys, kiek pamena, vienas iš jų buvo A. P., kitas – S. K., ištempė iš automobilio A. P. ant gatvės. Tada A. O. įlindo į automobilį link jo pro tos pusės dureles, kur sėdėjo E. Z., ir pradėjo tempti jį lauk. Jo ištempti iš automobilio nepavyko, tada A. O., rankomis įsikibęs į automobilio stogą, spardė jį automobilyje. Kažkam sušukus „važiuojam“, A. O. atsitraukė ir nubėgo, tada atsidarė jo durelės ir pamatė Z. K.. Jis dar bandė nutraukti jo grandinėlę, bet nenuplėšė, tada sudavė jam vieną smūgį ranka ir vieną smūgį rankoje turėto šautuvo buože. Jis iš automobilio išlipo tada, kai jie išvažiavo, tada pamatė A. P., gulintį kraujo klane. Nematė, ar A. P. buvo nutemptas nuo automobilio į šalį, bet, kai išlipo iš automobilio, kraujo klanus matė šalia automobilio ir už kelių metrų ant grindinio. Kai A. O. jį spardė, dengdamasis nuo smūgių matė, kad prie A. P., kuris gulėjo šalia automobilio, kažkas vyksta, aplink jį lakstė keturi žmonės. Nematė, kas konkrečiai mušė A. P.. A. O. tuo metu mušė jį, todėl A. O. A. P. nemušė. Nematė, ar visi atvykę kaltinamieji dalyvavo muštynėse, tačiau, kai jis konfliktavo su A. O., visi kiti keturi lauke lakstė aplink A. P., kažką darė. Nebepamena, ar matė, kad kas nors iš kaltinamųjų suduotų A. P., tačiau tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tada buvo apklaustas iš karto po įvykio, viską geriau prisiminė. Vėliau, kai prie A. P. stovėjo trys ar keturi kaltinamieji, kaltinamojo M. Š. nepastebėjo. Įvykio vietoje kaltinamąjį S. M. įsiminė iš aprangos, nes jis buvo žemiausias iš visų ir buvo užsidėjęs ant galvos juodą kapišoną. To, kad kuris nors iš kaltinamųjų stovėtų ir nieko nedarytų, nematė – visi kažką darė. Vaikinų, kuriuos matė spardant A. P., veidų neįsidėmėjo. Vieno tik aprangą prisimena, kad buvo užsidėjęs kapišoną ant galvos. Kai jam smūgiavo A. O., vienas buvo nusivijęs E. Z., kiti, mažiausiai trys, galėjo suduoti smūgius A. P.. Kiek asmenų ir kas konkrečiai buvo P. Z. pusėje, nematė, nes jis automobilyje ilgai nesėdėjo – jį irgi ištempė iš automobilio lauk. Iš pradžių prie P. Z. buvo dviese, po to liko vienas. Vaikinai, kurie puolė juos mušti, nieko nesakė, tačiau suprato, už ką juos užpuolė, nes Z. K. kažkam skambino ir sakė, kad bus blogai, ir jis buvo atvažiavusių kompanijoje. Konflikto žvyrkelyje metu A. P. nieko nedarė., Kai juos tempė iš automobilio, A. P. irgi nieko nedarė. Pačiam E. K. buvo padaryti nedideli sužalojimai – kelios mėlynės, nebuvo nedarbingas, pretenzijų niekam neturi, nes ir patys kažkiek buvo kalti, kad pradėjo konfliktą su Z. K.. Teisingi jo duoti parodymai – vienas iš tų vaikinų, kurį įsidėmėjo, buvo žemiausias iš visų ir ant galvos buvo užsidėjęs tamsios spalvos kapišoną. Žemiausias iš kaltinamųjų yra S. M., aukščiausias – M. Š.. Pas kažkurį iš kaltinamųjų matė peilį, o pas kurį konkrečiai, neprisimena.

Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad 2011-04-16 su draugais važiavo E. K. automobiliu ir neprasilenkė su kažkokiu asmeniu, kuris išmušė jų automobilio langą, o tada jis išmušė jo automobilio langą, ir jie išsiskyrė. Po to jie nuvažiavo į Rėkyvą, sėdėjo automobilyje, jis sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo. Nematė, kada ir kas priėjo prie automobilio, bet, staiga atsidarius durelėms, pamatė ginklą. Jis spyrė į tą ginklą, tada kažkas vieną kartą šovė į jį, pataikė jam į kairę šlaunį, labiau į sėdmenis – jam buvo nustatyta viena šautinė žaizda. Apie į jį šovusį asmenį nieko negali pasakyti – neprisimena nieko, nes buvo nemažai išgėręs. Išlipęs iš automobilio nubėgo prie ežero. Bėgdamas pats du kartus pargriuvo, tas, kuris jį vijosi, pribėgęs įspyrė jam kelis kartus – gal penkis, gal 10 kartų. Po to jis nubėgo toliau. Asmens, kuris jį vijosi, veido nematė, tačiau vijosi žmogus, visa galva aukštesnis už jį. Jam buvo nustatyta kirstinė žaizda galvoje, ji buvo padaryta šautuvu. Smūgį šautuvu gavo tada, kai jį ištempė iš automobilio. Nežino, ar jį vijosi tas pats asmuo, kuris į jį šovė ir sudavė šautuvu. Asmens, kuris sudavė šautuvu ir šovė, negali apibūdinti, nes jo nematė. Kas vyko prie automobilio, jis nieko nematė, nes jį iš automobilio ištraukė patį pirmą, jis pašoko ir nubėgo prie ežero. Iš jo durelių pusės buvo dviese, tačiau nė vieno iš tų asmenų neįsidėmėjo. Kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi, nė vieno iš jų neatpažįsta, ikiteisminio tyrimo metu irgi neatpažino.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2011-04-16 su drauge R. G. susitiko E. K., kuris sėdėjo mašinoje su kitais nukentėjusiaisiais. Praėjus pro juos, susitiko su dar viena drauge. Tada pamatė, kad vienas paskui kitą atvažiuoja automobiliai „Opel“ ir „Mercedes“. Kai atvažiavo, lyg iš abiejų mašinų išlipo vaikinai. Šūvius išgirdo praėjus šiek tiek laiko. Pirma išgirdo lyg smūgį į mašinos galą. Jos buvo gal 100 metrų nuo įvykio vietos, kai atsisuko ir pamatė, kad ten veiksmas vyksta, šaudo, matė susibūrimą aplink E. K. mašiną. Pamatė P. Z. dviejų asmenų traukiamą iš mašinos iš automobilio keleivio pusės. Po to jį ištempė, pargriautą daužė, spardė, o jis buvo į kamuoliuką susisukęs ir rankomis už galvos susiėmęs. Tiksliai nežino, ar spardė vienas, ar dviese. Nežino, kaip atrodė žmonės, kurie mušė P. Z., nes atstumas buvo didelis, o ir tie mušantys žmonės keitėsi. Ten kažkaip viskas vyko ratu, ir vieni, ir kiti kažką darė. Iš tos pusės, iš kurios jos stebėjo įvykį, buvo pradarytos automobilio durelės, užpuolikų prie P. Z. buvo du, o iš kitos pusės matė vaizdą – stovi daug žmonių, o kiek tiksliai, negali pasakyti. Matė, kad E. K. ten buvo atsistojęs, laikėsi už galvos. E. K. iš automobilio buvo ištraukę, jis už automobilio „ragų“ laikėsi. Šalia jo kažkas iš kaltinamųjų buvo, kažkuris bandė jį mušti. Užpuolikų buvo 5 arba 6. Buvo šviesu, apie 16 val. Užpuolusių asmenų veidų neįsidėmėjo nė vieno, jie buvo nematyti. Pirmą šūvį išgirdo gal praėjus 30 sekundžių po užpuolikų atvykimo. Šūvių buvo 3 ar 4. Nematė, iš kur šovė, kur stovėjo šaudęs asmuo, kas šaudė, nematė žmogaus su ginklu. Muštynės vyko gal 3–4 minutes. Paskui abu atvažiavę automobiliai staigiai apsisuko ir išvažiavo. Kai atvažiavusieji išvažiavo, priėjo arčiau, pamatė, kad A. P. guli. A. P. gulėjo iš kitos automobilio pusės, nei jos stebėjo įvykį, todėl nematė, kaip jį mušė. Iškvietė greitąją pagalbą, nes A. P. visas kratėsi, putos bėgo iš burnos, iš galvos kraujas. Tas įvykis atrodė baisiai.

Liudytoja R. G. parodė, kad 2011-04-16 (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų, susitiko su dviem draugėmis. Einant matė pravažiuojančią E. K. mašiną. Pravažiavo automobiliai „Mercedes“ su „Opel“, kažkas išlipo iš jų ir sakė: „Ieškome karavano“. Vėl susėdo į mašiną ir nuvažiavo į kitą pusę gal 50 metrų. Tada išgirdo šūvius. Atsisukusios pamatė vykstant kažkokį sąmyšį prie E. K. automobilio. Ten buvo gal 4–5 žmones. Įvykį stebėjo iš E. K. automobilio keleivio pusės. Vienas bėgo pašautas, kažkas pasakė, kad E. Z.. Nematė, kad kažkas vytųsi E. Z.. Matė P. Z., kuris sėdėjo keleivio pusėje ir jį iš automobilio tempė. P. Z. bandė tempti vienas, jam neišėjo, tada kitas priėjo. Tuo metu, kai P. Z. traukė iš automobilio, prie galinių automobilio durelių nieko nematė. Kai P. Z. ištraukė iš automobilio, jis gulėjo, jį mušė, spardė gulintį. Neatsimena, keliese spardė P. Z.. P. Z. bandė traukti pakaitomis, tai traukė vienas, bet nepavykus priėjo kitas traukti, o pirmasis nubėgo, jie pasikeitė. Tas pirmasis nubėgęs buvo įvykio vietoje, turbūt prie A. P. nubėgo. A. P. iš karto nematė, tik matė, kad kažkas ant žemės guli ir jį trypia kojomis, ir ne vienas asmuo. Gulintį spardė dviese tikrai, gal daugiau. A. P. spardė mažiau nei dvi minutes. Iš gatvės pusės buvo asmenų, matė E. K., gulėjo žmogus – A. P., ir jį spardė. Kai spardė A. P., šalia jo buvo 2 ar 3 asmenys. A. P. atrodė baisiai. Kaip E. K. mušė, nematė, bet, kai priėjo prie E. K., jo buvo mėlyna ausis. E. K. automobilyje buvę nukentėjusieji pasipriešinti nespėjo, nes vienas sėdėjo, kitas gulėjo, trečias bėgo. Nė vieno iš užpuolikų neįsidėmėjo. Ji dėl įvykio išsigando, buvo stresas.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2011-04-16 matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie E. K. automobilio privažiavo du automobiliai, iš jų išlipo gal 4 ar 5 vaikinai, pribėgo prie E. K. automobilio, pradėjo šaudyti ir pradėjo vieną po kitą traukti iš E. K. mašinos ir mušti, o po to apsisuko ir išvažiavo. Kiek tiksliai E. K. automobilyje buvo žmonių, nematė, matė E. K., sėdėjusį mašinoje per vidurį, nes jis buvo iki pusės prasidaręs langą, iškišęs galvą ir jas užkalbino. Tame automobilyje matė tik E. K. ir P. Z.. E. K. automobilyje P. Z. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o E. K. sėdėjo automobilio gale per vidurį. Įvykio metu E. K. automobilį ji stebėjo iš dešinės, iš keleivio pusės, gal 200 metrų atstumu. Kas vyko iš kairės pusės, nematė. Geriausiai matė 2 vaikinus, kurie užpuolė P. Z.. P. Z. pribėgo traukti, gal du, gal vienas. Kai P. Z. ištempė iš automobilio, jam buvo suduoti smūgiai. Kitoje automobilio pusėje buvo žmonių, bet ji nematė, ką jie darė. Matė nuo E. K. automobilio nubėgantį lyg E. Z.. Nepamena, kad jį kas būtų vijęsis. E. K. automobilio galinis langas buvo išdaužtas. Tik pasibaigus sąmyšiui, kai priėjo arčiau, pamatė, kad E. K. automobilio vairuotojo pusėje ant žemės guli E. P., kuris buvo sužalotas, springo krauju, iš nosies ir burnos bėgo kraujas. E. K. buvo truputi apdraskytas, o P. Z. buvo sužalota ausis. Įvykio metu girdėjo gal 2–3 šūvius. Šūviai pasigirdo tuo momentu, kai jie buvo ką tik privažiavę prie E. K. automobilio ir priėję prie mašinos. Įvykio metu buvo sąmyšis, šūviai.

Liudytojas D. L. parodė, kad galėjo būti 2011-04-16, kai jis (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės pamatė šį įvykį, jį stebėjo gal 40–50 metrų atstumu. Buvo po pietų, šviesus paros metas. Įvykio vietoje – netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje – stovėjo automobilis „Audi“ karavanas ir buvo mušamas vaikinas. Visą įvykį stebėjo 45 laipsnių kampu, iš automobilio galinės pusės ir matė, kas vyksta abiejose automobilio pusėse. Vieną vaikiną spardė iš automobilio „Audi“ vairuotojo pusės. Spardė trise, pasikeisdami, vienas prie mašinos pribėgdavo, paskui vėl sugrįždavo. Iš automobilio „Audi“ keleivio pusės taip pat ištraukė vieną vaikiną, jis laikėsi už mašinos, bet jį norėjo atitraukti, o paskui ištraukus mušė. Girdėjo 2 šūvius. Kai traukė vaikiną iš automobilio keleivio pusės, tai vienas pribėgdavo traukti ir vėl sugrįždavo prie spardančių, todėl vaikiną iš automobilio traukė ir vienas, ir dviese. Ilgai traukė, gal apie minutę laiko. Tie du, kurie traukė vaikiną iš automobilio keleivio pusės, buvo atbėgę ir prie gulinčio spardomo vaikino. Tą gulintįjį, kurį spardė, galima sakyti, spardė trise, spardė į galvą, į aukščiau esančias kūno dalis. Vienas iš tų trijų spardžiusių gulintįjį buvo nubėgęs į kitą automobilio „Audi“ pusę traukti iš automobilio asmenį (nukentėjusįjį). Paskui vienas iš tų dviejų traukusių asmenų nubėgo prie gulinčio spardomo vaikino, bet kuris, negali pasakyti. Iš viso jų buvo 4 ar 5 asmenys. Buvo pasikeitimas, kažkuris ten buvo nubėgęs ir vėl parbėgęs. Vienas iš tų trijų, kurie spardė gulintįjį, buvo nubėgęs prie mašinos kitos pusės traukti kito asmens ir parbėgo. Užpuolusieji gulinčiajam spyrė daugiausia į galvą. Buvo momentas, kad gulintįjį spardė du asmenys, bet buvo momentas, kad spardė ir trise. Nebuvo taip, kad priėjo visi trys ir spyrė. Duodamas parodymus nurodė, kad ne visą laiką tie patys spardė, vis vieni nubėgdavo, parbėgdavo ir iš karto visi keturi nespyrė. Tas, kuris buvo šviesia apranga, buvo vairuotojo pusėje, tačiau negali tiksliai pasakyti, ką darė, ar jis buvo nuolat automobilio vairuotojo pusėje, ar jis lakstė aplink automobilį. Kai 3 spardė gulintįjį, tai 2 buvo prie mašinos. Vienas iš užpuolusių asmenų bėgiojo, nes vienas vaikinas, buvęs mašinoje, buvo įsikibęs į mašiną, kai norėjo jį ištempti. Todėl, kai vienas nubėgo tempti, tai gulintįjį liko mušti du. Taip pat dar vieną vaikiną tempė iš mašinos, jis buvo įsikabinęs į ragus. Vienas iš nukentėjusiųjų pabėgo. Matė nubėgantį asmenį, bet nežino, ar tai nukentėjusysis, ar kaltinamasis.

Liudytoja D. A. parodė, kad 2011-04-16 įvykį (duomenys neskelbtini) g. matė pro savo buto langą. Matė, kaip vaikinukai apstoję automobilį spardė, stumdėsi. Vaikinai iš visų pusių buvo apstoję „Audi“ automobilį, kuriuo važinėja E. K.. Bežiūrint pasigirdo du šūviai. Vienoje automobilio pusėje galėjo būti trys vaikinai, kitoje 4–5 – jų buvo mažiau nei 8, bet daugiau nei 3–4, jie daužė, spardė kažką automobilio viduje. Tada ji nubėgo į kambarį pasiimti telefono. Kol ji atsinešė iš kambario telefoną, iš to automobilio buvo ištrauktas vienas vaikinukas ir numestas automobilio vairuotojo pusėje, gatvės viduryje. Tą vaikinuką numetė ant žemės, ir du vaikinai iš stovėjusių aplink „Audi“ automobilį priėję spyrė gulinčiam vaikinui. Matė įspiriant du–tris kartus, nes pro langą įvykį stebėjo ne nuolat, o tarpais. Kai du vaikinai priėję spyrė gulinčiam nukentėjusiajam, jis gulėjo prie automobilio vidury gatvės. Vėliau prie bordiūro jį tik nutempė ir numetė, nieko nebedarė. Ką kiti vaikinai tuo metu veikė, neįsidėmėjo, pati buvo šoko būsenos, matydama tokius vaizdus. Tada ji nubėgo prie to vaikinuko ir pamatė, kad ant žemės guli A. P.. Stebėdama įvykį matė, kad nukentėjusieji jokių puolamųjų veiksmų atvykusių vaikinų atžvilgiu neatliko.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2011-04-16 įvykį matė pro savo buto langą. Atvažiavo dvi mašinos ir įvyko muštynės. Įvykį stebėjo maždaug 200–500 metrų atstumu. Muštynių metu matė E. K. mašiną, o ten vyko muštynės. Buvo nubėgusi iki kaimynystėje gyvenančio A. P. buto durų, todėl dalies muštynių nematė. E. K. automobilis stovėjo šalikelėje, automobilio vairuotojo durelės buvo į gatvės pusę. Taip pat įvykio vietoje matė automobilį „Opel“, žalios spalvos, ir automobilį „Mercedes“, juodos spalvos. Abu automobiliai atvažiavo kartu, jie sustojo šalia E. K. automobilio. E. K. automobilį ji matė tiesiai iš automobilio galo, bet daugiau matė, kas vyko kairėje automobilio pusėje, t. y. automobilio vairuotojo pusę. Toje vietoje matė gal 3, gal 4, gal 2 žmones, tiksliai nežino. Ji matė muštynes vienoje automobilio pusėje, t. y. automobilio vairuotojo pusėje. Mušė vieną gulintį žmogų, iš pradžių vienas, paskui lyg du spardė, šokinėjo. Tiksliai nematė, ar ant žmogaus šokinėjo, bet matė, kad šokinėjo prie to gulinčio ant žemės žmogaus, turbūt ant gulinčio žmogaus šokinėjo. Tiksliai negali pasakyti, kiek asmenų mušė gulintį žmogų, tik matė, kad mušė. Prie to automobilio buvo judėjimas, t. y. nebuvo taip, kad vienas ar du muša, tie mušantys asmenys galėjo pasikeisti, todėl ji negali tiksliai pasakyti, kiek asmenų mušė gulintįjį, ir ar tie patys asmenys mušė. Visi mušę asmenys buvo tamsiai apsirengę. Iš visų tik vienas buvo su šviesia „maikute“, tai „Mercedes“ vairuotojas, kurį matė išvažiuojant. Kai A. P. mušė, nematė asmens su šviesiais rūbais. Tie mušantys asmenys apie E. K. automobilį bėgiojo ir mušė, t. y. buvo bėgiojimas ir mušimas, nebuvo taip, kad vieną asmenį muštų. Galėjo būti, kad ne vienas ir tas pats asmuo mušė A. P.. Matė, kaip vairuotoją tempė iš automobilio, ištempė ir mušė, o jis buvo įsikabinęs į automobilio dureles. Tempė gal du asmenys, gal vienas, tiksliai negali pasakyti.

Liudytojas V. S. parodė, kad su kolega E. P. vyko į įvykio vietą, kur gatvėje vyko muštynės. Nuvykus įvykio vietoje rado tik nukentėjusius asmenis, o kiti buvo pasišalinę. Vienam nukentėjusiajam iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis buvo išvežtas. Pagal įvykio liudytojų parodymus buvo nurodyta, kad buvo šaudyta iš kažkokio ginklo. Įvykio vietoje buvo rastos šovinių tūtelės. Labiausiai nukentėjęs asmuo gulėjo, jam buvo galvos sužalojimai, matė kraują. Kiti nukentėjusieji taip pat buvo sumušti, matėsi veido sužalojimai, mėlynės ir kt. Sužalojimai, juos stebint, jiems daugiausia buvo išsidėstę galvos srityje. Buvo išdaužtas nukentėjusiųjų automobilio stiklas. Nepamena, ar sakė, kas užpuolė, kiek buvo užpuolusių asmenų.

Liudytojas Z. K. parodė, kad 2011 m. balandžio 16 d. jo sūnus S. K. parvažiavo namo su sudaužytais mašinos galiniu ir šoniniu langais. Sūnus sakė, kad grįžtant iš Rėkyvos jo nepraleido pravažiuoti, kad apstojo „pacanai“. Nesakė, kas išdaužė automobilio langus. Sūnus važiavo automobiliu „Golf“. Dar turi automobilį „Opel Astra“, mėlynos, žydros, gal elektrinės spalvos. Mano, kad jo sūnus 2011-04-16, apie 15.30 val., su automobiliu „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini) būti negalėjo, nes automobilio raktelius turėjo jis.

Liudytoja Z. K. parodė, kad nukentėjusysis A. P. yra jos anūkas. Apie įvykį ji sužinojo tik tuo metu, kai anūką komos būsenos išvežė iš įvykio vietos. Jo tėvai buvo užsienyje. Po įvykio, rytojaus dieną, į Lietuvą grįžo abu tėvai. Šiuo metu A. P. būklė dar sunki, tačiau nebėra kritinė. Jis pradeda po truputį kalbėti, pradeda dėti žingsnius, savarankiškai negali eiti, eina tik su lazdele kitų prilaikomas, jam paralyžuota visa dešinė pusė nuo galvos, visiškai sutrikusi atmintis. Jis apie įvykį nieko nepamena. A. P. gydomas Ispanijoje todėl, kad Ispanijoje pagal darbo sutartis dirba jo tėvai. Lietuvoje jie negali sūnaus prižiūrėti. Iki įvykio A. P. dirbo kiemsargiu, valė kiemą, taip pat studijavo universitete. Yra traukinio bilietai, kurie patvirtina dalį kelionių išlaidų, o kai važiavo mikroautobusais, tai tokių kelionės išlaidų patvirtinančių dokumentų neturi, nes neduodavo kvitų. Traukiniu kelionės bilietai buvo paduoti anksčiau VGTPT paskirtam atstovui advokatui P. R. B.. Kai sudarė sutartį su kitu advokatu, jis pranešė, kad neranda traukinio kelionės bilietų. Anūkas (duomenys neskelbtini) ligoninėje reabilitacijoje po (duomenys neskelbtini) ligoninės gulėjo lyg 90 dienų, apie 2–2,5 mėnesio. Dukra važiavo beveik kas antrą dieną, per savaitę 2–3 kartus. Važiavo ne tik dukra, bet ir ji, ir kita močiutė. Važiavo visuomeniniu transportu ir kitaip, t. y. ir traukiniu, ir mikroautobusais. Kelionės kaina mikroautobusais buvo 25 litai, traukiniu – 28 litai su centais į vieną pusę. A. P. chirurginiame skyriuje po operacijos iš karto perkėlė į reanimaciją, nes jam 21 parą buvo 5 balų koma. Jam buvo perkamos sauskelnės, paklotėliai ir kt. Nė vienas iš 5 kaltinamųjų neatsiprašė, į juos nesikreipė, nesiūlė nei pagalbos, nei pinigų. Šiuo metu A. P., pagal jo sveikatos būklę, vienas pats skirsti į Lietuvą iš Ispanijos pasitikrinti sveikatos negalėtų. A. P. šiuo metu nebegalėtų mokytis universitete.

2011-04-16 įvykio vietos apžiūros protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Ant grindinio matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes, rasta šovinio tūtelė. Taip pat apžiūrėtas automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo E. Z. rentgeno nuotraukos (1 t., 37–51 b. l.).

2012-10-11 įtariamojo A. O. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kaip įtariamasis A. O. parodo 2011-04-16 įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes (3 t., 46–52 b. l.).

2011-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kaip nukentėjusysis P. Z. atpažįsta asmenį, atvaizduotą fotonuotraukoje Nr. 3 (S. K.), su kuriuo E. K. 2011-04-16 apsistumdė žvyrkelyje link (duomenys neskelbtini) (1 t., 63–65 b. l.)

2011-05-18 VTMT prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 480/11(04) nustatyta, kad P. Z. padaryti sužalojimai: kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose, kaktoje, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžis, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 72 b. l.).

2011-04-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (su foto lentelėmis), užfiksuota, kad nukentėjusysis E. K. atpažįsta asmenį fotonuotraukoje Nr. 3 (A. O.), kuris 2011-04-16 bandė jį ištempti iš automobilio ir, nepavykus, automobilyje sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas (1 t., 80–82 b. l.).

2011-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kad nukentėjusysis E. K. atpažįsta asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 (S. K.), su kuriuo konfliktavo 2011-04-16 neprasilenkus žvyrkelyje ir kuris jį sumušė (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 t., 83–85 b. l.).

2011-05-18 VTMT prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 479/11(04) nustatyta, kad E. K. padaryti sužalojimai: kraujosruvos dešiniame momenyje, dešiniame skruoste, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, krūtinės kairiame šone, nubrozdinimai dešiniame momenyje, dešinėje alkūnėje ir dešiniame rieše, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dvylikos smūginių kontaktų. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 89 b. l.).

2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kad nukentėjusysis E. Z. atpažįsta asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 (S. K.), kuris 2011-04-16 žvyrkelyje nuo (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Golf“ ir kuris grasino, kad bus blogai (1 t., 97–100 b. l.).

2011-11-10 VTMT prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1542/11(04) nustatyta, kad E. Z. muštinė žaizda pakaušio kairėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sėdmenų šautinis sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Muštinė žaizda pakaušio kairėje galėjo būti padaryta vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sėdmenų šautinis sužalojimas padarytas kulka (1 t., 106-107 b. l.).

2011-11-10 VTMT prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1277/11(04) nustatyta, kad A. P. muštinė žaizda pakaušio dešinėje, dešinio smilkinkaulio lūžis, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruva kairėje smilkininėje skiltyje, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, dešinio skruostikaulio lūžis, nubrozdinimas alkūnių srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais ar daugiau trauminiais poveikiais. Nubrozdinimai alkūnių srityse vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Galvos, veido sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 111–112 b. l.).

2011-04-21 kratos bei apžiūros protokoluose užfiksuota, kad adresu: (duomenys neskelbtini), kieme esančiame garaže rastas raudonos spalvos automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su išdaužtais vairuotojo pusės galiniu šoniniu ir galiniu stiklais (2 t., 6–12, 13–14 b. l.).

2011-06-08 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0720 bei 2013-03-21 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-296 nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas ir vienas rankos delno pėdsakas, paimti 2011-04-16 po kūno sužalojimo, apžiūrėjus automobilį „Audi C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, asmenims identifikuoti tinkami, delno pėdsakas yra paliktas įtariamojo S. M. kairės rankos delnu (2 t., 16–18, 24–26 b. l.).

2011-05-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. Z. pateikė po 2011-04-16 įvykio operacijos metu ištrauktą iš jo kūno kulką (2 t., 27 b. l.).

2011-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Šiaulių ligoninės sandėlininkė pateikia nukentėjusiojo E. Z. 2011-04-16 įvykio metu vilkėtas kelnes (2 t., 28 b. l.).

2013-03-06 apžiūros protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota nukentėjusiojo E. Z. 2011-04-16 įvykio metu vilkėtų kelnių apžiūra (2 t., 29–32 b. l.).

2011-08-04 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0809 nurodyta, kad tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro, „Browning“ šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta kulka galėjo būti iššauta iš 7,65 mm kalibro ginklo su savadarbiu vamzdžiu, ar ginklo, kurio vamzdžio kanalas išsidėvėjęs. 7,65 mm kalibro šoviniai skirti pistoletams: „Browning“ mod. 1900, 1921, 1922; „Mauser“ mod. 1930, 1944, 38; „Walther“ mod. 3, 4, PP, PPK ir kt., o taip pat įvairiems pistoletams-kulkosvaidžiams, revolveriams, karabinams (2 t., 34–37 b. l.).

2013-01-24 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo E. K. ir įtariamojo A. O., kurios metu E. K. parodė, kad įvykio pradžioje prie jų automobilio vairuotojo pusės galinių durelių priėjo du vaikinai, kurių vienas šovė, ir E. Z., sėdėjęs prie tų durelių, pabėgo, o tada A. O. ir dar vienas vaikinas iš automobilio ištempė A. P., sėdėjusį galinėje sėdynėje per vidurį, ir A. O. su kitu asmeniu sudavė A. P. po smūgį kojomis. Po to A. O. atsisuko į jį (E. K.), bandė ištempti jį iš automobilio bei smūgiavo jam kojomis. Tuo pačiu metu matė, kad 3–4 metrų atstumu ant gatvės gulėjo A. P., kurį ne mažiau kaip trys asmenys spardė. Po to pro keleivio pusės dureles jam (E. K.) dar sudavė ranka ir ginklo buka puse S. K.. A. O. paneigė ištraukęs iš automobilio A. P. ir jam sudavęs smūgius (3 t., 38–40 b. l.).

2013-01-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kaip įtariamasis A. O. atpažįsta asmenį Nr. 2 (M. Š.), kurio pravardė Š. ir kuris kartu buvo įvykio metu 2011-04-16 (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 41–43 b. l.).

2013-01-16 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo A. O. ir įtariamojo S. M., akistatos metu A. O. nurodė, kad jis su S. K. pirmi priėjo prie „Audi“ automobilio, jis pats buvo prie vairuotojo pusės galinių durelių, tačiau pribėgo S. K., todėl jis nubėgo pro automobilio priekį link priekinių keleivio pusės durelių, bėgdamas girdėjo du šūvius. Prie priekinių keleivio pusės durelių buvo A. P., kuris atidarė priekines dureles, todėl jis grįžo prie automobilio vairuotojo pusės, kur pro galines dureles sudavė smūgius automobilio gale likusiam vienam vaikinui. S. M. įvykio metu, taip pat ir prie priekinių keleivio durelių, iš viso nematė. S. M. su tokiais A. O. parodymais sutiko iš dalies ir parodė, kad prie keleivio pusės priekinių automobilio durelių buvo ne A. P., o jis, ir A. P. toje automobilio pusėje iš viso nebuvo. Keleivio pusėje jis taip pat nematė ir A. O. (3 t., 157–159 b. l.).

2013-01-16 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo S. M. ir įtariamojo K. R., kurios metu S. M. parodė, kad pirmiausia jis pribėgo prie „Audi“ automobilio keleivio pusės galinių durelių, kurios neatsidarė, todėl nubėgo prie keleivio pusės priekinių durelių, ten sėdėjusį vaikiną bandė ištraukti, nepavykus, ranka kelis kartus jam sudavė. Tada kažkuris iš jo draugų priėjo prie tų pačių durelių ir ištraukė ten sėdėjusį vaikiną, o jis (S. M.) tada nubėgo į kitą automobilio pusę. K. R. su tokiais S. M. parodymais sutiko iš dalies ir nurodė, kad jis buvo priėjęs prie keleivio pusės priekinių durelių, prie kurių niekas nestovėjo, ir keleivio vietoje sėdėjusiam vaikinui sudavė kelis smūgius ranka, tačiau iš automobilio jo netraukė. Po to jis nubėgo į kitą automobilio pusę, iš vairuotojo pusės (4 t., 10–12 b. l.).

2012-11-06 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo A. O. ir įtariamojo A. P., akistatos metu įtariamasis A. P. sutiko su įtariamojo A. O. duotais parodymais (4 t., 46–47 b. l.).

2012-10-22 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo A. O. ir įtariamojo S. M., akistatos metu įtariamasis S. M. sutiko su įtariamojo A. O. duotais parodymais (3 t., 153–154 b. l.).

2012-10-30 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo A. O. ir įtariamojo K. R., akistatos metu įtariamasis K. R. sutinka su įtariamojo A. O. duotais parodymais (4 t., 6–7 b. l.).

Visi penki kaltinamieji prisipažino įvykdę BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. viešoje vietoje be priežasties sumušę nukentėjusiuosius, kurių net nepažinojo. Visi kaltinamieji taip pat pripažino, kad jų užpulti nukentėjusieji nesudavė nė vieno smūgio, nesipriešino, nes net nespėjo išlipti iš automobilio. Be to, visi kaltinamieji patvirtino, jog, nors, kaip jie teigia, į įvykio vietą važiavo pasižiūrėti, kas įvyko tarp S. K. ir su juo konfliktavusių asmenų, tačiau nei S. K., nei kaltinamieji su nukentėjusiaisiais visiškai nieko nesiaiškino, ir visi, t. y. penki kaltinamieji ir S. K., užpuolė nukentėjusiuosius ir juos sumušė. Tokias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji P. Z., E. K. bei E. Z.. Įvertinus tai, kad nė vienas iš kaltinamųjų nežinojo, kuris iš nukentėjusiųjų ir dėl ko konfliktavo su S. K. bei dėl kieno kaltės kilo tas konfliktas, anksčiau tarp S. K. ir nukentėjusiųjų įvykusio konflikto aplinkybių net nemėgindami aiškintis užpuolė ir sumušė nukentėjusiuosius, kaltinamieji nukentėjusiųjų nepažinojo, o A. P., S. M., K. R. bei M. Š. nepažinojo ir S. K., daroma išvada, kad kaltinamieji viešoje vietoje sumušė nukentėjusiuosius be priežasties. Nukentėjusieji buvo užpulti ir sumušti dienos metu gatvėje, prie parduotuvės, ten buvusių pašalinių žmonių akivaizdoje, kurie, matydami, kaip nukentėjusieji buvo tempiami iš automobilio, spardomi, girdėdami šūvius, išsigando, buvo šokiruoti (liudytojų D. L., I. G., R. G., K. K. parodymai). Be to, smurtiniai kaltinamųjų veiksmai ne tik sukėlė sumaištį pačioje įvykio vietoje, bet ir sutrikdė ramybę bei rimtį netoli įvykio vietos esančių namų gyventojų, kurie įvykį stebėjo pro savo butų langus (liudytojų A. M., D. A. parodymai). Šios nustatytos įvykio aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji savo smurtiniais veiksmais sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką. Nekyla abejonių, jog visi kaltinamieji aiškiai suvokė, kad vartodami smurtą dienos metu viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje jie pažeidžia viešąją rimtį ir tvarką, ir to norėjo, t. y. veikė tyčia, todėl toks kaltinamųjų elgesys vertinamas kaip įžūlus, rodantis aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Taip pat akivaizdu, kad visi kaltinamieji suvokė, jog veikia bendrai ir kad šešiese veikdami bendrai jie turi pranašumą netikėtai užpultų keturių nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl to drąsiai galėdami mesti atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes teismas laiko, visų kaltinamųjų bendrai padaryta veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamiesiems pateiktuose kaltinimuose visų kaltinamųjų veika taip pat kvalifikuota ir pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., jiems inkriminuojant bendrais veiksmais nukentėjusiesiems padarytus sveikatos sutrikdymus, t. y. A. P. – sunkų sveikatos sutrikdymą, P. Z. ir E. K. – nežymius, o E. Z. – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji A. P., S. M. bei K. R. pripažino padarę nežymų sveikatos sutrikdymą P. Z., A. O. pripažino padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą E. K., o kaltinamasis M. Š. pripažino padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. Z., teigdamas, kad E. Z. jis sudavė tik vieną smūgį, ir, kadangi šautinio sužalojimo E. Z. jis nepadarė, tai nepadarė jam ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kiekvienas iš kaltinamųjų parodė, kad jie A. P. smūgių nesudavė, viso įvykio metu prie jo netgi nebuvo priėję ir kad su A. P. grūmėsi ir jam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tik S. K., t. y. asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiųjų ir įvykio liudytojų parodymai. Liudytojos K. K., R. G. ir I. G., stebėjusios įvykį daugiau iš E. K. automobilio dešinės, t. y. keleivių pusės, matė, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjusį P. Z. traukė iš automobilio ir mušė du asmenys, tačiau mušantys žmonės keitėsi, viskas vyko ratu, vienas žmogus nubėgdavo, kitas atbėgdavo, taip pat matė, kad kitoje automobilio pusėje buvo daug žmonių, o R. G. matė, kaip ant žemės gulintį A. P. spardė 2 ar 3 asmenys. Tokie šių liudytojų parodymai atitinka nukentėjusiojo P. Z. parodymus, jog jį traukė iš automobilio ir mušė du vaikinai, o R. G. parodymus patvirtina ir liudytojų D. A. bei A. M. parodymai, jog ant žemės gulintį A. P. spardė du vaikinai. Be to, liudytojas D. L. parodė, jog matė, kad gatvėje ant žemės gulintį vaikiną spardė 3 arba net 4 vaikinai, nes vienas nubėgdavo, kitas pribėgdavo, todėl spardė pasikeisdami. Vertinant pastarųjų liudytojų parodymus atsižvelgiama į tai, kad D. L. stebėjo įvykį iš arčiau ir be pertraukų, o D. A. ir A. M. įvykio metu buvo atsitraukusios nuo lango ir įvykį stebėjo ne ištisai, todėl logiška, kad šios dvi liudytojos matė ne visus gulintį A. P. spardžiusius asmenis. Dėl to daroma išvada, kad D. A. bei A. M. parodymai neprieštarauja D. L. parodymams, tuo labiau, kad jo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai, jog gulinį A. P. spardė 2 ar 3 asmenys. Be to, ir nukentėjusysis E. K. akistatos metu parodė matęs, kad ant gatvės gulintį A. P. spardė ne mažiau kaip trys asmenys (3 t., 38–40 b. l.), teisme nurodė, kad matė apie gulintį A. P. lakstančius 4 asmenis. Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad ant žemės gulintį A. P. spardė ne mažiau kaip 3 asmenys.

Be to, visi paminėti liudytojai matė, kaip buvo mušamas jau ant žemės gulintis A. P., t. y. jie nematė, koks smurtas buvo panaudotas A. P. atžvilgiu iki jį pargriaunant ant žemės ir kas tą smurtą vartojo bei kas ir kaip jį pargriovė ant žemės. Nekyla abejonių, kad smurtas prieš A. P. buvo vartojamas ir iki jam nukrintant ant žemės, nes jis buvo ištrauktas iš automobilio ir pargriautas. Nei nukentėjusieji, nei liudytojai nematė to momento, kada A. P. buvo pargriautas ant žemės, tačiau kaltinamieji A. O., S. M., K. R. ir M. Š. patvirtino matę susikabinusius ir besigrumiančius A. P. ir S. K., o nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju bei akistatos metu parodė, kad A. O. ir dar vienas vaikinas iš automobilio ištempė A. P., sudavė jam smūgius, tarp jų ir į galvą, ir A. P. nugriuvo ant žemės (1 t., 73–74, 78–79 b. l., 3 t., 38–40 b. l.). Nors apklausiamas kaip kaltinamasis E. K. nurodė, kad A. O. A. P. nemušė, nes A. O. tuo metu mušė jį, tačiau jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad tuo metu įvykius prisiminė geriau. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu E. K. duotų parodymų, jis net kelis kartus patvirtino, kad A. P. iš automobilio ištraukė ir sudavė smūgius bei pargriovė ant žemės A. O. ir dar vienas asmuo, ir kad jau po to A. O. pradėjo smurtauti E. K. atžvilgiu. Taigi, nukentėjusiojo E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra iš esmės prieštaringi. Taigi šioje nuosprendžio dalyje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad du asmenys nukentėjusįjį A. P. mušė dar iki jam nukrintant ant žemės.

Iš kaltinamųjų M. Š., K. R., A. P. parodymų matyti, kad pačioje įvykio pradžioje nukentėjusiajam E. Z. pabėgus iš įvykio vietos, jį nusivijo M. Š., kuris prie nukentėjusiųjų automobilio „Audi“ grįžo, kai nukentėjusieji A. P., P. Z. ir E. K. jau nebebuvo mušami. Nukentėjusysis E. Z. taip pat patvirtino, kad jį vijosi už jį visa galva aukštesnis vaikinas, o M. Š. yra žymiai aukštesnis už kitus kaltinamuosius. Nukentėjusysis E. K. taip pat matė, kaip E. Z. nusivijo vienas iš kaltinamųjų, ir, nors jis nurodė, kad nusivijo S. K., tačiau jis taip pat parodė, kad iš karto po to, kai E. Z. pabėgo, S. K. iš automobilio ištraukė A. P. ir sudavė jam smūgius, todėl akivaizdu, jog E. Z. nusivijusį asmenį jis supainiojo, tačiau nekyla abejonių, jog E. K. matė E. Z. nusivejantį asmenį. Taigi paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. nusivijo pačioje įvykio pradžioje pabėgusį E. Z., ir tai leidžia daryti išvadą, kad M. Š. nukentėjusiųjų P. Z., E. K. ir A. P. atžvilgiu nesmurtavo, nes jų sužalojimo metu įvykio vietoje nebuvo. Nustačius, kad nukentėjusįjį A. P. pradžioje mušė du iš užpuolusiųjų asmenų, o vėliau gulintį spardė ne mažiau kaip trys, daroma išvada, jog kaltinamųjų parodymai, kad A. P. mušė tik S. K., paneigti. Nukentėjusiųjų, liudytojų ir iš dalies kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad šalia nukentėjusiųjų automobilio tuo metu buvę kaltinamieji A. O., A. P., S. M. ir K. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, prieš nukentėjusiuosius P. Z., E. K. ir A. P. smurtavo pasikeisdami ir matydami, kad jų bendrininkai taip pat smurtauja nukentėjusiųjų atžvilgiu, smurtavo ir po to, kai išgirdo šūvius, per labai trumpą laiką (kelias minutes) nukentėjusiesiems sudavė daugybę smūgių, daugiausia kojomis, smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei teismo medicinos specialistų išvados (1 t., 111–112, 106–107, 89, 72 b. l.) patvirtina, kad kaltinamųjų A. O., A. P., S. M. ir K. R. bei asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, panaudotu smurtu nukentėjusiesiems P. Z. ir E. K. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, E. Z. – nesunkus, o A. P. – sunkus sveikatos sutrikdymas. Visuma šių nustatytų įvykio aplinkybių rodo, kad kaltinamieji A. O., A. P., S. M. ir K. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, vienu metu smurtaudami prieš nukentėjusiuosius veikė bendrai, nes jų visų naudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina ir susitarimą veikti bendrai, jie numatė savo bendrų veiksmų įvairias pasekmes ir kiekviena iš jų juos tenkino, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors visi kaltinamieji tvirtina, kad nesitarė įvykio metu panaudoti šaunamąjį ginklą ir nežinojo apie tai, kad S. K. turi tokį ginklą, tačiau išgirdę šūvius jie ir toliau smurtavo, ir tai rodo jų pritarimą ir tokiems smurtiniams veiksmams bei dėl tokių veiksmų kilsiančioms pasekmėms. Taigi kaltinamųjų A. O., A. P., S. M. ir K. R. tyčia apėmė ir kilusius padarinius, t. y. nukentėjusiojo E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, E. K. ir P. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą ir A. P. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju visi kaltininkai atsako už bendrais veiksmais sukeltus padarinius. Kaip jau minėta, kaltinamieji su nukentėjusiaisiais iki įvykio nekonfliktavo, jų nepažinojo, su nukentėjusiaisiais nesiaiškino jokių nesutarimų, užpuolė juos staiga ir netikėtai, o tai rodo, kad prieš nukentėjusiuosius smurtavo be priežasties, ir toks jų elgesys vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Dėl to A. O., A. P., S. M. ir K. R. veikos kvalifikuojamos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime kaltinamasis M. Š. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl P. Z., E. K. ir A. P. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų veikiant bendrininkų grupėje.

Kadangi kaltinamasis M. Š., kaip jau buvo minėta, nukentėjusiųjų P. Z., E. K. ir A. P. atžvilgiu nesmurtavo, nematė, kaip prieš juos smurtavo kiti kaltinamieji, nėra pagrindo pripažinti, kad jis veikė bendrai su kitais kaltinamaisiais padarant minėtiems nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymus. Dėl to M. Š. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisme prokuroro pakeistu kaltinimu M. Š. kaltinamas tik pagal BK 284 str. 1 d., t. y. viešosios tvarkos pažeidimu veikiant bendrininkų grupėje, M. Š. pasivijus nuo nukentėjusiųjų automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bėgantį vieną iš nukentėjusiųjų – E. Z., jam sudavus nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, sukeliant E. Z. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Š. prisipažino vijęsis vieną iš nukentėjusiųjų bei sudavęs jam vieną smūgį ir taip pažeidęs viešąją tvarką. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis E. Z., tik nurodė, jog jį vijęsis asmuo jam sudavė daugiau nei vieną smūgį. Esant skirtingiems kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymams dėl suduotų smūgių skaičiaus ir nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų suduotų smūgių skaičių, nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai smūgių M. Š. sudavė E. Z., tačiau nekyla abejonių, kad M. Š. smurtavo prieš E. Z. viešoje vietoje, t. y. mieste, netoli pagrindinės gatvės. Nors nenustatyta asmenų, kurie būtų matę tokius M. Š. veiksmus, tačiau toje vietoje bet kuriuo metu turėjo teisę ir galėjo rinktis bet kurie pašaliniai asmenys. Be to, tai, kad M. Š. nusivijo E. Z., matė ir kiti asmenys. Iš paties M. Š. parodymų matyti, kad jis kartu su visais kaltinamaisiais bei S. K. ėjo link nukentėjusiųjų automobilio, pirmiausia išgirdo šūvį bei pamatė iš automobilio iššokantį E. Z., po to matė, kaip S. K. prie nukentėjusiųjų automobilio grūmėsi su vienu iš nukentėjusiųjų, ir tada puolė vytis nubėgantį E. Z.. Taigi, M. Š. viešoje vietoje smurtavo prieš vieną iš nukentėjusiųjų – E. Z., matydamas kad S. K. smurtauja prieš nukentėjusiuosius. Tokie M. Š. veiksmai rodo, kad jis suvokė, jog viešoje vietoje smurtauja kartu su S. K. ir kitais su juo atvykusiais asmenimis ir pritarė kitų veiksmams. Tai patvirtina jo aiškų suvokimą, jog veikia bendrai su kitais ir kad kartu su kitais vartodamas smurtą dienos metu viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje pažeidžia viešąją rimtį ir tvarką, ir kad to norėjo, t. y. veikė tyčia, todėl toks jo elgesys vertinamas kaip įžūlus, rodantis aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Dėl bendrų M. Š. ir kitų kaltinamųjų bei asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka (apie tai jau pasisakyta šiame nuosprendyje), todėl M. Š. veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Įvykio metu E. Z. padaryta muštinė žaizda pakaušio kairėje (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir sėdmenų šautinis sužalojimas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) (1 t., 106–107 b. l.). E. Z. parodė, kad muštinė žaizda pakaušyje jam buvo padaryta automobilyje suduodant ginklo buka dalimi, šautinis sužalojimas taip pat buvo padarytas jam sėdint automobilyje. Taigi, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jam nustatytus sužalojimus padarė ne M. Š., nes šis automobilyje sėdinčiam E. Z. smūgių nesudavė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad M. Š. matė ir suvokė, jog E. Z. buvo peršautas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad M. Š. nusivijo ir smurtavo prieš E. Z. žinodamas apie jo patirtus sužalojimus, taip bendrais veiksmais prisijungdamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo E. Z.. Be to, M. Š. savo nusikalstamus veiksmus įvykdė toliau nuo nukentėjusiųjų automobilio ir dėl to nematė, kiek ir kokio pavojingumo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudoja kiti jo bendrininkai, pats turėjo galimybę padaryti E. Z. sunkesnius sužalojimus, tačiau to nepadarė, todėl daroma išvada, kad jo veiksmus – nenustatyto skaičiaus smūgių sudavimą, taip sukeliant nukentėjusiajam skausmą, apima BK 284 str. 1 d.