Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-20 · Administracinė byla Nr. AS-146-20-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-2934-561/2011Nutartis · 2011-10-24Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
AS-146-20-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01145-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-20/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01145-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) 2011 m. gegužės 19 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 4S-1406 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) (I t., b. l. 1-9).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi (II t., b. l. 84-90) administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą dėl Tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 4S-1406 panaikinimo nutraukė.

Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, nustatė, kad Administracija 2010 m. liepos 14 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 51 paskelbė apie Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros Centrinėje miesto dalyje viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 91731) (toliau – ir Konkursas) (II t., b. l. 14-15). 2010 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje susipažinta su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais (I t., b. l. 17-20). 2010 m. lapkričio 2 d. įvyko Komisijos posėdis dėl dalyvių kvalifikacijos duomenų nagrinėjimo (I t., b. l. 22-33). Administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė) 2011 m. vasario 3 d. pasitarime svarstė Konkurso dalyvių pateiktus kainų pagrindimus ir nutarė atmesti arba laikyti negaliojančiais visus pateiktus dalyvių pasiūlymus bei patikslinti Vilniaus miesto dalies teritorijos sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimo dokumentus ir skelbti naują konkursą (I t., b. l. 170-171). 2011 m. vasario 11 d. Komisija protokoliniu pavedimu Nr. A16-82 (3.10.1-AD10) nutarė siūlyti Darbo grupei spręsti kreipimosi į Tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras klausimą (I t., b. l. 172), o Darbo grupė 2011 m. vasario 14 d. nutarė kreiptis į Tarnybą dėl Konkurso pirkimo procedūrų nutraukimo (I t., b. l. 173). 2011 m. vasario 18 d. raštu „Dėl „Centrinės miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 91732) procedūrų nutraukimo“ Nr. A39-47(3.10.15-UK) Administracijos Komunalinio ūkio departamentas kreipėsi į Tarnybą su prašymu nutraukti Konkurso pirkimo procedūras, prašymą argumentuodamas tuo, jog išnagrinėjus Konkurso kainų pagrindimus, nustatyti netikslumai, todėl mano, kad tiekėjai negalės tinkamai teikti teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų (I t., b. l. 178-179). Tarnyba ginčijamu sprendimu pateikė Administracijai viešojo pirkimo įvertinimą ir, atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentai parengti bei procedūros vykdytos pažeidžiant įstatymo nuostatas bei neužtikrinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo, vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, įpareigojo Administraciją nutraukti Konkurso pirkimo procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą (I t., b. l. 167-168). Be to, teismas nustatė, jog byloje taip pat pateikta Administracijos užpildyta viešojo pirkimo procedūrų ataskaita, kurioje nurodyta, kad pirkimo Nr. 91731 procedūra yra nutraukta, įvykdžius Tarnybos įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras (I t., b. l. 161-166). Nurodyta, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras priimtas 2011 m. balandžio 29 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimama nutartis nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus ir ginčo šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad Administracija įvykdė Tarnybos sprendime jai duotą įpareigojimą, t. y. nutraukė viešojo pirkimo procedūrą. Tai reiškia, kad nebeliko ginčo dalyko. Teismas atmetė Administracijos atstovo teisminio nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus, jog net ir nutraukus pirkimo procedūrą, teisinės pasekmės išlieka, nes buvo nustatyti pažeidimai. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ginčijamu Tarnybos sprendimu Administracijai buvo duotas vienintelis įpareigojimas – nutraukti Konkurso pirkimo procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą, jokių kitų įpareigojimų ar nurodymų, kurie galėtų sukelti realias teisines pasekmes Administracijai, Tarnybos sprendime nebuvo, todėl, Administracijai įvykdžius šį įpareigojimą, jokių teisinių pasekmių minėtas sprendimas jai nebesukelia.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 suformuotu išaiškinimu, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teismas taip pat rėmėsi naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, nustačius, jog ginčijami teisės aktai pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/11).

Remdamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad Administracijai įvykdžius ginčijamame Tarnybos sprendime jai duotą įpareigojimą nutraukti Konkurso pirkimo procedūras, ginčo sprendimas jokių kitų teisinių pasekmių Administracijai nesukelia, todėl šis ginčas nebeteko prasmės, ir administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (II t., b. l. 92-95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus, dėl kurių Administracija nesutinka su skundžiama teismo nutartimi:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tarnyba 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 4S-1406 be kita ko pažymėjo, kad už padarytus pažeidimus atsakingiems asmenims bus taikoma administracinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad Tarnybos sprendimas yra teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas, o Administracijai pačiai nutraukus Konkurso procedūras, nebeliko ginčo dalyko. Tarnyba savo sprendime nepateikė jokių rekomendacijų perkančiajai organizacijai, o tik konstatavo Administracijos padarytus pažeidimus ir nurodė tolimesnius būtinus atlikti perkančiosios organizacijos veiksmus (Konkurso procedūrų nutraukimą). Net ir po to, kai Administracija pati nutraukė Konkurso procedūras, Tarnybos sprendime išliko konstatuoti perkančiosios organizacijos neva padaryti pažeidimai, todėl Administracija turi turėti galimybę įrodyti, kad ji minėtą pirkimą vykdė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir kad Tarnybos konstatuoti pažeidimai yra nustatyti nepagrįstai.

2. Tiek VPĮ 8 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-747 patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.1 punktas suteikia minėtai institucijai teisę tikrinti perkančiąsias organizacijas. Bet kokiame Tarnybos sprendime, priimtame atlikus perkančiosios organizacijos patikrinimą, išdėstyta Tarnybos pozicija ir perkančiosios organizacijos padaryto teisės aktų pažeidimo konstatavimas laikytini oficialia valstybės įgaliotos institucijos pozicija ir yra pakankamas pagrindas tokį institucijos aktą laikyti oficialiu teisinę reikšmę turinčiu administraciniu sprendimu, net jeigu jame nebūtų suformuluota imperatyvaus elgesio nurodymo tikrinamo asmens atžvilgiu. Mano, kad esant tokiam oficialiam pažeidimo konstatavimui, konkretus subjektas gali būti laikomas pažeidusiu atitinkamo teisės akto nuostatas, todėl jam turi būti suteikta teisė ginti savo teises teisme, kur jis galėtų pateikti savo argumentus ir įrodymus dėl nustatytų pažeidimų pagrįstumo.

3. Tarnyba perkančiajai organizacijai buvo suformulavusi konkretų privalomą nurodymą – dėl padarytų pažeidimų nutraukti Konkurso procedūras, todėl net Administracijai nutraukus minėtas procedūras, padarytų pažeidimų konstatavimo pagrįstumo klausimas išlieka aktualus, nes faktas, ar minėtos procedūros yra nutrauktos dėl padarytų pažeidimų ar išnykus paties pirkimo poreikiui (minėtas pirkimo procedūras Administracija nutraukė sudariusi tų pačių paslaugų sutartį (vidaus sandorį) su Vilniaus miesto savivaldybei priklausančia UAB „Grinda“, vadovaudamasi VPĮ 10 straipsnio 5 dalimi), perkančiajai organizacijai yra aktualus ir gali tiesiogiai sukelti jai teisines pasekmes (pavyzdžiui, jei Konkurso dalyviai pareikalautų nuostolių, susijusių su dalyvavimu Konkurse, atlyginimo ir pan.).

4. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aktas teismui gali būti skundžiamas tik tokiu atveju, jeigu tame pačiame akte yra įtvirtinti privalomi nurodymai ar įpareigojimai, Tarnyba ir kitos valstybės institucijos turėtų galimybę tokio pobūdžio aktais, tiesiogiai nenurodydamos jokių konkrečių įpareigojimų, pagrįstai ar visiškai nepagrįstai konstatuoti bet kurios perkančiosios organizacijos padarytus pažeidimus, kurių minėtos perkančiosios organizacijos apskųsti neturėtų galimybės. Todėl mano, kad skundžiamais aktais turėtų būti laikomi visi Tarnybos aktai, priimti atlikus perkančiųjų organizacijų patikrinimus ir nustačius pažeidimus, nepriklausomai nuo to, ar šiuose aktuose yra tiesiogiai suformuluoti imperatyvūs įpareigojimai konkrečiai perkančiajai organizacijai dėl tolimesnių veiksmų, nes šie įpareigojimai gali būti to paties akto pagrindu suformuluoti ir atskirais institucijos aktais.

5. Tarnybos sprendimai yra paviešinami paskelbiant ne tik oficialiame institucijos interneto tinklalapyje, bet ir žiniasklaidoje. Taigi, jau vien informacijos apie neva padarytą pažeidimą viešas paskelbimas sukelia pasekmes perkančiajai organizacijai, nes jos dalykinei reputacijai yra padaroma didelė žala, tai gali turėti neigiamą įtaką perkančiajai organizacijai ateityje vykdant naujus viešuosius pirkimus (pavyzdžiui, tiekėjai, gavę informaciją apie perkančiosios organizacijos neva netinkamai vykdomus pirkimus, ateityje gali vengti pateikti konkursinius pasiūlymus šiai perkančiajai organizacijai ir pan.).

6. Tarnybos sprendime buvo nepagrįstai nustatyti Administracijos padaryti pažeidimai, tuo pažeistos Administracijos teisės. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjas mano, kad Administracija gali skųsti ginčijamą Tarnybos sprendimą teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nesutikdamas su atskirojo skundo motyvais, pateikia šiuos argumentus:

Pareiškėjas, organizuodamas atvirą konkursą „Centrinės Vilniaus miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (skelbtas 2010 m. liepos 14 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 51 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 91731) ir neparengęs šio pirkimo dokumentų sąlygų, kaip to reikalauja VPĮ nuostatos, sudarė sąlygas Tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 4S-1406 nurodytiems VPĮ pažeidimams atsirasti, dėl to Tarnyba įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras.Pareiškėjas 2011 m. vasario 18 d. raštu Nr. A39-47 (3.10.15-UK) „Dėl „Centrinės miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 91731) procedūrų nutraukimo“ kreipėsi į Tarnybą su prašymu duoti sutikimą nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 8 str. 3 d. 6 p.). Prašyme nurodė, jog rengiant Konkurso pirkimo dokumentus, liko neįvertinta, kiek ir kaip tiekėjai gali manipuliuoti pagrindinių valymo paslaugų apimtimis, periodiškumu, darbininkų skaičiumi, darbininkų aptarnaujamo ploto norma, ir kiek tai gali turėti įtakos perkamų teritorijų tvarkymo paslaugų kokybei. Minėtame prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal anksčiau įvykusius sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų viešuosius pirkimus, kurių sutartys pasirašytos 2010 m. lapkričio 15 d., įmonės, su kuriomis pasirašytos minėtos sutartys, manipuliuoja konkurso sąlygų netikslumais (kurios yra analogiškos šio pirkimo sąlygoms), nesuteikia tinkamų ir kokybiškų valymo ir želdinių priežiūros paslaugų. Išanalizavęs pirkimui pateiktus pasiūlymus, tiekėjų paaiškinimus ir paslaugų kainų pagrindimus, pareiškėjas manė, kad tiekėjai negalės tinkamai atlikti teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų, taigi vienintelė galimybė ištaisyti šiuos trūkumus yra nutraukti pirkimo procedūras, siekiant išvengti panašių situacijų ir užtikrinti kokybišką prestižinės miesto dalies tvarkymą. Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1S-163 patvirtintomis Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), įvertino Administracijos pateiktus dokumentus ir Tarnybos prašymu papildomai pateiktą informaciją bei nustatė, kad pirkimo dokumentai parengti ir pirkimo procedūros vykdytos pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas bei neužtikrinant VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, todėl įpareigojo Administraciją nutraukti pirkimo procedūras ir apie Tarnybos sprendimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą.Vadovaujantis VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir Taisyklių 6.4 papunkčio nuostatomis, nustačiusi VPĮ pažeidimus, Tarnyba negali duoti sutikimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, o turi teisę tik įpareigoti perkančiąją organizaciją jas nutraukti, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.Administracija Tarnybos įpareigojimą įvykdė, t. y. pirkimo procedūras nutraukė ir tai patvirtino 2011 m. gegužės 3 d. Pirkimo procedūrų ataskaitos X skyriaus „Pirkimo procedūrų pabaiga“ 1.1 punkte. Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nutraukus viešojo pirkimo procedūras, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu.Pareiškėjas, ginčydamas Tarnybos sprendimą, elgiasi nesąžiningai, kadangi kreipdamasis į Tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras, pats pripažino, jog rengiant pirkimo dokumentus, tinkamai neįvertino kai kurių reikalavimų tiekėjams. Mano, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas užsitikrinti įrodymus kitose galimose bylose, nustatyti tam tikrus juridinius faktus. Pareiškėjo argumentas, jog Tarnybos sprendimas gali būti pagrindas ieškiniams dėl nuostolių, vertintinas kaip nepagrįstas, nes tokiu atveju teisinius padarinius sukeltų ne Tarnybos sprendime nustatyti VPĮ pažeidimai, o Administracijos priimti atitinkami sprendimai (dėl pirkimo dokumentų sąlygų, pirkimo procedūrų vykdymo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas apskundė teismui Tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 4S-1406, priimtą išnagrinėjus Administracijos 2011 m. vasario 18 d. prašymą duoti sutikimą nutraukti paskelbto Konkurso pirkimo procedūras. Tarnyba 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 4S-1406 įpareigojo Administraciją nutraukti pirkimo procedūras. Prašymą teismui dėl šio sprendimo panaikinimo, pareiškėjas pateikė po to, kai įvykdė Tarnybos įpareigojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), konstatavęs, kad pareiškėjo teismine tvarka ginčijamas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 4S-1406 nesukelia jam konkrečių materialinių teisinių pasekmių ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Patikrinusi bylą ir įvertinusi skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų kontekste, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir ABTĮ normų aiškinimu bei taikymu.

Iš pateiktos į bylą medžiagos nustatyta, kad Administracijos sudaryta Viešųjų pirkimų komisija ir Darbo grupė pačios nustatė atitinkamus Konkurso sąlygų trūkumus, būtinumą patikslinti pirkimo dokumentus ir konstatavo, kad trūkumai gali būti pašalinti vieninteliu būdu – skelbiant naują konkursą. Taigi pati Administracija nustatė atitinkamus savo padarytus pažeidimus, o Tarnyba, išnagrinėjusi Administracijos 2011 m. vasario 18 d. prašymą duoti sutikimą nutraukti paskelbto Konkurso pirkimo procedūras ir įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualius pirkimo dokumentus, 2011 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 4S-1406 konstatavo kokie būtent pažeidimai buvo padaryti ir juos kvalifikavo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, Tarnyba dėl Administracijos 2011 m. vasario 18 d. prašymo duoti sutikimą nutraukti paskelbto Konkurso pirkimo procedūras priėmė 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 4S-1406, taikydama Viešųjų pirkimų 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir Taisyklių 6.4 punkto nuostatas, pagal kurias Tarnybai suteikta kompetencija nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją jas nutraukti, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad Administracija Tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 4S-1406 nustatytą įpareigojimą įvykdė, priimdama 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūrą, apie Tarnybos įpareigojimo įvykdymą pateikė Tarnybai ataskaitą.

Įvertinusi pareiškėjo ginčijamo Tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 4S-1406 turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vienintelis šiuo sprendimu Administracijai duotas privalomas vykdyti įpareigojimas yra įpareigojimas nutraukti Konkurso pirkimo procedūras ir apie tai nedelsiant raštu informuoti Tarnybą, jokių kitų įpareigojimų ar nurodymų, kurie galėtų sukelti realias teisines pasekmes Administracijai, Tarnybos sprendime nėra. Tarnyba minėtame sprendime konstatavusi atitinkamus perkančiosios organizacijos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, atsižvelgdama į juos nustatė Administracijai konkretų įpareigojimą (įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras). Taigi Tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 4S-1406 nurodyti procedūriniai pažeidimai ir jų kvalifikavimas yra Tarnybos priimto administracinio akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis, kuria remdamasi Tarnyba nustatė Administracijai įpareigojimą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui realias (objektyvią išraiškos formą turinčias) teisines pasekmes sukelia ne pats Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų konstatavimas Tarnybos sprendime, o nustatytų pažeidimų pagrindu pareiškėjui nustatytas įpareigojimas nutraukti atviro konkurso „Centrinės miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 91732) pirkimo procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą. Nustatęs, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 29 d. įvykdė minėtą Tarnybos sprendime išdėstytą įpareigojimą – t. y. nutraukė pirkimo Nr. 91731 procedūras (žr. viešojo pirkimo procedūrų ataskaitą, – I t., b. l. 161-166), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas Tarnybos sprendimas nebesukelia pareiškėjui objektyvių teisinių pasekmių, kitaip tariant, administracinio ginčo objekto nebeliko.

Atsižvelgusi į bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų argumentų dėl Tarnybos nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų pobūdžio ir teisės aktuose įtvirtintų Tarnybos įgaliojimų apimties.

Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos prielaidos, kad jam dėl Tarnybos sprendime nurodytų Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimų ateityje gali kilti neigiamos pasekmės (konkurso dalyviai gali pareikalauti nuostolių atlyginimo ir pan.) negali būti pagrindas tenkinti atskirąjį skundą.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 punkto normas bei teisingai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą nagrinėjant bylas dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo ar vidaus administravimo subjektų aktų ar veiksmų (neveikimo).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitokiais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas