Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1656-1111/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BRAVO LT“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Supernetas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BRAVO LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės 2 138,46 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apylinkės teismo Skuodo rūmai 2020 m. balandžio 8 d. išdavė teismo įsakymą.

2. Skolininkė UAB „Supernetas“ 2020 m. gegužės 12 d. pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo ir prašymą dėl procesinio termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo. Nurodė, kad teismo įsakymą priėmė vyr. finansininkė J. S. būdama prastovoje pagal direktoriaus įsakymą nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. dėl paskelbto karantino. Teismo įsakymą vyr. finansininkė priėmė užėjusi į darbovietę pasiimti asmeninių daiktų, o vėliau pamiršo jį perduoti direktoriui. Teismo įsakymas direktoriui buvo perduotas tik 2020 m. gegužės 8 d.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Skuodo rūmai 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi skolininkės prašymą dėl praleisto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad teismo įsakymas skolininkei buvo įteiktas tinkamai. Jį priėmė vienas iš svarbiausių ir atsakingiausių pareigų įmonėje einanti vyr. finansininkė, kuri turėjo pareigą ir galimybę informuoti skolininkės direktorių apie priimtą teismo įsakymą. Teismo nuomone, aplinkybė, kad vyr. finansininkė buvo prastovoje, neturi reikšmės dėl jos pareigos perduoti teismo įsakymą įmonės vadovui.

5. Teismas padarė išvadą, kad skolininkės nurodytos prieštaravimų pateikimo termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju nepripažintinos svarbiomis, todėl skolininkės prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Skolininkė UAB „Supernetas“ (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato R. S., teismui pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skolininkės UAB „Supernetas“ prašymą dėl termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai pripažino skolininkės nurodytas aplinkybes dėl praleisto termino prieštaravimams dėl kreditorės pareikšto prašymo išduoti teismo įsakymą paduoti nesvarbiomis ir atsisakė atnaujinti praleistą procesinį terminą.

6.2. Pažymėjo, kad dėl šalyje susiklosčiusios neeilinės situacijos, skolininkės veiklos uždraudimo, prastovos darbuotojams paskelbimo, nagrinėjamoje situacijoje skolininkė neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės pateikti prieštaravimus į akivaizdžiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą. Teigia, kad nurodytos aplinkybės dėl vyr. finansininkės atsitiktinio apsilankymo darbo vietoje ir gauto registruoto laiško svarbos neįvertinimas (skolininkui net nesusipažinus su jo turiniu) objektyviai galėjo sutrukdyti skolininkui tinkamai ir laiku įgyvendinti procesines teises.

6.3. Atsižvelgdama į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo specifiką, į procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatų taikymo bylose dėl teismo įsakymo specifiką, į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiais klausimais, mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje reglamentuotas civilinis procesas yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neišklausius priešingos šalies pozicijos ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Teismo įsakymas neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

11. Dėl nutarties 11 punkte išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus (pažymėtina, kad CPK 438 straipsnyje įtvirtintas draudimas skolininkui įteikti procesinius dokumentus per kuratorių ir viešo paskelbimo būdu). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, jam įsiteisėjus neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą.

12. Apeliantė atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jos prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, netinkamai taikė proceso teisės normas.

13. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, svarbūs du aspektai – ar nebuvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui teismui priėmus teismo įsakymą pagal kreditoriaus pareiškimą ir praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimą.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui teismui priėmus teismo įsakymą pagal kreditoriaus pareiškimą

14. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus).

15. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus ginant savo interesus – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

16. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo skolininkę apie teismo įsakymo išdavimą, procesinius dokumentus įteikė juridinio asmens buveinės vietoje esančiai darbuotojai – vyr. finansininkei J. S. (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Šios aplinkybės neginčija ir apeliantė. Apeliantės argumentai, kad minėtos darbuotojos buvimas prastovoje, dokumentų įteikimas jai atsitiktinai užėjus į darbovietę pasiimti asmeninių daiktų objektyviai galėjo sutrukdyti skolininkei tinkamai ir laiku įgyvendinti procesines teises, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo įsakymą priėmė vienas iš svarbiausių ir atsakingiausių pareigų įmonėje einanti vyr. finansininkė, kuri turėjo pareigą ir galimybę informuoti skolininkės direktorių apie priimtą teismo įsakymą, aplinkybė, kad vyr. finansininkė buvo prastovoje, neturi reikšmės dėl jos pareigos perduoti teismo įsakymą įmonės vadovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkės ir minėtos darbuotojos darbo santykiai nebuvo nutrūkę, darbuotoja turėjo pareigą perduoti gautus dokumentus darbdaviui, o aplinkybė, kad darbuotoja buvo prastovoje, šios pareigos neeliminuoja.

Dėl pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje

19. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

21. Nagrinėjamu atveju skolininkė į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėsi 2020 m. gegužės 12 d., teismo įsakymas skolininkės darbuotojai įteiktas 2020 m. balandžio 14 d., įstatyme nustatytas terminas baigėsi 2020 m. gegužės 4 d. Kaip vieną iš argumentų, kodėl buvo praleistas terminas prieštaravimams pateikti, apeliantė nurodo tai, kad darbuotoja nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. buvo prastovoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po 2020 m. balandžio 27 d. skolininkės nurodytos aplinkybės, kurios kliudė asmeniui perduoti dokumentus ir sutrukdė vadovui tiesiogiai ar per atstovą atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, nebeegzistavo. Apeliantė nepagrindė priežasčių, sutrukdžiusių įgyvendinti darbuotojos pareigą įteikti darbdaviui gautus dokumentus, kad būtų tinkamai realizuota teisė pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą iki nustatyto termino pabaigos, svarbumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodyta formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje aiškiai nurodyta kokios aplinkybės yra vertinamos sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir pagal kokius kriterijus jos pripažįstamos svarbiomis. Tačiau minėta teismų praktika nei patvirtina apeliantės nurodytų aplinkybių (priežasčių) svarbumo, nei paneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo nepagrįstumo. Pagal nustatytas bylos aplinkybes ir skolininkės nurodytas termino praleidimo priežastis spręstina, kad skolininkė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę savo teisę dėl prieštaravimų pateikimo įgyvendinti iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Tuo tarpu jos nurodytas termino praleidimo priežastis nėra pagrindo vertinti kaip objektyvias, atėmusias galimybę arba sukliudžiusias jai, nors ji buvo atidi ir rūpestinga, atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininkės nurodytų įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių nevertino kaip svarbių ir jos prašymą atmetė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo atnaujinti praleistą terminą, pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.