Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, našlė, pradinio išsilavinimo, teista:

1) 2007 m. liepos 16 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 MGL bauda, kuri 2007 m. liepos 27 d. sumokėta;

2) 2008 m. birželio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 75 parų areštu, 2008 m. rugpjūčio 8 d. bausmę atliko;

3) 2010 m. vasario 8 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 20 MGL (2600 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokėta 2010 m. vasario 17 d.;

4) 2010 m. birželio 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 25 MGL (3250 Lt) bauda;

5) 2010 m. rugsėjo 24 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. 2011 m. gruodžio 30 d. Druskininkų m. apylinkės teismo nutartimi nuteistajai 2010 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė 30 MGL (3900 Lt) bauda pakeista 15 parų areštu;

6) 2010 m. spalio 13 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metais laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metais 3 mėnesiais laisvės atėmimo; pagal 178 str. 2 d. – 1 metais 6 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdais su 2010 m. birželio 8 d. Zarasų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose. 2012 m. rugsėjo 7 d. Radviliškio r. apylinkės teismo nutartimi J. K. baudos bausmė, paskirta 2010 m. spalio 13 d. Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeista į 150 val. viešųjų darbų, juos atidirbant per 6 mėnesius;

8) 2017 m. gruodžio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (taikant BK 64¹ str.) 8 mėnesiais laisvės apribojimo, paskiriant vykdyti šiuos įpareigojimus: 1) būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju jo nekeisti be bausmę vykdančios institucijos žinios; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios. Bausmę atliko 2018 m. rugsėjo 11 d.;

9) 2019 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

10) 2019 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu jai paskirta bausme – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

11) 2022 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2021 m. birželio 30 d., apie 11.16 val., būdama S. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš miegamajame kambaryje ant stalo buvusios vaistų dėžutės slapta pagrobė svetimą, S. L. priklausantį turtą – pinigus – 3 000 eurų.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. K. 2021 m. liepos 20 d., apie 11.30 val., būdama Z. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš virtuvėje ant stalo buvusios piniginės slapta pagrobė svetimą, Z. G. priklausantį turtą – pinigus – 500 eurų ir ant stalo buvusį jos asmens dokumentą – Z. G. LR piliečio pasą.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. K., 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 14.50 val., būdama J. S. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš virtuvėje ant spintelės buvusios duoninės slapta pagrobė svetimą, J. S. B. priklausantį turtą – piniginę su joje buvusiais 2 430 eurų.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. K., 2021 m. spalio 20 d., apie 11.00 val., būdama A. J. S. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš miegamajame kambaryje ant spintelės buvusio voko slapta pagrobė svetimą, A. J. S. priklausantį turtą – pinigus – 2 600 eurų.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. K. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad visi keturi epizodai neteisingi, nukentėjusiųjų namuose nebuvo, jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neįvykdė. A. J. S. ir Z. G. mato pirmą kartą. Jos kaltės įrodymų byloje nėra. Iki suėmimo gyveno pas dukrą V. J. metus ar 1,5 metų. Kurį laiką kai išėjo iš pataisos namų gyveno pas sugyventinį R. J. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kai ji pamatė, jog jis kiekvieną dieną vartoja alkoholį, nustojo su juo gyventi. Nepragyveno net mėnesio. Su R. nebegyvena jau 2-2,5 metų. Kai šis nusipirko automobilį, ji jo net nematė, nes tuo metu jau su juo nebegyveno. Nežino, nei kaip tas automobilis atrodo, nei kodėl jis buvo pirktas. Su R. J. ji jokių ryšių nepalaiko. Inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpiu su juo ryšių nepalaikė. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes ji nekalta.

Dėl S. L. turto pagrobimo

N. S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 30 d. apie 12 val. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini). atėjo moteris, kuri prisistatė esanti socialinė darbuotoja. Moteris buvo tamsių plaukų, su veido kauke ant burnos ir nosies, regėjimo akiniais, maždaug apie 1,60 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, atsikišusiais sėdmenimis, apsivilkusi vidutinio ilgio sijoną. Socialine darbuotoja prisistačiusi moteris teigė atėjusi tvarkyti dokumentų, kad ji gautų didesnes nuolaidas už šilumą, vandenį ir vaistus. Moteris jos paprašė atnešti savo pasą, ji jai atnešė ir padavė savo pasą, tačiau ši tik pasižiūrėjo į dokumentą ir jį padėjo ant stalo. Tada moteris sakė norinti pamatyti, kokius ji vartoja vaistus. Jos abi nuėjo į jos miegamąjį kambarį, kur moteris apžiūrėjo jos vartojamus vaistus. Prieš tai moteris jos buvo klaususi, ar ji neturi pasmulkinti 200 eurų. Ji jai pasakė, kad turi ir gali pasmulkinti. Ji vaistų dėžutėje, kurioje buvo maisto papildai, laikė savo santaupas. Iš šios dėžutės ji ištraukė 100 eurų, bet moteris persigalvojo ir pinigų smulkinti nebenorėjo. Vaistų dėžutė su santaupomis buvo ant stalo dėžėje prie lovos, kurioje ji miega. Tada ji iš miegamojo kambario išėjo pirma, o minėta moteris jai iš paskos. Moteris minėjo, kad eina į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę parsinešti dokumentų. Moteriai išėjus iš jos buto, ji grįžo į savo miegamąjį susidėti vaistus atgal į dėžę ir pastebėjo, kad ant stalo nebėra vaistų dėžutės, kurioje buvo 3000 eurų – 100 Eur ir 50 Eur kupiūromis. Kokiu momentu moteris paėmė vaistų dėžutę su joje buvusiais pinigais ji nepastebėjo. Jai padaryta 3000 eurų turtinė žala. Bute gyvena viena, liudininkų neturi (1 t., b. l. 119–120).

Iš 2021 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK pranešimo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK, Skuodo r. PK, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės S. L. atžvilgiu (1 t., b. l. 1).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 8 d. nukentėjusioji S. L. neatpažino 2021 m. birželio 30 d. vagystę jos atžvilgiu įvykdžiusio asmens, kadangi moteris buvo su nosį ir burną dengiančia kauke bei akiniais, todėl neįsidėmėjo veido bruožų, ją galėtų atpažinti iš bendrų bruožų, pamačiusi gyvai (1 t., b. l. 128–134).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad S. L. net ir parodžius gyvai kaltinamąją bei kitas moteris taip pat nebuvo tikra dėl moters, kuri 2021 m. birželio 30 d. buvo atėjusi pas ją į namus (1 t., b. l. 135–140).

Iš 2021 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), t. y. penkių aukštų daugiabutis namas ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106–115).

Iš 2021 m. liepos 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD formoje pateiktas vaizdo įrašas, kurį baudžiamojoje byloje pateikė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. D.. Vaizdo įraše matoma, kaip 2021 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuoja automobilis Audi 80, mėlynos spalvos, žemu spoileriu, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis sustoja (duomenys neskelbtini), šalikelėje, iš automobilio išlipa stambaus sudėjimo moteris, kuri 10.16 val. įeina į paskutinę daugiabučio laiptinę, adresu (duomenys neskelbtini). Moteris link laiptinės eina lėtai, dėvi juodos spalvos palaidinę, mėlynus bridžus, baltą kepurę, su savimi turi juodos spalvos rankinę, užsidėjusi burną ir nosį dengiančią veido kaukę. Matoma, kaip minėta moteris 10.38 val. išeina iš paskutinės laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini). Moteris sparčiu žingsniu šaligatviu eina link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Tuo metu, kai moteris išeina iš laiptinės, iš savo stovėjimo vietos pajuda anksčiau minėtas automobilis Audi 80, mėlynos spalvos, ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Automobilis sustoja (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir į nurodytą automobilį įsėda minėta moteris. Nurodytas automobilis nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve vakarų kryptimi. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įraše rodomas laikas neatitinka realaus laiko, nes vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja žiemos metu galiojantį laiką t. y. rodomas viena valanda anksčiau nei yra realybėje (1 t., b. l. 160–163).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įtariamųjų nustatymo matyti, kad Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK tarnybinėse patalpose peržiūrėjus CD disko su vaizdo įrašais, kuriuos baudžiamojoje byloje pateikė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. D., nustatyta, kad automobilis Audi 80, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso romų tautybės asmeniui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Tikrinant asmenis, gyvenančius tuo pačiu adresu, nustatyta, kad tuo pačiu adresu gyvena J. K., gim. (duomenys neskelbtini). J. K. kelis kartus teista už analogiškas vagystes, kaip prisistačiusi socialine darbuotoja iš pagyvenusių asmenų pavagia pinigus. Pagal duomenų bazėse pateiktas fotonuotraukas, J. K. atitinka S. L. liudytojo apklausoje pateiktus asmens, padariusio vagystę, požymius, t. y. tamsių plaukų, stambaus sudėjimo (1 t., b. l. 165–166).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis Audi 80, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso romų tautybės asmeniui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 181).

Dėl Z. G. turto pagrobimo

N. Z. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. liepos 20 d. jai einant iš vaistinės, sutikta moteris jos klausė, kaip ji gaunanti pensiją, ir pasakė, kad jai pensiją atnešė neteisingais pinigais. Ji su moterimi kalbėjo prie savo namo, jos kartu nuėjo į jos butą. Moteris užėjo sakydama, kad kai moka pensiją, pensininkams atneša padirbtus pinigus. Moteris jos prašė parodyti pinigus. Pinigai pas ją buvo stambesnėmis kupiūromis. Ji tai moteriai parodė pinigus, pasakė, kad negali būti taip, kad neteisingi pinigai. Kai ji moteriai parodė pinigus, moteris jai juos po to grąžino, taigi ji juos padėjo atgal į spintą. Tada moteris pradėjo jos klausinėti apie pensiją, ji atsakė, kad pensiją jai atneša į namus. Ji moteriai atnešė talonėlius, parodė jai visas banko korteles, kokia suma jai mokėtina pensijos, o moteris viską užsirašinėjo. Po kurio laiko moteris pasakė pasižiūrėti ar pas ją yra pinigai. Ji atsakė, kad pas ją nei pinigų, nei paso, o matomai moteris jau buvo viska paėmusi. Ji nieko nesusigaudė ir viskas. Moteris pasakė, kad išeina, o jai tada atėjo į galvą, kad kur tie jos dokumentai ir Sodros lapeliai, ir kur pinigai. Lapeliai buvo likę, o pinigų jau nebe. Jai tada silpna pasidarė. Po to iš karto pranešė policijai. Viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini). Pasigedo 500 eurų. Pinigai buvo megztoje piniginėje, kur kartu buvo talonai ir pasas. Tą piniginę laikė namuose, sieninėje spintoje, koridoriuje. Ji buvo rankose paėmusi tą piniginę, o ta moteris aplinkui vaikštinėjo. Ji nematė, kada kaltinamoji paėmė tuos pinigus, gal ji tuo momentu atsitraukus buvo, nežino. Piniginė palikta, tik pinigai ir pasas išimti buvo. Iš viso ten buvo 500 eurų ir visko neliko. Moteris, kuri su ja bendravo, neatrodė kaip čigonė, ji kalbėjo lietuviškai. Galvojo, kad gal ne lietuvė, nes jautėsi ne lietuviška tarmė. Ji pati yra 170 cm, o moteris žemesnė ir apkūni. Plaukai trumpai apkirpti, tamsūs, rusvi. Lauke gal ir turėjo ta moteris akinius. Girdėjo kaltinamosios balsą, atrodo, kad yra panašumo kalbėjime su ta moterimi, kuri su ja bendravo. Policija apklausinėjo ją ir nuotraukas jai rodė, nuotraukos buvo nespalvotos. Daugumoje ten tokios ne lietuviško veido moterys buvo, bet vieną įsižiūrėjo ir policijai parodė. Ta, kurią parodė, tikrai panaši buvo į tą, kuri pas ją į butą atėjusi buvo. Panaši iš veido, tamsesnio gymio veidas, ne šviesus. Ta moteris apie pusvalandį su ja bendravo, vaikščiojo, ėjo į kitą kambarį, visur duris atidarinėjo. Tokia drąsi labai, visur išsižiūrėjo. Jai pasirodė, kad ji sukčiauja čia kažką. Moteris buvo apsirengusi šviesia bliuskute, sijonu. Buvo šilta, liepos mėnuo, tai buvo vasariškai apsirengusi. Sijonas tamsesnis, apsiavusi basutėmis. Buvo be akinių, kaukės nedėvėjo.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio Audi šiuo metu jau nebeturi, bet šį automobilį turėjo praeitą vasarą, pavasarį. (duomenys neskelbtini) esančiame name 2021 m. gyveno vienas. Su J. K. jau nebegyvena 2 metus, gyveno iki 2020 m., kol išsiskyrė. Jos niekur nesutikdavo per tą laiką. Teisės vairuoti neturi. Jis sunkiai vaikšto, tad kaimynas jį paveža ten, kur jam reikia. Jo kaimynai tai vienas, tai kitas padeda vis, kai reikia. Automobilio rakteliai, dokumentai yra pas jį namuose ant stalo. Kai jį reikia pavežti, paduoda raktus tam, kas veža. Be jo žinios niekas kitas automobilio raktelių paimti negali. Reikėdavo pažįstamiems vis kur važiuoti, tada jiems duodavo raktelius, grįžę jam raktelius grąžindavo. Padarytų nuobaudų su jo automobiliu negauna. Jis dieną ir naktį vienas vartoja alkoholį. Nežino, jog su jo automobiliu galėjo būti pasinaudota atliekant neteisėtas veikas. Kam davė automobilį praėjusių metų birželį, jis nežino. Jis gerdavo, neblaivus kažkam duodavo tuos raktelius ir viskas, o jam po to atgal atveža raktelius ir dokumentus. Kai duodavo automobilį, suprasdavo, kad jį duoda kažkam. Po to jam sakė automobilį parduoti arba į metalo laužą atiduoti, bet nepamena kas, nes jis buvo neblaivus.

Iš 2021 m. liepos 20 d. Kauno apskr. VPK pareiškimo matyti, kad Kauno apskrities VPK, Kėdainių r. PK, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės Z. G. atžvilgiu. Tyrimas pradėtas gavus Z. G. pareiškimą apie tai, kad 2021 m. liepos 20 d. apie 11.40 val. ji, eidama namo prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, (duomenys neskelbtini), susitiko nepažįstamą moterį, kuri pasakė, kad buvo pas ją atėjusi, kad ji turi pasirašyti kažkokius dokumentus dėl vienišų asmenų pensijos, todėl ji šią moterį parsivedė namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, o po tos moters išėjimo ji pasigedo savo LR paso ir 500 eurų. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis (2 t., b. l. 1).

Iš 2021 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo priimtas pareiškimas apie nusikaltimą iš Z. G., ji paklausta kaip liudytoja ir apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), t. y. penkių aukštų, penkių laiptinių daugiabutis namas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1–14).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, jos ant parduotuvės „Aibė“, (duomenys neskelbtini), yra kamera. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, jame matosi, kaip Z. G. eina link namų, t. y. link (duomenys neskelbtini). Jai praėjus, iš automobilio Audi 80, mėlynos spalvos, kuris stovi kitoje kelio pusėje nei parduotuvė „Aibė“, išlipa stambaus sudėjimo moteris, su baltos spalvos kepure, kuri yra skrybėlės formos, šviesiai apsirengusi, su šortais, ir nueina paskui Z. G.. Po to moteris ją užkalbina ir jos abi nueina link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Automobilis Audi 80 apsisuka ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), tada pasimato automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo aiškiai nesimato, matosi tik, kad tai yra vyras, ir kad dėvi žalios spalvos marškinėlius. Patikrinus per CDB nustatyta, kad savininkas yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal gyvenamąją vietą nustatyta, kad jis turi sugyventinę J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri atitinka apibūdinimą, ir kurią iš nuotraukų atpažino Z. G. (2 t., b. l. 19).

Iš 2021 m. liepos 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji Z. G. iš bendrų veido bruožų atpažino J. K., kaip moterį, kuri 2021 m. liepos 20 d. buvo atėjusi pas ją į namus ir po kurios atėjimo ji pasigedo asmens dokumento ir pinigų (2 t., b. l. 23–28).

Iš 2021 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas parduotuvės „Papartis“ pateiktas vaizdo įrašas, fiksuotas 2021 m. liepos 20 d., kuriame matoma, kaip į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos AUDI markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio pusės sėdynėje sėdi moteris su baltos spalvos kepure su snapeliu, šviesiai melsvos spalvos maikute, su melsvos spalvos medicinine kauke, vairuotojo nesimato. Automobilis lėtai apsisuka aikštelėje, matyti vairuotojo kairė ranka pro atidarytą durelių langą, kad vairuotojas vyras, kuris dėvi žalios spalvos maikutę trumpomis rankovėmis. Automobilis apsisukęs išvažiuoja iš aikštelės ir matyti, kaip šalia aikštelės, važiuojamąja kelio dalimi iš tos pusės, kur nuvažiavo automobilis, ateina senyvo amžiaus moteris su rankine, su margu sijonu ir eina link daugiabučio gyvenamojo namo. Į aikštelę iš tos pačios pusės, kur nuvažiavo ir automobilis AUDI, valst Nr. (duomenys neskelbtini) paskui moterį eina kita, stambaus kūno sudėjimo moteris su balta kepure, su melsva maikute ir margais šortais. Senyvo amžiaus moteris sustoja pailsėti, po to vėl eina link daugiabučio namo, o paskui ją einanti stambi moteris link senolės artinasi, matyti, kad užkalbina senolę, nes ši atsisuka ir palaukia, kol prieis stambi moteris. Paskui kartu abi eina link daugiabučio gyvenamojo namo, matyti, kad beeidamos sustoja, kalbasi, po to abi nueina už daugiabučio namo kampo ir pasuka link laiptinių, kurių nesimato. Tada minėtas Audi markės automobilis pravažiuoja nesustodamas pro aikštelę ir pasuka į to daugiabučio gyvenamojo namo, už kurio kampo nuėjo abi moterys, kiemą ir nuvažiuoja už namo, kur jo nesimato (2 t., b. l. 52–53).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis Audi 80, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso romų tautybės asmeniui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 181).

Dėl J. S. B. turto pagrobimo

Nukentėjusioji J. S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 14.00 val. į jos buto duris paskambino nepažįstama moteris, kuri, jai atidarius duris, užėjo į butą, nusivedė ją į virtuvę, kur jai paaiškino, kad ji yra iš rajono. Tada moteris pasiteiravo, ar ji pažįsta N., ji nieko moteriai neatsakė, suprato, kad ji yra savivaldybės darbuotoja. Ji paklausė moters, kodėl jai nepaskambino prieš atvykdama, moteris atsakė, kad skubiai reikėjo jos duomenų, kad atėjo pas ją, nes ketina didinti pensininkams priemokas prie pensijos. Tuomet moteris paprašė jai pakeisti pinigus, todėl ji atsidarė virtuvės spintelės duris, kurioje yra duoninė, kurioje buvo jos piniginė. Dar jai nespėjus ištraukti piniginės, moteris paprašė, kad ji atneštų moteriai lapą, kad ši galėtų užsirašyti duomenis. Ji nuėjo į savo miegamąjį, ten galėjo užtrukti kelias minutes, kol surado lapus, grįžo į virtuvę ir moters joje jau nebuvo. Kaip ši išėjo, ji nematė ir negirdėjo. Pažiūrėjo į spintelę, kurioje laikė piniginę, atsidariusi duoninę pamatė, kad piniginės joje nėra. Piniginė buvo medžiaginė, stačiakampio formos, maždaug kaip pusė A4 formato lapo, margos spalvos, dominuojanti spalva žalia, su geležiniu gelsvos spalvos užtrauktuku, joje buvo vienas skyrelis, kuriame laikomi pinigai. Bendra laikoma pinigų suma buvo 2430 eurų įvairiomis kupiūromis. Ji matė, kad atėjusi moteris buvo stambaus kūno sudėjimo ir apie 150 cm ūgio, kitų požymių apie moterį neįsidėmėjo ir neatsimena, apibūdinti negali, nes šiuo metu yra šoke ir kitų įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negali. Piniginę visada laiko vienoje vietoje, joje kaupia santaupas, paskutinį kartą iki įvykio piniginę ten įdėjo prieš savaitę laiko. Gyvena viena. Apie įvykį ji iškarto informavo policiją ir savo dukrą R. S. (5 t., b. l. 32–33).

Dėl A. J. S. turto pagrobimo

Iš 2021 m. spalio 20 d. Kauno apskr. VPK pranešimo matyti, kad Kauno apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės A. J. S. atžvilgiu (1 t., b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamosios kaltė nustatyta ir įrodyta nukentėjusiųjų S. L., Z. G., J. S. B., A. J. S. parodymais, liudytojų R. K., R. L. parodymais, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamosios kaltės įrodymais.

Kaltinamosios gynėjas teigia, kad negalima remtis parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu ir šio procesinio veiksmo metu gauta informacija, nes toks veiksmas, anot gynėjo, atliktas padarant esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. pažeidžiant tokio veiksmo atlikimo tvarką, kadangi, anot gynėjo, turėjo būti pirma parodyta nukentėjusiajai atpažinti asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką, gyvai. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, nes iš gynėjo nurodytos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2k-34-648/2021) matyti, jog esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu laikytini tie atvejai, kai parodymo atpažinti iš nuotraukų veiksmas atliekamas esant galimybei asmenį parodyti gyvai arba nesant poreikiui užtikrinti nukentėjusiojo ar liudytojo saugumą. Šioje byloje matyti, kad parodymo atpažinti iš nuotraukų metu konkretus asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo žinomas, buvo žinoma tik, kad tai yra moteris ir jos išvaizdos apibūdinimas, be to, nebuvo žinoma J. K. buvimo vieta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad parodymo atpažinti pagal nuotrauką atlikimo metu (2021 m liepos 20 d. Z. G. atveju ir 2021 m. lapkričio 12 d. A. J. S. atveju) J. K. buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl prokuroro 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m lapkričio 16 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. lapkričio 25 d. prokurorų nutarimais J. K. buvo pripažinta įtariamąją, buvo paskelbta jos paieška (6 t., b. l. 133–135, 138–140, 141–143, 146–147). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje byloje atliktų procesinių veiksmų – parodymo atpažinti tvarka nebuvo pažeista, todėl laikytina, kad šių veiksmų metu gauti duomenys atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą, nes gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Kaltinamoji nepastebint nukentėjusiajai neteisėtai užvaldė, t. y. pagrobė, pagrobė ne tik pinigus, bet ir asmens dokumentą – pasą, ir tai atitinka fizinio asmens dokumento pagrobimo dalyką. Pagrobto turto – pinigų – vertė yra didesnė nei 5 MGL ir tai atitinka svetimo turto grobimo – slaptos vagystės paprastosios nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji slapto turto grobimo ir fizinio asmens dokumento grobimo požymiai, todėl J. K. veiksmai nukentėjusiosios Z. G. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį ir sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Nors kaltinamoji nepripažino iš S. L. namų slapta pagrobusi 3 000 eurų, tačiau faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamosios kaltė nustatytos ir įrodytos nukentėjusiosios parodymais, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, o taip pat ir kitais netiesioginiais įrodymais. N. S. L. parodė, kad 2021 m. birželio 30 d. apie 12.00 val. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo moteris, prisistačiusi socialine darbuotoja, kuri teigė, kad tvarkys dokumentus dėl kompensacijų. Ši moteris taip pat prašė parodyti vaistus, kuriuos vartojanti nukentėjusioji, bei prašė pasmulkinti pinigų, tad jos abi nuėjo į miegamąjį, kur vaistų dėžutėje nukentėjusioji laikė santaupas ir buvo ištraukusi pinigų juos pakeisti, tačiau moteris neva apsigalvojo ir išėjo teigdama, kad eina į savivaldybę dokumentų, po ko nukentėjusioji S. L. nuėjusi susidėti vaistų pasigedo savo santaupų – 3000 eur. Iš 2021 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK pranešimo matyti, kad tą pačią įvykio dieną nukentėjusioji apie įvykį pranešė policijai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusioji atėjusią moterį apibūdino kaip 1,60 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, atsikišusiais sėdmenimis. Pažymėtina, jog šis moters apibūdinimas panašus į Z. G. nurodytą kaltinamosios apibūdinimą, kur Z. G. atpažino kaltinamąją iš nuotraukų. Be to, iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti netoli nukentėjusiosios namų buvusios kavinės, t. y. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kad, kaip ir Z. G. atveju, iki nukentėjusiosios namų, esančių daugiabutyje, atvyko tas pats automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo tokios pačios išvaizdos moteris, kaip ir Z. G. atveju. Be to, matyti, kad šios moters eisena krypuojanti, sėdmenys iš tiesų atsikišę. Moteris, išlipusi iš šio automobilio, nueina link nukentėjusiosios daugiabučio namo laiptinės būtent tuo laiku, kai pas nukentėjusiąją lankėsi moteris, po kurios išėjimo nukentėjusioji pasigedo savo santaupų, iš laiptinės moteris pasišalina maždaug po 20 min., paskubomis ir įsėda į tą patį automobilį, su kuriuo pasišalina iš įvykio vietos. Nors vaizdo kamerų įraše laikas nurodomas nuo 10.16 val. iki 10.38 val., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja žiemos metu galiojusį laiką, t. y. rodoma viena valanda mažiau nei yra iš tiesų. Tai patvirtina, kad minėta moteris, išlipusi iš Audi 80 automobilio, į nukentėjusiosios namo laiptinę užeina apie 11.16 val. ir pasišalina apie 11.38 val., kas atitinka nukentėjusiosios nurodytą nusikaltimo laiką – apie 12.00 val. Iš vaizdo įrašo matyti, kad moteris link laiptinės iena lėtai, krypuodama, tačiau pasišalina skubiu žingsniu ir sėda į tą patį automobilį, iš kurio išlipo, t. y. Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusioji parodymo atpažinti iš nuotraukų ir gyvai metu neatpažino kaltinamosios, kadangi moteris veidą dengė kauke. Vaizdo kamerų įrašuose taip pat užfiksuota, kad moteris, išlipusi iš automobilio Audi 80, dėvėjo veido kaukę. Esant šioms aplinkybėms, parodymo atpažinti rezultatas, jo metu gauta informacija nevertintina kaip paneigianti J. K. kaltę ir jos dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Priešingai, įvertinus aptartus įrodymus visumoje, teismas daro išvadą, kad byloje ne tik įrodyta, kad apie 12.00 val. 2021 m. birželio 30 d. iš S. L. namų socialine darbuotoja prisistačiusi moteris pamačiusi, kur nukentėjusioji laiko pinigus, slapta pagrobė nukentėjusiosios santaupas, buvusias vaistų dėžutėje, bet ir tai, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė moteris, užfiksuota ištirtame vaizdo įraše, išlipusi iš automobilio Audi 80 ir po to iš įvykio vietos pasišalinusi su tuo pačiu automobiliu. Teismo vertinimu, aukščiau aptartų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios S. L. parodymai, kartu vertinant su vaizdo kamerų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įrašais bei nukentėjusiosios Z. G. parodymais ir jos epizode užfiksuotais vaizdo stebėjimo įrašais, parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu, kuriame užfiksuota, kad Z. G. atpažino kaltinamąją, kaip tą moterį, po kurios apsilankymo pasigedo pinigų ir paso, leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek Z. G. epizode vaizdo kamerų įrašuose, tiek ir S. L. epizode vaizdo kamerų įrašuose yra užfiksuota ta pati moteris, t. y. kaltinamoji J. K., kuri pasinaudodama nukentėjusiųjų vyresniu amžiumi ir patiklumu slapta pagrobė jų turtą. Kaip ir Z. G. atveju S. L. parodė, kad pas ją užėjusi moteris vilkėjo sijoną, nors vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota, kad iš automobilio Audi 80 išlipusi moteris vilkėjo ilgesnius šortus (bridžus). Vertinant šiuos parodymus teismas atsižvelgia į vyresnį nukentėjusiosios amžių, patirtą stresinę būseną bei tai, kad bendraujant su žmogumi didesnis dėmesys buvo kreipiamas į reikalo esmę, asmens veidą, o ne jos aprangą ir laiko, kad tai neleidžia abejoti nukentėjusiosios nurodytu kaltinamosios išvaizdos apibūdinimu ir nepaneigia fakto, kad nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamoji J. K..

Kaltinamoji nepastebint nukentėjusiajai neteisėtai užvaldė, t. y. pagrobė, pinigus – 3000 eur. Pagrobto turto – pinigų – vertė yra didesnė nei 5 MGL ir tai atitinka svetimo turto grobimo – slaptos vagystės paprastosios nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Nukentėjusioji J. S. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. pas ją į namus užėjo moteris, prisistačiusi savivaldybės tarnautoja, kuri teigė, kad reikia nukentėjusiosios duomenų, nes ketinama didinti priemokas prie pensijų, prašė pakeisti pinigų. Kai nukentėjusioji atidarė virtuvės spintelės duris, kur buvo duoninė ir jos piniginė, ketindama keisti pinigus, moteris paprašė atnešti popieriaus lapą, o kai nukentėjusioji grįžo, moters jau nebuvo, tada nukentėjusioji pastebėjo, kad duoninėje nebebuvo piniginės, kurioje buvo 2430 eur. Atėjusią moterį J. S. B. apibūdino kaip stambaus kūno sudėjimo, 1,50 m ūgio. Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės apskrities VPK pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo matyti, kad tą pačią dieną apie įvykį nukentėjusioji pranešė policijai. Be to, iš pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykį galėjo matyti tame pačiame name kaip ir nukentėjusioji gyvenantis liudytojas R. K., kuris įvykio metu prie daugiabučio matė jam anksčiau nematytą automobilį Peugeot žalios palvos, iš kurio išlipo stambaus sudėjimo moteris ir nuėjo į laiptinę, po to ją matė bėgančią link daugiabučio namo galo ir tuo pačiu link jos važiuojant anksčiau minėtą automobilį. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis iš tiesų matė, kaip įvykio dieną pas jį į kiemą (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 8 d. automobiliu Peugeot atvyko kaltinamoji, kuri, išlipusi iš automobilio, nuėjo link paskutinių laiptinių. Po kiek laiko jis matė, kaip ta pati moteris bėga palei namo sieną, o ta mašina, su kuria ji atvažiavo, taip pat važiuoja. Po to sužinojo, kad iš kaimynės, kuri yra draugo mama, buvo išvilioti pinigai. Vėlia tą moterį, kurią matė išlipančią iš automobilio ir vėliau bėgančią, atpažino parodymo atpažinti iš nuotraukų metu. Moterį atpažino iš veido bruožų, ji buvo žema. Nors nukentėjusioji yra jo draugo motina, tačiau nėra jokių duomenų, kad liudytojas pažinotų kaltinamąją ir turėtų pagrindą ją apkalbėti ar melagingai apkaltinti padarius nusikaltimą, todėl netikėti jo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, liudytojas R. K. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu J. K. atpažino kai moterį, kurią jis matė 2021 m. rugsėjo 8 d. namo kieme ir apie kurią davė parodymus. Liudytojas parodė, kad jis tą moterį matė iš priekio ir iš šono maždaug 10 m atstumu, buvo su akiniais ir tikrai dėl matytos moters neklysta. Be to, liudytojas patvirtino, kad kaltinamoji J. K., kurią jis mato posėdžio metu, yra būtent ta moteris, kuri buvo atvykusi įvykio dieną ir apie kurią jis papasakojo teismui. Be to, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) mieste įrengtų stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, kad kamera, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje užfiksavo kaip 2021 m. rugsėjo 8 d. 14.28 val. pravažiavo liudytojo apibūdintas žalios spalvos automobilis Peugeot su nublukusiais/atsilupusiais dažais. Tai patvirtina liudytojo parodymus dėl automobilio ir leidžia tikėti liudytojo parodymų teisingumu. Be to, iš rašytinių duomenų nustatyta, kad įvykio metu automobilis formaliai priklausė I. S., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), o šalia jo gyveno J. K., ir jis pažinojo J. K. buvusį sugyventinį R. J.. Kadangi liudytojas I. S. yra piktnaudžiaujantis alkoholiu ir negalėjo nurodyti, kas iš tiesų pasiėmė automobilį, dėl kurio pirkimo jis pasirašė, su kaltinamąją automobilyje buvęs asmuo liko nenustatytas. Nepaisant šių aplinkybių, aptartų įrodymų visuma teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad liudytojas R. K. įvykio metu kieme matė iš tiesų kaltinamąją J. K., o vertinant jo matytą kaltinamosios elgesį – nuėjo link daugiabučio namo laiptinės, po kurio laiko paskubomis pasišalino, iš karto po ko paaiškėjo, kad iš kaimynės buvo išvilioti pinigai, vertinant kartu su nukentėjusiosios parodymais dėl moters, pagrobusios iš jos pinigus, išvaizdos, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog iš J. S. B. pinigus slapta pagrobė būtent kaltinamoji J. K..

Kaltinamoji nepastebint nukentėjusiajai neteisėtai užvaldė, t. y. pagrobė, pinigus – 2430 eur. Pagrobto turto – pinigų – vertė yra didesnė nei 5 MGL ir tai atitinka svetimo turto grobimo – slaptos vagystės paprastosios nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Kaltinamosios kaltė slapta pagrobus turtą – pinigus, iš A. J. S. namų ir faktinės veikos padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiojo nuosekliais A. J. S. parodymais, liudytojos R. L. parodymais, parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės vienodai parodė, kad 2021 m. spalio 20 d. į duris pasibeldė moteris, kuri teigė, kad formins kompensacijas už vandenį ir šildymą, prašė pateikti asmens dokumentą ir duomenis apie gaunamą pensiją. Kvitus apie išmokėtą pensiją jis laikė miegamajame stalčiukyje šalia pinigų, kuriuos laikė voke. Duodamas moteriai kvitus dėl gaunamos pensijos, tą voką buvo paėmęs į rankas. Po to moteris paprašė paieškoti kortelės. Kol jis ieškojo tapatybės kortelės, moteris pasakė, kad trumpam išeinanti, kad netrukus grįš. Kai ji išėjo, nukentėjusysis pamatė, kad dingęs vokas su pinigais, iš karto pranešė apie tai dukrai. Šie nukentėjusiojo parodymai visiškai atitinka liudytojos R. L., nukentėjusiojo dukters, parodymus, kad 2021 m. spalio 20 d. 13.55 val. paskambinęs tėtis pranešė, jog buvo atėjusi moteris, kuris prisistatė savivaldybės darbuotoja, po kurios vizito tėtis pasigedo savo pinigų. Tėtis jai pasakojo, kad moteris prašė asmens dokumento ir pensijos lapelių. Kadangi lapelius jis laikė kartu su grynaisiais pinigais voke, jis nuėjo į miegamąjį, kur spintelėje prie lovos laikė voką, paėmė pensijos lapelius ir padavė tai moteriai. Tada moteris paprašė asmens dokumento. Kol jis ieškojo asmens dokumento, moteris išėjo, teigdama, kad ji tuoj grįš. Jai išėjus tėtis pastebėjo, jog voko, kuriame buvo grynieji pinigai, nebebuvo, voke buvo apie 2000 eur grynųjų pinigų. Tėtis moterį apibūdino kaip stambaus kūno sudėjimo, apie 60 m. amžiaus. Iš šių parodymų matyti, kad nukentėjusysis vienodas aplinkybes nurodė tiek savo dukrai iš karto po įvykio, tiek ir teismui, todėl abejoti faktinėmis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, t. y. tuo, kad pinigus nukentėjusiajam nematant pagrobė nukentėjusiojo nurodyto apsilankymo metu buvusi moteris, pagrindo nėra. Be to, nukentėjusysis parodė, jog moteris buvo stambi, mažesnė už jį (jo ūgis 176 cm), tamsoka, „ne lietuviško“ gymio ir tai atitinka kaltinamosios išvaizdą. Būtent pagal išvaizdos požymius nukentėjusysis atpažino kaltinamąją ir parodymo atpažinti iš nuotraukos metu dar atliekant ikiteisminį tyrimą. Kaltinamąją jis atpažino pagal akių formą, tamsesnę veido odą, „ne lietuvišką“ gymį, nosį, plaukus, t. y. iš labai konkrečių asmenį individualizuojančių bruožų, todėl abejoti šio procesinio veiksmo rezultatų patikimumu teismas neturi pagrindo. Todėl apibendrinant aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų visuma pakankama daryti išvadą, kad nukentėjusiojo namuose įvykio metu lankėsi ir su nukentėjusiuoju bendravo bei pinigus pagrobė būtent kaltinamoji J. K..

Nors kaltinamoji teigia, kad pas ją jokių šuns įkandimo žymių nėra, tačiau tai nepaneigia aukščiau aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, jo tiek pats nukentėjusysis, tiek ir jo dukra parodė, kad aplinkybę, jog šuniukas įkando, nurodė pati apsilankiusi moteris. Byloje nėra duomenų, kad patys būtų matę įkandimo faktą ir nėra jokių šį faktą patvirtinančių duomenų. Be to, pažymėtina, jog, nors moteris neva teigė, kad jai įkando šuo, tačiau jokios pagalbos iš nukentėjusiojo neprašė, neprašė nei iškviesti medikus, neprašė nei tvarsčių, nei jokių medikamentų. Akivaizdu, jog jeigu šuo tikrai būtų įkandęs, nukentėjusįjį aplankiusiai moteriai tikrai būtų svarbiau jos pačios sveikata, o ne kita veikla, juo labiau, kad šuns įkandimas paprastai būna skausmingas. Vis dėl to, kaip matyti iš įvykio aplinkybių, nukentėjusįjį aplankiusi moteris skausmu nesiskundė, pagalbos iškviesti neprašė ir daugiau dėmesio į tai nekreipė, iš karto perėjo prie savo veiklos ir tikslų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog šuo kaltinamajai neįkando, o jos pasakymas nukentėjusiajam dėl šuns įkandimo buvo sąmoningai pasirinktas elgesio variantas, taktika tik dar labiau sukelti vyresnio amžiaus žmogaus sumišimą ir vėliau šią aplinkybę panaudoti gynybai. Esant šioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad pas nukentėjusįjį A. J. S. įvykio metu lankėsi ir pinigus pagrobė ne kas kitas, o būtent kaltinamoji J. K..

Kaltinamoji nepastebint nukentėjusiajam neteisėtai užvaldė, t. y. pagrobė, pinigus – 2600 eur. Pagrobto turto – pinigų – vertė yra didesnė nei 5 MGL ir tai atitinka svetimo turto grobimo – slaptos vagystės paprastosios nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji slapto turto grobimo požymiai, todėl J. K. veiksmai nukentėjusiojo A. J. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad visas šias veikas ji padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

Kaltinamoji nedirba ir iš Sodros išrašo matyti, kad niekada nedirbo (7 t., b. l. 185), iki sulaikymo buvo registruota Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 189–190). Apie psichiatrinį kaltinamosios gydymą, priklausomybės ligas, duomenų nėra (7 t. b. l. 189). Iš Panevėžio pataisos namų charakteristikos matyti, kad kaltinamoji darbinga (7 t., b. l. 192). Dėl šių aplinkybių abejoti kaltinamosios pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

J. K. administracine tvarka paskutinius keturis metus nebausta (7 t., b. l. 175–177), tačiau praeityje teista 10 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o taip pat buvo teista ir realia laisvės atėmimo bausme. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiama šiuo nuosprendžiu, kaltinamoji padarė praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po to, kai buvo lygtinai paleista, atlikusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir iš braukta iš probuojamųjų asmenų registro (2020 m. spalio 28 d.) (7 t., b. l. 157). Šiuo metu kaltinamoji taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2022 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią įvykdė 2022 m. sausio 21 d. (8 t., b. l. 104–113), t. y. naują veiką, kaip matyti įvykdė tepraėjus vos trims mėnesiams po lygtinio paleidimo pabaigos.

Šioje byloje J. K. pripažinta kalta dėl iš viso penkių nusikalstamų veikų, daugiausia turtinio pobūdžio, keturios iš kurių priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir viena – apysunkis nusikaltimas (BK 302 straipsnio 1 dalis). Visos veikos tyčinės, padarytos tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas J. K. padarė būdama recidyviste, t. y. neišnykus ankstesniam teistumui.

Visos šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir rodo, kad jos nusikalstamas elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš senyvo amžiaus žmones, jiems meluojant apie save, pasinaudojant jų patiklumu ir pažeidžiamumu. Todėl įvertinus kaltinamąją ir jos padarytas veikas charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad naujas nusikalstamas veikas J. K. pradėjo daryti netrukus po to, kai baigėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstamiems polinkiams keisti skirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant kiek mažesnį nei vidurkis: už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (S. L. turto grobimas) – 1 metai laisvės atėmimo, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (Z. G. turto grobimas) – 1 metai laisvės atėmimo, už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (Z. G. paso grobimas) – 1 metai laisvės atėmimo, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (J. S. B. turto grobimas) – 1 metai laisvės atėmimo, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (A. J. S. turto grobimas) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Z. G. turto grobimas) ir BK 302 straipsnio 1 dalį (Z. G. paso grobimas), subendrintinos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinama su kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių – laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams pridedant dalį švelnesnių bausmių (po keturis mėnesius laisvės atėmimo iš kiekvienos paskirtos bausmės) ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, paskirtoji subendrinta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams, pridedant dalį – 1 metus laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu ir paskiriant J. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams.

Pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra, nes kaltinamąją ir jos padarytas veikas charakterizuojančios aplinkybės, kurios aptartos aukščiau, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir kaltinamajai realiai neatliekant paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

N. S. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 150), Z. G. – dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 39), J. S. B. – dėl 2430 eurų turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 68), A. J. S. – dėl 2600 eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 152).

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusieji žalą patyrė dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji apgaule patekusi į nukentėjusiųjų namus, slapta pagrobė nukentėjusiųjų namuose turėtus grynuosius pinigus. Civilinių ieškinių dydžiai įrodyti nukentėjusiųjų parodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Visi nukentėjusieji labai konkrečiai nurodė sumas, kurias turėjo namuose ir kurios po kaltinamosios apsilankymo dingo. Visų nurodytos sumos skiriasi tarpusavyje – vienų didesnės, kitų mažesnės. Netikėti nukentėjusiais teismas neturi pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkinami ir priteisiami iš kaltinamosios.

Kaltinamajai J. K. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau buvo panaikinta 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi. Nuo to laiko kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, kurios šiai dienai atlikusi dar nedidelę dalį. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo manyti, kad kaltinamoji gali kaip nors kliudyti vykdyti nuosprendį, todėl skirti kaltinamajai kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui: kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 159, 2 t., b. l. 55, 4 t., b. l. 98, 105, 143, 155, 180), paliktini saugoti byloje.

Kauno apylinkės teismui kartu su kaltinamuoju aktu bei baudžiamąja byla perduoti ir kiti daiktai: pakuotė, kurioje yra vokas su biologiniu pėdsaku, vokas su daktiplokštele, paketas su metaliniu veržliarakčiu, paketas su metaline spynele ir dviem raktais, paketas su violetiniu plastikiniu voku, kurie saugomi Kauno apskrities VPK (3 t., b. l. 69–71). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šie daiktai buvo perduoti Kauno apygardos prokuratūrai iš Panevėžio apygardos prokuratūros kartu su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24819-21 medžiaga (dėl P. R. pinigų vagystės) tęsti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 55–57, 75). 2021 m. gruodžio 10 d. prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas sujungtas su kitais ikiteisminiais tyrimais, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24430-21 (1 t., b. l. 82–84), kuris 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-21538-21, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21538-21 (1 t., b. l. 85–88) ir buvo tęsiamas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ajame skyriuje. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2022 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas toje dalyje, kuri buvo perduota iš Panevėžio apygardos prokuratūros kaip ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21819-21 (dėl P. R. pinigų vagystės), nutrauktas įtariamojo R. J. atžvilgiu (6 t., b. l. 1–3), nesurinkus pakankami duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, o taip pat 2022 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21538-21 dalyje dėl P. R. priklausančių pinigų vagystės nutrauktas, nesurinktus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios J. K. kaltę (6 t., b. l. 148–150). Dėl daiktų, liečiančių šią ikiteisminio tyrimo dalį, nutarimuose nebuvo pasisakyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daiktai, kurie išimtinai susiję su P. R. pinigų vagystės tyrimu (pradinis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24819-21) – pakuotė, kurioje yra vokas su biologiniu pėdsaku, vokas su daktiplokštele, paketas su metaliniu veržliarakčiu, paketas su metaline spynele ir dviem raktais, paketas su violetiniu plastikiniu voku, kurie saugomi Kauno apskrities VPK (3 t., b. l. 69–71), nelaikytini turinčiais reikšmės bylos, kuri buvo perduota į teismą, nagrinėjimui, nes ta dalis ikiteisminio tyrimo, kuriai šie daiktai reikšmingi, buvo nutraukta dar ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimu. Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl minėtų daiktų perduotinas spręsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ajam skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) ir BK 302 straipsnio 1 dalyje (1 veika), ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (S. L. turto grobimas) – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (Z. G. turto grobimas) – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (Z. G. paso grobimas) – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (J. S. B. turto grobimas) – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (A. J. S. turto grobimas) – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Z. G. turto grobimas) ir BK 302 straipsnio 1 dalį (Z. G. paso grobimas), subendrinti apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti su kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (S. L. turto grobimas, J. S. B. turto grobimas, A. J. S. turto grobimas), iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pridedant dalį švelnesnių bausmių (po keturis mėnesius laisvės atėmimo iš kiekvienos paskirtos bausmės) ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, ir paskirti J. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. įskaitytinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės kaltinamajai neskirti.

N. S. L., Z. G., J. S. B., A. J. S. civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš J. K. priteisti: S. L. 3 000 eurų turtinei žalai atlyginti, Z. G. – 500 eurų turtinei žalai atlyginti, J. S. B. – 2 430 eurų turtinei žalai atlyginti, A. J. S. – 2600 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir bylos nagrinėjimui: kompaktinius diskus, esančius byloje (1 t., b. l. 159, 2 t., b. l. 55, 4 t., b. l. 98, 105, 143, 155, 180), palikti saugoti byloje.

Klausimą dėl kitų daiktų – pakuotės, kurioje yra vokas su biologiniu pėdsaku, voko su daktiplokštele, paketo su metaliniu veržliarakčiu, paketo su metaline spynele ir dviem raktais, paketo su violetiniu plastikiniu voku, saugomų Kauno apskrities VPK (3 t., b. l. 69–71), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti spręsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ajam skyriui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.