- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-4070-512/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01926-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius (pirm.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas ", Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. K. ieškinį atsakovėms Valstybinei įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į visą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad butas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė yra įgytas 1995-01-25, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) su E. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), metu.
Nuo buto įgijimo momento ieškovė ten gyveno viena, joks kitas asmuo bute negyveno, o sutuoktinis E. P., su kuriuo santuoka buvo sudaryta tik dėl akių ir neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gyveno atskirai, tai yra nuo 1984-03-12 gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau 2001-10-25 pakeitė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje ir iki mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Šios aplinkybės įrodo, kad buvusių sutuoktinių turtinis režimas buvo nusistovėjęs, nes jie gyveno atskirai, bendrų savo vaikų neturėjo, bendro ūkio nevedė ir bendrosios jungtinės nuosavybės nesukūrė. Butas niekada nebuvo santuokinio turto dalybų objektas, nes apie jį skyrybų proceso metu net nebuvo užsiminta. Vėliau, iki E. P. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), ieškinys teismui dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo jo iniciatyva nebuvo reiškiamas, suinteresuotų asmenų, pretenduojančių į palikimą jo atsiradimo momentu, neatsirado, o ieškovei kreiptis į notarą paveldėjimo klausimu nereikėjo. Tačiau, nepaisant to ieškovė negali pilnai šiuo butu disponuoti, o reikalui esant, ir parduoti, nes atsisakydami ruošti dokumentus buto perleidimo sandoriui patvirtinti, Klaipėdos miesto notarai laikosi įstatymo nustatytos prezumpcijos, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki 2022-04-07 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Nuo 2015-03-20 mokesčių inspekciją paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas), o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo E. P. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį perėjimo valstybei atveju administruotų valstybės įmonė Turto bankas, vertintina, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos, ne VMI prie FM, o valstybės įmonės Turto bankas teisių ir pareigų apimčiai, todėl būtent valstybę atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas ir turėtų būti tinkama atsakove šioje byloje. Remiantis anksčiau išdėstytu, VMI prie FM mano, kad ji įtraukta į bylą atsakove, tam nesant teisinio pagrindo, kadangi ši civilinė byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis.
Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė butą įsigijo būdama santuokoje su E. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK). Atkreiptinas dėmesys, jog SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Šiuo atveju byloje pateikiami įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė butą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. P. ((duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad realiai santuokoje su E. P. pragyveno apie mėnesį laiko. Butą (duomenys neskelbtini) mieste ji įsigijo už asmenines lėšas praėjus dvejoms dienoms po to kai pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Visą laiką šį butą laikė asmenine nuosavybe, viena jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. P., būnant santuokoje 1995-01-25 įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Santuoka su E. P. nutraukta (duomenys neskelbtini). Byloje iškilęs ginčas dėl buto priklausymo asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Dėl asmeninės sutuoktinio nuosavybės
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalaujama, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmenine nuosavybe).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine, o ne bendra nuosavybe.
Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad butą (duomenys neskelbtini) ji įsigijo už asmenines lėšas, buvęs sutuoktinis niekada į šį turtą nepretendavo, nutraukiant santuoką jokių pretenzijų dėl turto nereiškė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1995-01-23 ieškovė už 10 000 litų pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir jau po dviejų dienų – 1995-01-25 už 10 000 litų įsigijo butą (duomenys neskelbtini).
Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais apie tai, kad santuoka su E. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik jai siekiant gauti didesnį kambarį įmonės kurioje dirbo bendrabutyje. Santuokoje jie pragyveno apie mėnesį laiko, jai grįžus iš darbo jūroje, sutuoktinis iš bendrabučio išsikraustė, nuo to laiko jie gyveno atskirai, ieškovė viena privatizavo gyvenamąją patalpą, kuri buvo registruota jos asmeninės nuosavybės teise, vėlia šį butą pardavė ir už gautas lėšas nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai byloje. Iš pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad ieškovė pardavė jai privačios nuosavybės teise (taip rašoma 1995-01-23 sutartyje) priklausantį turtą ir 1995-01-25 ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Nei viename iš šių sandorių tuometinis ieškovės sutuoktinis E. P. nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta A. K. ir E. P. santuoka nurodoma, kad šalys ilgą laiką kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto mokestinės vertės išraše nurodoma, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K..
Visi šie įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė, pirkdama butą (duomenys neskelbtini), aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmene, o ne bendra sutuoktinių nuosavybe, šį turtą įgijo už asmenines lėšas, gautas realizavus jai asmenine nuosavybe priklausiusį turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Paduodant ieškinį teismo nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas.
Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 10⁵ p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškinio tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises), todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių atmestinas, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas bei į ieškovės turtinę padėtį. Iš ieškovės priteistina dalis – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 537 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.