- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- AS-62-565-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01145-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Viešųjų pirkinių tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Viešųjų pirkinių tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 4S-1406 „Dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras ir viešojo pirkimo įvertinimo“. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 4S-1406 galiojimą laikinai, iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas teigė, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, bus priverstas jį įvykdyti ir tolimesnis bylos nagrinėjimas, ginčijant jau įvykdyto sprendimo teisėtumą, gali netekti prasmės. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime yra konstatuota daug, atsakovo manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padarytų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų. Jei VPT imsis atitinkamų poveikio priemonių dėl nustatytų pažeidimų, o teismas vėliau patenkins Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą ir panaikins skundžiamą sprendimą, minėtos poveikio priemonės bus pritaikytos nepagrįstai bei neteisėtai, o buvusios padėties atstatymas taps nebeįmanomas arba pareikalaus didelių finansinių, laiko ir kitokių sąnaudų, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali tapti nebeįmanomu. Minėtų priemonių taikymas, teismui neišnagrinėjus skundžiamo sprendimo (o tuo pačiu ir padarytų pažeidimų) pagrįstumo, pažeistų teisingumo bei protingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi (b. l. 138–139) pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, tuo tarpu pareiškėjo priežastis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo siejama su galimai kilsiančiais neigiamais skundžiamo sprendimo padariniais, o ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumu. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas, o reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, viešojo pirkimo atviro konkurso būdu procedūros galėtų būti vėl vykdomos.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b. l. 142–146) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti šį klausimą iš esmės: pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti - sustabdyti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 4S-1406 galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo ir pareiškėjui nutraukus pirkimo procedūras, net ir palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju, pareiškėjas galėtų vėl vykdyti pirkimo procedūras, ir mano, kad viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai imperatyviai nustato, kad nutraukus pirkimo procedūras, pirkimas pasibaigia, todėl jokios pirkimo procedūros negali būti tęsiamos. Pareiškėjas mano, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimai palankus pareiškėjui teismo sprendimas neapgintų pažeistų pareiškėjo teisių ir interesų, kadangi iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis negalėtų būti atkurta (skundžiamas sprendimas jau būtų realizuotas, o pasibaigus pirkimo procedūrai, ši procedūra negalėtų būti tęsiama). Nurodoma, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tarnybai ėmusis atitinkamų poveikio priemonių dėl nustatytų pažeidimų, kurios būtų pritaikytos nepagrįstai bei neteisėtai, buvusios padėties atstatymas būtų nebeįmanomas arba pareikalautų didelių finansinių, laiko ir kitokių sąnaudų, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą apsunkinant ar padarant nebeįmanomu.
Atsiliepimas
Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 150–151) prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad jam priėmus sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras, pareiškėjas su atsakovo įpareigojimu sutiko ir pirkimo procedūras nutraukė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008 Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986; 2010, Nr. 25-1174) 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirkimas pasibaigia, kai nutraukiamos pirkimo procedūros. Taigi, konstatuotina, kad pirkimo procedūrų nutraukimas yra pirkimo pasibaigimo pagrindas. Todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas jau pasibaigė pareiškėjui nutraukus pirkimo procedūras, netenka reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 4S-1406 galiojimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę atmetė, remdamasis tuo, kad pareiškėjo priežastis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo siejama su galimai kilsiančiais neigiamais skundžiamo sprendimo padariniais, o ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumu.
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikia įrodymų ar argumentų, kurie pakankamai pagrįstų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą. Pareiškėjas remiasi vien prielaida, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas pareikalautų didelių finansinių, laiko ir kitokių sąnaudų.
Atsižvelgdama į pateiktus argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikia pagrįstų įrodymų, kurie padėtų teismui nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui patenkinus skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo, pareiškėjui neužkertama galimybė reikalauti žalos atlyginimo. Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl neteisėto akto, kuris būtų panaikintas, realiai patirtų žalą, ją pareiškėjas galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties skundžiama dalis yra pagrįsta, todėl ją panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.