- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2-831/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Atsakovas
- R. V., M. V., uždarajai akcinei bendrovei „Nona lux“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams R. V. , M. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Nona lux“ dėl įsiskolinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB lizingas“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti 9 160,10 Lt įsiskolinimo ir nuostolių iš atsakovo UAB „Nona lux“ ir 51 810,63 Lt įsiskolinimo solidariai iš atsakovų R. V. , M. V. ir UAB „Nona lux“. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2007 m. rugpjūčio 14 d., 2007 m. lapkričio 30 d. finansinio lizingo ir 2007 m. lapkričio 30 d. išperkamosios nuomos sutarčių, sudarytų su atsakovu UAB „Nona lux“, bei 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutarties, sudarytos su atsakovais R. V. ir M. V. , kuria pastarieji laidavo ieškovui už atsakovą UAB „Nona lux“ pagal jo 2007 m. lapkričio 30 d. sudarytas finansinio lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis.
Atsakovai R. V. ir M. V. pareiškė priešieškinį, kurio prašo pripažinti 2007 m. lapkričio 30 d. išperkamosios nuomos sutartį ir 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartį negaliojančiomis. Atsakovų teigimu, išperkamosios nuomos sutartis yra apsimestinė, nes ja buvo dengta žemės lizingo sutartis. Kadangi lizingo sutarties dalyku žemė būti negali, toks sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negalioja. Negaliojant šiam sandoriai, jo ribose galios netenka ir laidavimo sutartis, nes laidavimas yra šalutinė prievolė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 7 208 Lt žyminio mokesčio už jį.
Teismas nurodė, kad, tenkinus priešieškinį ir pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, atsakovai išvengtų prievolės atlyginti ieškovui pagal šią sutartį prašomą priteisti 137 156,26 Lt sumą. Todėl toks reikalavimas yra turtinis ir už jį atsakovai turi sumokėti 3 743 Lt dydžio žyminį mokestį. Prašymas pripažinti išperkamosios nuomos sutartį negaliojančia taip pat laikytinas turtiniu reikalavimu, jį ieškovas įvertino 137 156,26 Lt suma, todėl jis taipogi apmokestintinas 3 743 Lt dydžio žyminio mokesčiu. Tuo tarpu atsakovai už priešieškinį sumokėjo tik 278 Lt mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai R. V. ir M. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 139 Lt, arba, netenkinus šio prašymo, atidėti likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Apeliantų teigimu, reikalavimas dėl išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis – jį tenkinus, ieškovų atžvilgiu restitucija nebūtų taikoma. Todėl už tokį reikalavimą negali būti prašoma sumokėti proporcinį žyminį mokestį. Net jei šis reikalavimas būtų laikomas turtiniu, mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 137 156,26 Lt sumos, o nuo 51 810,63 Lt, kurią ieškovas prašo priteisti iš apeliantų patikslintu ieškiniu. Apeliantų nuomone, kadangi reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo nėra savarankiškas (pasibaigus pagrindinei prievolei laidavimas baigiasi), už jį negali būti reikalaujama žyminio mokesčio. Apeliantai taip pat nurodo, kad šiuo metu jų turtinė padėtis yra labai prasta, todėl, netenkinus aptartos skundo dalies, prašo atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atmesti atskirąjį skundą.
Ieškovo teigimu, priešieškiniu reiškiami reikalavimai akivaizdžiai yra turtinio pobūdžio, nes, juos tenkinus, apeliantai išvengtų turtinių pasekmių – atsakomybės ieškovui pagal išperkamosios nuomos ir laidavimo sutartis. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad nors ieškiniu prašoma priteisti 51 810,63 Lt, tačiau tai dar nėra visi nuostoliai, kurių ieškovas turi teisę reikalauti iš apeliantų (laiduotojų). Pagal ginčijamas sutartis apeliantai turėtų kompensuoti skirtumą tarp realios turto (žemės) pardavimo kainos ir likusios išmokėti jo likutinės vertės. Tikėtina, kad ieškovas dėl turto pardavimo galėtų patirti 954 895,78 Lt nuostolių, todėl žyminio mokesčio už priešieškinį suma turėtų būti apskaičiuota nuo 1 006 706,41 Lt sumos (954 895,78 Lt + 51 810,63 Lt).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje keliamas klausimas dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų tinkamo apmokestinimo žyminiu mokesčiu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams nuginčijus išperkamosios nuomos sutartį ir (ar) laidavimo sutartį, jie išvengtų pareigos atsakyti ieškovui pagal jų atžvilgiu pareikštą ieškinį. Tokiu būdu apeliantai iš esmės gautų turtinę naudą. Dėl to priešieškiniu reiškiami reikalavimai laikytini turtiniais ir už juos turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p.). Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ v. UAB „ Airana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2009; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d nutartis. civilinėje byloje AB „ SEB bankas“ v. S. N. , bylos Nr. 2-665/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai išvengtų pareigos atsakyti ieškovui pagal jų atžvilgiu pareikštą ieškinį tiek nuginčiję išperkamosios nuomos ir laidavimo sutartis kartu, tiek bet kurią iš šių sutarčių atskirai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantai laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), ir jiems pasirinkus teisinį kelią ginčyti tiek išperkamosios nuomos sutartį, tiek ir laidavimo sutartį, abu reikalavimai turi būti apmokestinami kaip savarankiški reikalavimai.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą ieškovo apeliantams ieškiniu reiškiamo reikalavimo sumą. Ši suma yra ne 137 156,26 Lt, o 51 810,63 Lt (t. 1, b. l. 167-169) ir būtent nuo jos turi būti skaičiuojamas apeliantų mokėtinas žyminis mokestis. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad mokestis skaičiuotinas nuo preliminariai galimų reikalavimų į apeliantus pagal ginčijamas sutartis, nes tokių reikalavimų dydis šiuo metu yra spekuliatyvus. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus už priešieškinį sumokėtą žyminio mokesčio dalį, apeliantai už jį turi primokėti 2 831 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Remiantis išdėstytina, skundžiama nutartis keistina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliantams nustatytinas naujas terminas trūkstamo žyminio mokesčio daliai sumokėti.
Teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantų prašymo atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo, nes toks prašymas nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 301 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį. Įpareigoti apeliantus R. V. ir M. V. iki 2013 m. kovo 25 d. sumokėti 2 831 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.