Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-1589/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-18
Bylos Nr.
2-1589/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Salovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Salovės logistika“, R. S., I. S.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Salovės logistika“, R. S. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Salovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Salovės logistika“, R. S. ir I. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Salovė“, UAB „Salovės logistika“, R. S. ir I. S. 4 083 780,14 Lt nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius kildino iš netinkamo atsakovo UAB „Salovė“ (toliau – ir pagrindinis skolininkas) įsipareigojimų pagal su ieškovu sudarytas finansinio lizingo sutartis vykdymo, o atsakovų UAB „Salovės logistika“, R. S. ir I. S. atsakomybę – iš 2009 m. gegužės 28 d. atsakovų R. S. ir I. S. bei 2010 m. kovo 19 d. atsakovo UAB „Salovės logistika“ su ieškovu sudarytų laidavimo sutarčių, kuriomis buvo laiduota už pagrindinio skolininko įsipareigojimų pagal nurodytas lizingo sutartis tinkamą vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino; atsakovai pareiškė prieštaravimus. Atsakovai UAB „Salovės logistika“, R. S. ir I. S. taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2009 m. gegužės 28 d. ir 2010 m. kovo 19 d. laidavimo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas sprendė, kad priešieškinyje nenurodyta pagal jį byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis; nėra aiški pagrindinio skolininko procesinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai reiškiami ne dėl lizingo sutarčių modifikavimo, o dėl jų pripažinimo negaliojančiomis; tokiu atveju ieškinio suma nustatoma pagal ginčijamų sandorių kainą, o nuo ieškinio sumos sumokamas žyminis mokestis; atsakovai priešieškinio sumos nenurodė, netinkamai apskaičiavo žyminį mokestį. Teismas taip pat sprendė, kad nepateikta įrodymų, pagrindžiančių kai kurias priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai UAB „Salovės logistika“, R. S. ir I. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priešieškinį priimti.

Apeliantų teigimu, pripažinus laidavimo sutartis negaliojančiomis, restitucija nebūtų taikoma, apeliantai neįgis jokio turto ar turtinių teisių, todėl nėra pagrindo reikalauti nurodyti priešieškinio sumą pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, laikyti pareikštus reikalavimus turtiniais; žyminis mokestis už juos mokėtinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį fiksuotą mokestį ginčuose dėl sutarčių modifikavimo. Apeliantų nuomone, priešieškinio priėmimui rašytinių įrodymų nepateikimas neturi jokios reikšmės; pagal teismų praktiką pareiga pridėti prie ieškinio įrodymus nereiškia pareigos kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą; priešieškinyje nurodytos aplinkybės bus įrodinėjamos net tik pateiktais dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis priklausomai nuo būsimos ieškovo gynybinės pozicijos. Apeliantai taip pat mano, kad tikslios byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties nenurodymas priešieškinyje nėra šalintinas trūkumas, nes nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.

Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atmesti atskirąjį skundą.

Ieškovo teigimu, reikalavimai pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis aiškiai yra turtiniai, nes jais siekiama išvengti prisiimtų turtinių įsipareigojimų vykdymo. Šių reikalavimų dydis atitinka pareikšto ieškinio sumą ir nuo jo turėtų būti skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl priešieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu

Teismo vertinimu, apeliantams nuginčijus lizingo sutartis, jie išvengtų pareigos atsakyti ieškovui pagal jų atžvilgiu pareikštą ieškinį. Tokiu būdu apeliantai iš esmės gautų turtinę naudą. Dėl to priešieškiniu reiškiami reikalavimai laikytini turtiniais ir už juos turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p). Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ v. UAB „ Airana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2009; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d nutartis civilinėje byloje AB „ SEB bankas“ v. S. N., bylos Nr. 2-665/2011; 2013 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. R. V., M. V. ir kt., bylos Nr. 2-831/2013), o apeliantų pateikiamas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto interpretavimas yra pernelyg formalus.

Nurodyta apeliantų turtinė nauda atitinka ieškinio sumą – 4 083 780,14 Lt; žyminis mokestis nuo tokios sumos sudaro 42 990 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad priešieškiniu ginčijamos dvi laidavimo sutartys, kurias su ieškovu sudarė skirtingi asmenys – R. S. (I. S. sutartyje įvardinta sutuoktine) ir UAB „Salovės logistika“ (t. 2, b. l. 120-131). Vienam laiduotojui nuginčijus savo laidavimą, kito laiduotojo atsakomybė savaime neišnyksta ir nesumažėja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 5 d.), todėl, apeliantams du reikalavimus dėl savarankiškų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis sujungus į vieną priešieškinį (dviem savarankiškiems atsakovams pareiškus bendrą priešieškinį), žyminis mokestis skaičiuotinas už kiekvieną tokį reikalavimą ir siekia 85 980 Lt (CPK 85 str. 1 d. 10 p., 136 str.).

Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios sumos, nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis. Tokią sumą ir mokesčio dydį nurodo apeliacinis teismas, kad būtų užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.). Įvertinus sumokėto žyminio mokesčio dydį (t. 4, b. l. 113), už priešieškinį turi būti primokėta 84 951 Lt. Kadangi 2009 m. gegužės 28 d. sutartimi laidavo atsakovas R. S., sutikimą tokiam sandoriui davė sutuoktinė I. S., ji taip pat reiškia priešieškinį, šiems atsakovams nustatytinas terminas sumokėti po 21 237,75 Lt žyminio mokesčio. Tuo tarpui atsakovui UAB „Salovės logistika“ nustatytinas terminas sumokėti 42 475,50 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 19 d. laidavimo sutartį.

Dėl kitų priešieškinio trūkumų

CPK 135 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Nurodyta nuostata taikytina ir priešieškinio pateikimo atveju (CPK 143 str. 3 d.). Esant tokiam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo iš apeliantų pateikti įrodymus, pagrindžiančius priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turtinio, toks reikalavimas negali būti prilyginamas reikalavimui įrodyti priešieškinio pagrindą. Kita vertus, apeliantams atskirajame skunde pažymėjus, kad priešieškinio pagrindas bus įrodinėjamas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, bus atsižvelgiama į ieškovo gynybinę poziciją, laikytina, kad atsisakyti priimti priešieškinį dėl aptariamos priežasties nebeliko pagrindo – apeliantų pasirinkimas neteikti rašytinių įrodymų, remtis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ar apskritai neįrodinėti tam tikrų aplinkybių yra svarbus sprendžiant dėl priešieškinio pagrindo įrodymo priimant sprendimą dėl ginčo esmės, o ne sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad apeliantai reiškia priešieškinį, formalus byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties pagal priešieškinį nenurodymas nagrinėju atveju pats savaime nebuvo pagrindas nustatyti terminą tokiam trūkumui pašalinti (CPK 115 str. 4 d.).

Remiantis išdėstytu, skundžiamos nutarties dalis, kuria nustatytas terminas pateikti įrodymus ir nurodyti procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį, naikintina. Nutarties dalis dėl žyminio mokesčio patikslintina, nurodant žyminio mokesčio dydį ir nustatant terminą jį sumokėti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį, išdėstant nutarties rezoliucinę dalį taip:

„Nustatyti terminą iki 2013 m. liepos 18 d. sumokėti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Salovės logistika“ 42 475,50 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus ir 50 ct), atsakovui R. S. 21 237,75 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt septynis litus ir 75 ct) ir atsakovei I. S. 21 237,75 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt septynis litus ir 75 ct) žyminio mokesčio už priešieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus“.

Teisėjas Vigintas Višinskis