Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2893-1035/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
1-2893-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20374-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Vadimas Makušinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2893-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20374-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Vadimui Makušinui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2017 m. balandžio 28 d., apie 13.00 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,65 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais D. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitiko realybės, kadangi buvo tokioje stadijoje. Su viskuo sutinka ir gailisi. Būdamas neblaivus, prie namo perstatinėjo automobilį. Tai vyko balandžio 28 d., apie 12.00–13.00 val. Gėrė vakare viskį ir ryte gal tą patį viskį. Ryte buvo namie ir sugalvojo perstatyti automobilį. Jis stovėjo (duomenys neskelbtini) g. skersai kelio prie namo Nr. 6, o jis gyvena name Nr. 8. Negali paaiškinti, kodėl sugalvojo perstatyti automobilį. Buvo tokios būsenos, kad neatsimena, kaip viskas buvo. Jam atrodė vienaip, kai davė parodymus, o kai susipažino su byla, pasirodo, kad kitaip buvo. Negali prisiminti, nes buvo neblaivus. Negali paneigti, kad buvo kliudyti automobiliai, to nepamena. Galėjo taip būti. Jam pasirodė, kad jis buvo išvestas iš buto, bet tai neatitinka bylos. Pamena, kad lyg policijos pareigūnas vedė jį už parankės. Tikrai pamena, kad pūtė į alkotesterį. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Neteko darbo, nes jo darbovietė yra Panevėžyje, turėdavo ten vykti 3–4 kartus, todėl be vairuotojo pažymėjimo negali atlikti savo funkcijų. Su asmenimis, kuriems buvo padaryta žala, nebandė susisiekti, tačiau, jei ji buvo padaryta, yra pasiruošęs ją atlyginti. Paties vairavimo nepamena. Pamena, kad buvo vežamas duoti kraujo. Kol nesusipažino su byla ir liudytojų parodymais, jam atrodė, kad buvo išvestas iš buto. Viską papildo duomenys, esantys byloje. Mano, kad tą dieną jo automobiliu niekas, išskyrus jį, nesinaudojo. Automobilis yra įmonės, todėl jį vairuodavo keli darbuotojai, bet tą dieną automobilis buvo jo žinioje. Dėl apgadinimų yra kelios versijos: vieni yra senesni, o kiti, turbūt, atsirado tą dieną užkliudžius kitus automobilius. Priekinis dešinės pusės buferis buvo įbrėžtas išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, tai atsitiko gal balandžio pradžioje. Galinio buferio kairės pusės kampas taip pat buvo įbrėžtas važiuojant į garažą, tai gal irgi galėjo būti balandžio pradžioje. Apie tai buvo pranešta draudimo bendrovei. Automobilio valdytojas yra įmonė, kurioje dirbo. Žala buvo atlyginta, automobilis suremontuotas. Tai buvo po įvykio. Į draudimo bendrovę kreipėsi gal gegužės mėn., t. y. po įvykio. Tie apgadinimai buvo minimalūs, taupant laiką iš karto nesikreipė. Po įvykio pastebėjo, kad ant automobilio buvo vienu apgadinimu daugiau. Draudimo bendrovė suremontavo automobilį. Apie tai buvo pranešta telefonu. Visą tą reikalą sutvarkė jo draugė, ji paskambino ir pranešė bendrovei, kadangi ji padarė tuos apgadinimus parkuojantis. Tikriausiai naujas apgadinimas buvo ant priekinio bamperio kairės pusės. Negali pasakyti, kada jį pastebėjo, gal gegužės mėn. pradžioje. Pastebėjo, kad apgadinimas yra. Leidimą remontuoti gavo, kai automobilį apžiūrėjo kelių policija. Draugė pranešė bendrovei dėl įbrėžimų, gal ji nurodė, kad tris įbrėžimus padarė. Ten kaip ir tas pats kampas, sunku atskirti. Sutinka, kad apgadinimą padarė jis įvykio metu. Vairuotojo pažymėjimą turi 27 metus. Anksčiau nėra vairavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Turi pakankamai administracinių nuobaudų, kadangi daug važinėja, tai būna baudos už greitį. Visas baudas yra sumokėjęs. Tai, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, jam atrodė kaip tikri faktai. Tyrimui kliudyti ar prieštarauti nesiruošė ir negalvojo. Tą naują apgadinimą gal pastebėjo veždamas automobilio apžiūrai. Jį įtikino, kad draugė galėjo taip padaryti. Prašo patenkinti pateiktą prašymą dėl laidavimo. D. yra jo sesuo, ji vienintelė jo artima giminaitė. Ji dirba Panevėžio (duomenys neskelbtini), gyvena Panevėžyje. Su seserimi santykiai geri, kaip brolio ir sesers. Dažnai bendrauja, susiskambina, užeidavo pas ją į darbą, kai atvažiuodavo į Panevėžį. Jis jos prašė, kad ji būtų laiduotoja. Kalbėjo su ja apie įvykį. Ji tai vertina kaip šeimyninę nelaimę ir sutiko su tuo, įvertino jo prašymą. Kadangi jis turi du nepilnamečius vaikus, sesuo dažnai su jais būna, juos auklėja, ji tai daro atsakingai, mano, kad ji darytų įtaką. Sesuo yra vyresnė už jį 10 metų, turi daugiau gyvenimo patirties, todėl jos žodis svarus ir į jį atsižvelgia. Kai reikia patarimo, skambina pirmiausia jai. Sesuo yra išsiskyrusi, vaikai yra suaugę, turi savo šeimas. Dar kartą gali patvirtinti, kad tikrai gailisi, jaučiasi nusikaltęs prieš visuomenę, prieš įstatymą. Pripažįsta kaltę ir prašo sušvelninti bausmę, priimti sesers laidavimą ir netaikyti maksimalių bausmių taikant konfiskavimą ir sulaikant vairuotojo pažymėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas M. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 12.18 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. T. gavo iš Vilniaus aps. VPK OVS pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kur vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, apie 12.21 val., rado du sugadintus po eismo įvykio automobilius VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf vairavusi L. O. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 08.00 val., atvairavo minėtą automobilį ir paliko jį stovėti nesugadintą prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. Grybo gatvėje, iš Tramvajų g. pusės. Būnant darbe, jai, apie 12.25 val., bendradarbiai pranešė, kad jos automobilis sugadintas. Išėjusi į lauką rado sugadintą savo automobilį ir šalia esančius žmonės, kaip vėliau suprato, kad jų automobilis taip pat buvo apgadintas eismo įvykio metu. Kas apgadino automobilį nežino, tačiau kito sugadinto automobilio vairuotojas turėjo liudininko paliktą už valytuvo raštelį su pasišalinusio automobilio valstybiniais numeriais. BMW vairavęs E. J. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 11.35 val. atvairavo minėtą automobilį ir paliko jį stovėti nesugadintą prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. Grybo gatvėje, iš Tramvajų g. pusės. Atėjęs prie automobilio maždaug po 30 minučių rado jį sugadintą, o už valytuvo rado paliktą liudininko raštelį su pasišalinusio automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pamatė šalia stovintį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su nuplėštu priekiniu bamperiu. Įforminus įvykį, apie 13.00 val., kai jau su porininku sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir baiginėjo tvarkyti surinktą medžiagą, pamatė kaip vairuotojas E. J. savo automobiliu BMW nuvažiavo Tramvajų gatve mažėjančia tvarka ir iš karto pastebėjo iš tos pusės, kur nuvažiavo BMW, atvažiuojantį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris maždaug 30 m atstumu nuo jų, ties Tramvajų g. (duomenys neskelbtini) namu, užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo. Tuo pat metu pamatė, kad link Subaru bėga ir automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ką tik prasilenkė su Subaru, keleivė ir mojuoja rankomis. Jis atpažino valstybinius numerius, pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio, iškart išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuskubėjo prie Subaru automobilio. Priėjęs prie Subaru automobilio pamatė, kad prie jo vairo sėdi vyras. Su juo jau bendravo apgadinto BMW automobilio vairuotojas E. J., kuris taip pat pribėgo prie Subaru. Automobilio Subaru vairuotojui vis dar sėdint prie automobilio vairo, bet jau su užgesintu varikliu, ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės. Paprašė Subaru vairuotojo pateikti vairuotojo dokumentą. Jis pateikė. Paaiškėjo, kad automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. B.. Jis automobilyje važiavo vienas. Nuo D. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, paaiškinti dėl eismo įvykio nieko negalėjo ir teigė, kad apskritai šiandien automobilio nevairavo, ką darė sėdėdamas prie automobilio vairo, nieko neatsakė, teigė, kad alkoholio nevartojo, buvo išėjęs pasivaikščioti su šuniuku. Paklausius, kur šuo, jis atsakė, kad šuo namie. Įvykio vietoje buvo patikrintas su alkotesterio pagalba jo blaivumas, nustatytas 2,15 promilių girtumas. Į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas AP1717, kuris nuvežė D. B. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą medicininei apžiūrai, t. y. kraujui priduoti. Automobilis Subaru buvo paliktas įvykio vietoje, vairuotojo sutikimu automobilį patraukė nuo šaligatvio ir pastatė šalia. Pagal sugadinimų pobūdį ir aukštį Subaru automobilio sugadinimai atitinka automobilių BMW ir VW Golf sugadinimus (b. l. 16).

Liudytojas G. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas M. U.. Paaiškino, kad įforminus įvykį, apie 13.00 val., kai jau su porininku sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir baiginėjo tvarkyti surinktą medžiagą, pamatė kaip vairuotojas E. J. savo automobiliu BMW nuvažiavo Tramvajų gatve mažėjančia tvarka ir iš karto pastebėjo iš tos pusės, kur nuvažiavo BMW, atvažiuojantį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris maždaug 30 m atstumu nuo jų, ties Tramvajų g. (duomenys neskelbtini) namu, užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo. Atpažino valstybinius numerius pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio, iškart išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuskubėjo prie Subaru automobilio. Priėjęs prie Subaru automobilio pamatė, kad prie jo vairo sėdi vyras. Automobilyje jis buvo vienas. Vairuotojas buvo paprašytas pateikti vairuotojo pažymėjimą bei mašinos dokumentus. Jis pateikė tik vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad automobilį Subaru valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. B. (b. l. 19).

Liudytoja L. O. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 08.00 val., paliko savo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Tramvajų g., ties gydymo klinika „D.“. Automobilį paliko neapgadintą. Apie 12.00 val., kolega pamatė, kad jos automobilio bamperis yra sulaužytas ir kad išeitų į jį pažiūrėti. Paties eismo įvykio kolega nematė. Priėjusi prie savo automobilio, iš tikrųjų pamatė, kad jis apgadintas. Maždaug apie 10 m atstumu kitoje gatvės pusėje buvo žmonių kompanija, jie pasakė, kad kažkas apgadino jų mašiną. Jie pasakė, kad iškvietė policiją. Jie irgi matė, kad jos automobilis buvo apgadintas. Tada pastebėjo, kad už automobilio valytuvo yra paliktas raštelis, ant kurio buvo parašyta „Įvažiavo (duomenys neskelbtini)“. Ji sulaukė pareigūnų. Parašė paaiškinimą ir išėjo į darbą. Karts nuo karto išeidinėjo, nes negalėjo ilgam išeiti iš darbo. Kai išėjo paskutinį kartą, tai paliko minėtą žmonių kompaniją su pareigūnais. Po tam tikro laiko, maždaug už pusvalandžio, jai paskambino apgadinto automobilio vairuotojas ir pasakė, kad pagavo vairuotoją, kuris atsitrenkė į jų mašinas, jis čia važinėja, grįžo į įvykio vietą, čia gyvena ir yra girtas. Po to į gatvę išėjusi nebuvo, to vairuotojo nematė (b. l. 25).

Liudytojas E. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 11.35 val., vairavo tėvo vardu registruotą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavo į Tramvajų g., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį (jis buvo neapgadintas) ir nuėjo į klinikas. Kartu su juo buvo draugė I. V. ir tėvai. Maždaug po 30 minučių, grįžę prie automobilio, pastebėjo, kad įlenktos dešinės pusės galinės durys ir dešinės pusės priekinis sparnas. Už valytuvo rado užkištą raštelį, kuriame buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini) įvažiavo į šoną“. Liudininkas savo kontaktų raštelyje nepaliko. Maždaug 5 m atstumu nuo jų automobilio stovėjo automobilis VW Golf su apgadintu priekiu. Jis paskambino 112 telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Po tam tikro laiko pro šalį ėję žmonės pakvietė VW Golf vairuotoją, kuri paaiškino, kad paliko prieš tai mašiną neapgadintą. Atvyko policijos pareigūnai, jie pradėjo forminti eismo įvykį. Kol jie buvo vietoje, tai pareigūnai visą tą laiką buvo irgi vietoje, formino jų eismo įvykį, niekur jie nuėję nebuvo. Kai jie jau užpildė visus dokumentus, jis atsisėdo už savo automobilio vairo, I. atsisėdo į galą už jo, tėvas sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o motina gale iš dešinės. Pareigūnai liko įvykio vietoje. Jie pradėjo važiuoti, nuvažiavo apie 20–50 m nuo įvykio vietos, kai pamatė, kad priešinga kryptimi važiuoja automobilis. Kadangi kelias buvo siauras, tai prasilenkti negalėjo. Įsižiūrėjo į minėtą automobilį ir pamatė, kad sutampa jo numerio skaičiai su tuo numeriu, kuris buvo nurodytas raštelyje, po to pažiūrėjo į raides ir suprato, kad tai tas automobilis, kuris atsitrenkė į jo mašiną. Tai buvo automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pastebėjo, kad buvo apibraižyta šio automobilio priekinė dalis. Minėtas automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo. Jis sustojo, išlipo iš mašinos ir nuėjo prie minėto automobilio. Tuo tarpu, I. išlipusi nuskubėjo prie pareigūnų, kurie liko įvykio vietoje. Jis priėjo prie vairuotojo, mašinoje jis buvo vienas, pabeldė į jo stiklą. Jis nuleido langą, jam pasakė, kad jis įvažiavo į jo mašiną. Vairuotojui nuleidus langą, iškart užuodė stiprų alkoholio kvapą. Tada pastebėjo, kad jis nori išvažiuoti atbulas, tačiau tuo metu atskubėjo du pareigūnai, kurie formino jų įvykį, vienas iš jų ištraukė iš minėto automobilio užvedimo spynos raktelius. Pareigūnai paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje, jis įtartinai ilgai negalėjo jų rasti. Tada pareigūnai padėjo išlipti vairuotojui ir nuvedė jį į savo tarnybinį automobilį. Vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad vairuotojas – D. B. (b. l. 31).

Liudytoja I. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 11.35 val., važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos draugas E. J.. Jie atvažiavo į Tramvajų g., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį (jis buvo neapgadintas) ir nuėjo į klinikas. Kartu su jais dar buvo E. tėvai. Maždaug po 30 minučių, grįžę prie automobilio, pastebėjo, kad įlenktos dešinės pusės galinės durelės ir dešinės pusės priekinis sparnas. Už valytuvo rado užkištą raštelį, kuriame buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini) įvažiavo į šoną“. E. paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Po tam tikro laiko pro šalį ėję žmonės pakvietė VW Golf vairuotoją, kuri paaiškino, kad paliko prieš tai mašiną neapgadintą, ji eismo įvykio nematė. Atvyko policijos pareigūnai, jie pradėjo forminti eismo įvykį. Kai jie jau užpildė visus dokumentus, E. atsisėdo už savo automobilio vairo, ji atsisėdo į galą už jo, E. tėvas atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o motina atsisėdo šalia jos. Pareigūnai liko įvykio vietoje. Jie pradėjo važiuoti, nuvažiavo apie 20–50 m nuo įvykio vietos, kai pamatė, kad priešinga kryptimi važiuoja automobilis, su kuriuo jie neprasilenks. E. pasakė, kad tai mašina, kurios numeriai buvo nurodyti raštelyje. Tai buvo automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo. Matė, kad mašinoje buvo tik vairuotojas, daugiau mašinoje nieko nebuvo. E. taip pat sustojo ir nuėjo prie tos mašinos, o ji nuskubėjo prie pareigūnų, kurie liko įvykio vietoje. Pareigūnai greit priėjo prie Subaru. Labai arti prie Subaru vairuotojo ji priėjusi nebuvo, todėl jokio kvapo neužuodė, bet iš veido matėsi, kad jis buvo apsvaigęs, be to, kai jis išlipo iš mašinos, tai eidamas jis svirduliavo, pareigūnai jį prilaikė. Vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad vairuotojas – D. B.. Dar prisimena, kad vairuotojas nesiorientavo aplinkoje. Kai pareigūnai paprašė jo išlipti iš mašinos, tai jis pradėjo lipti basas. Tada pareigūnas pasiūlė apsiauti batus. Savo mobiliuoju telefonu nufilmavo, kaip vairuotojas sėdi mašinoje už vairo bei, kaip pareigūnas padeda jam nueiti link tarnybinio automobilio. Šiuos vaizdo įrašus prideda prie bylos (b. l. 36).

Liudytojas R. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2017 m. balandžio 28 d. įvykio Vilniuje, Tramvajų g. (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad 2017 m. balandžio 28 d. kartu su žmona D. ir sūnumi E. buvo klinikoje, esančioje Vilniuje, Grybo gatvėje. Automobilį paliko netoli, t. y. Tramvajų gatvėje. Kai išėjo iš klinikos ir priėjo prie savo automobilio, pastebėjo, kad automobilis apdaužytas (dešinės pusės sparnas ir durelės). Už automobilio priekinio stiklo valytuvo rado paliktą raštelį, ant kurio buvo užrašytas automobilio valstybinis numeris, kaip suprato to, kuris ir apgadino jų mašiną ir iš įvykio vietos pasišalino. Iškvietė policiją. Atvyko du policijos pareigūnai, pradėjo bendrauti, pildyti dokumentus. Apžiūrėjus šalia stovinčius automobilius, nustatė, kad apgadintas ir dar vienas automobilis. Pareigūnai niekur iš įvykio vietos pasišalinę nebuvo, jie dirbo savo darbą. Tuo metu, kai visi dokumentai buvo surašyti, jie išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, pastebėjo Tramvajų gatve link įvykio vietos važiuojantį automobilį, kurio valstybinis numeris buvo užrašytas paliktame raštelyje. Pastebėjo ir tai, kad automobilis apgadintas. Tai buvo juodos spalvos Subaru Legacy. Už vairo sėdėjo jaunas vyras, apie 30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, jo plaukai buvo rudos spalvos, vidutinio ilgio. Atkreipė dėmesį į tai, kad pas vyrą ant rankos buvo apyrankė iš odos ir metalo. Vyras važiavo vienas, jo automobilyje nieko daugiau nebuvo. Pamatęs policininkus, vairuotojas nutarė įvažiuoti į kiemą, bet jam to padaryti nepavyko, todėl jis buvo priverstas užvažiuoti ant šaligatvio ir sustoti. Jie taip pat sustojo ir sūnus nuėjo pabendrauti su Subaru vairuotoju. Subaru vairuotojas nuleido lango stiklą ir sūnus iš karto suprato, kad vairuotojas neblaivus, nes išgirdo, kaip sūnus pasakė: „O, tu dar ir girtas“. Policininkai vis dar buvo įvykio vietoje, dar dėliojo dokumentus, tvarkėsi. Jie policininkus matė, nes jie buvo apie 10–15 metrų nuo jų. Sūnaus draugė greitai nuėjo prie pareigūnų ir pakvietė juos prie Subaru automobilio. Pareigūnai priėję prie jų, pradėjo bendrauti su Subaru vairuotoju, aiškinosi su juo. Jie dar buvo šalia ir matė, kai Subaru vairuotojas išlipo iš automobilio. Jis buvo basas, be kojinių, susivėlęs, akivaizdžiai neblaivus. Jis svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kurį pajuto, kai pareigūnai vedė vyrą prie tarnybinio automobilio, nes stovėjo šalia. Dar kartą nori patvirtinti, kad policijos pareigūnai, kurie pagal jų iškvietimą buvo atvykę į įvykio vietą, niekur pasišalinę nebuvo, jie nuo atvykimo momento pildė dokumentus, bendravo su jais ir kitais įvykio liudininkais, nes buvo išsikvietę ir automobilio, kuris taip pat buvo apgadintas, savininkę (b. l. 46–47).

Liudytoja D. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas R. J. ir paaiškino, kad tuo metu, kai visi dokumentai buvo surašyti, jie išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, pastebėjo Tramvajų gatve link įvykio vietos važiuojantį automobilį, kurio valstybinis numeris buvo užrašytas paliktame raštelyje. Pastebėjo ir tai, kad automobilis apgadintas. Tai buvo juodos spalvos Subaru Legacy. Už vairo sėdėjo jaunas vyras, apie 30 metų amžiaus. Pamatęs policininkus, vairuotojas nutarė įvažiuoti į kiemą, bet jam to padaryti nepavyko, todėl jis buvo priverstas užvažiuoti ant šaligatvio ir sustoti. Jie taip pat sustojo ir sūnus nuėjo pabendrauti su Subaru vairuotoju. Subaru vairuotojas nuleido lango stiklą ir sūnus iš karto suprato, kad vairuotojas neblaivus, nes išgirdo, kaip sūnus pasakė: „O, tu dar ir girtas“ (b. l. 53–54).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 28 d. 12.16 val. užregistruotas įvykis, jog pusvalandžio laikotarpiu pranešėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas už valytuvo rado raštelį su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW savininkas laukia vietoje (b. l. 9).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas priekinio bamperio kairės ir dešinės pusės kampas, galinio bamperio kairysis kampas. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų neaptikta (b. l. 10–11).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Subaru Legacy STW 2.0D, 2014 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 17 010 Eur (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvojo automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB DNB bankas, o valdytojas – UAB „M.“ (b. l. 13).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. V. pateikė vaizdo įrašus, kurie susideda iš dviejų failų (b. l. 39).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše Nr. 20170428_130632 matosi, kad juodos spalvos lengvasis automobilis (jo valstybinių numerių nesimato) stovi ant šaligatvio. Nuo automobilio vairuotojo durelių nueina vaikinas, kuris pasako: „Visai girtas jisai <...>“. Matosi, kad už minėto automobilio vairo sėdi D. B.. Vaizdo įraše Nr. 20170428_130728 matosi, kaip policijos pareigūnai veda prilaikydami už kairės rankos D. B., kuris eina svirduliuodamas (b. l. 40).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. balandžio 28 d. 13.12 val. D. B. nustatytas 2,15 promilių girtumo laipsnis (b. l. 57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4199/2017(01) matyti, kad 2017 m. balandžio 28 d. 13.50 val. tyrimams paimtame D. B. kraujyje nustatyta 2,65 % etilo alkoholio koncentracija (b. l. 69).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 715 matyti, kad D. B. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, D. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 12.00–13. val., būdamas neblaivus, iš vakaro ir ryte gėręs viskį, prie namo Tramvajų g. 8 perstatinėjo darbdaviui priklausantį automobilį, daugiau detalių neatsimena dėl savo būsenos. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. U., G. T., L. O., E. J., I. V., R. J., D. J. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. B. kraujyje nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo D. B. sesuo D. Z. pateikė teismui prašymą atleisti jos brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su D. B., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytos sąlygos, t. y. D. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos (žala minėtų kitų transporto priemonių savininkams atsirado dėl D. B. galimai padaryto administracinio nusižengimo, kuris tirtinas administracinio nusižengimo byloje), be to, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sutinka su prokurorės išsakytomis abejonėmis, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja 2 punkte nurodyta sąlyga, t. y. ar galima laikyti, kad D. B. visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-699/2017).

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. Pirmos apklausos metu (2017 m. balandžio 28 d. 16.13 val.) D. B. paaiškino, kad parodymus duos, kai dalyvaus jo pasirinktas advokatas (b. l. 63). Antros apklausos metu (2017 m. birželio 15 d.), dalyvaujant gynėjui, D. B. nurodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta, paaiškino, kad 2017 m. balandžio 28 d., apie 13.00 val. buvo savo bute (duomenys neskelbtini), miegojo. Tuo metu bute buvo daug žmonių – giminės, pažįstami, tačiau kas būtent bei kiek jų buvo, neatsakinės. Išgirdo kažkokį triukšmą kieme. Automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie kito namo Tramvajų g. (duomenys neskelbtini). Kaip tik tuo metu išgirdo skambutį į savo buto duris. Nuėjo prie durų, jas atidarė ir pamatė, kad prie durų stovi policijos pareigūnas, vienas arba du, nes visos laiptinės pilnai nesimato. Mano, galėtų jį atpažinti. Pareigūnas paklausė, ar čia jo automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad įmonės, kurioje dirba. Tada jam pasakė paimti automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, raktelius ir liepė nusileisti prie automobilio. Nusileido kartu. Priėjo prie savo automobilio, pareigūnas paklausė, ar automobilis jo, ar įmonės. Atsakė, kad įmonės. Pareigūnas paprašė jį atrakinti. Atrakino jį ir priėjo prie priekinių keleivių durelių, atidarė dureles, atsisėdo į priekinę keleivio vietą bei ištraukė iš „bardačioko“ automobilio draudimą. Padavė pareigūnui draudimą. Tada pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį, įpūtė 2,1 promiles. Šiaip buvo vartojęs alkoholį iš vakaro, t. y. 2017 m. balandžio 27 d. nuo 17.00 val. iki 22.00–22.30 išgėrė alaus 4 bokalus, bokalai pintos talpos bei viskio 400–600 gramų, o po to dar ryte išgėrė apie 400 gramų viskio, tad jautėsi apsvaigęs. Po to jį įsodino į pareigūnų automobilį ir nuvežė priduoti kraują į Priklausomybės ligos centrą. Kraują davė. Po to jį pristatė į Kelių policiją pildyti dokumentus, kuriuos atsisakė pasirašinėti. 2017 m. balandžio 28 d. automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nevairavo ir vairuotojo vietoje tą dieną nesėdėjo. Ar yra atsarginiai raktai nuo minėto automobilio ir ar kažkas turi priėjimo prie automobilio, į šį klausimą neatsakinės. Po policijos grįžo namo, prie automobilio nuėjęs nebuvo. Kodėl jį pristatė į policiją, į narkologinį, nežino, taip ir nesuprato, klausė pareigūnų, kodėl, jie atsakė, kad taip turi būti. Netgi buvo spaudimas iš jų pusės, jie sakė, kad „greitai“ imtų dokumentus ir eitų žemyn, todėl iš namų išėjo vien su šlepetėm, be pinigų, be telefono. Iš pareigūnų lūpų atsimena gerai tik vieną klausimą, ar čia jo automobilis ar įmonės. Automobilis buvo anksčiau apgadintas parkavimo vietose, buvo nežymiai apgadintas priekinis (2 mėnesių senumo) bei galinis bamperis (3 mėnesių senumo), bet dėl šių apgadinimų nei į policiją, nei į draudimą kreiptasi nebuvo, nes jie buvo nedideli. Ne jis vienas naudojasi minėtu automobiliu, juo naudojasi įmonės darbuotojai bei jo giminaičiai. 2017 m. gegužės mėn. pradžioje, po automobilio apžiūros policijoje, automobilis buvo suremontuotas per draudimą. Ar kažkas 2017 m. balandžio 28 d. naudojosi automobiliu Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsisako atsakyti į šį klausimą. Į jokias priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, niekada jose nesigydė, jokių rimtų galvos traumų neturėjo (b. l. 79). Pažymėtina, kad analogišką poziciją D. B. buvo išreiškęs iki jo antros apklausos, t. y. 2017 m. birželio 6 d. skunde dėl kardomosios priemonės panaikinimo arba pakeitimo buvo nurodęs, kad policijos pareigūnų ir jo pirmas kontaktas įvyko jo namuose, nebuvo sulaikytas nei vairuojantis transporto priemonę, nei šalia ar netoli transporto priemonės (b. l. 102–103). Ikiteisminio tyrimo duomenų nepakankamumu išvadai, kad padaryta veika, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai, D. B. grindė skundą ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 111).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. B. kaltę pripažino, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitiko realybės, kadangi buvo tokioje stadijoje; su viskuo sutinka ir gailisi; būdamas neblaivus, prie namo perstatinėjo automobilį; ryte buvo namie ir sugalvojo perstatyti automobilį, negali paaiškinti, kodėl sugalvojo perstatyti automobilį; buvo tokios būsenos, kad neatsimena, kaip viskas buvo; jam atrodė vienaip, kai davė parodymus, o kai susipažino su byla, pasirodo, kad kitaip buvo; negali prisiminti, nes buvo neblaivus; jam pasirodė, kad jis buvo išvestas iš buto, bet tai neatitinka bylos; pamena, kad lyg policijos pareigūnas vedė jį už parankės; tikrai pamena, kad pūtė į alkotesterį; labai gailisi dėl padarytos veikos; paties vairavimo nepamena; pamena, kad buvo vežamas duoti kraujo; kol nesusipažino su byla ir liudytojų parodymais, jam atrodė, kad buvo išvestas iš buto; mano, kad tą dieną jo automobiliu niekas, išskyrus jį, nesinaudojo; automobilis yra įmonės, todėl jį vairuodavo keli darbuotojai, bet tą dieną automobilis buvo jo žinioje. Taigi kaltinamasis teisme iš esmės pakeitė savo poziciją ir kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje aiškindamas savo pozicijos ir parodymų keitimo priežastį nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam atrodė vienaip, o, susipažinus su visa bylos medžiaga, suprato, jog viskas buvo kitaip. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo pozicijos ir parodymų keitimo priežastį, nes, kaip matyti iš kaltinamojo apklausos teisme, jis teisme nurodė tas aplinkybes, apie kurias neabejotinai žinojo ir ikiteisminio tyrimo metu, net nesusipažinęs su bylos medžiaga, tačiau nuosekliai bandė klaidingi ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tokiu būdu trukdydamas justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes. Teismas sutinka su prokurorės pastebėjimais, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai bandė aiškintis tuo metu įtariamojo D. B. nurodomas aplinkybes (pvz., dėl įvykio metu jo bute esančių svečių, automobilio naudojimosi kitų įmonės darbuotojų aplinkybių), tačiau jis atsisakė atsakyti į tyrėjo su tuo susijusius klausimus. Be to, akcentuotina, kad D. B., iš esmės sutinkantis su tuo, kad kliudė kitas transporto priemones, t. y. jas apgadinęs, iki šiol nesiėmė veiksmų dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad minėtas D. B. elgesys ikiteisminio tyrimo metu sudaro pagrindą teismui jo prisipažinimą ir gailėjimąsi laikyti deklaratyviu (nenuoširdžiu), todėl nagrinėjamoje byloje D. B. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos. Teismo įsitikinimu, D. B. pozicijos ir parodymų keitimo priežastį iš tiesų nulėmė jo iniciatyva teisiamajame posėdyje iškeltas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, teismas nepasisako dėl BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos sąlygos, susijusios su laiduotojos D. Z. asmenybe ir jos tinkamumu būti savo brolio laiduotoja.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę D. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 82), daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 83–90).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. B. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę teisme visiškai pripažino, neteistas, taip pat į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,65 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam D. B. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo AB DNB bankui priklausantį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas – UAB „M.“, t. y. kaltinamojo buvęs darbdavys. Tai patvirtina tiek paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 13). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 17 010 Eur (pažymėtina, kad kaltinamasis ir jo gynėjas byloje pateiktų duomenų apie automobilio vidutinę vertę neginčijo ir nepateikė duomenų apie kitokią automobilio vertę), taip pat į tai, kad kaltinamasis teisme pripažino kaltę ir nurodė, jog gailisi, dėl įvykio buvo atleistas iš darbo, į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo D. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų trečdalis minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, t. y. 5 670 Eur. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. R1142713) paėmimas (b. l. 64), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“; vokas su CD laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio, t. y. 2 824,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 50 ct), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 ir 72 straipsniais, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams;

- iš D. B. konfiskuoti dalį automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 670 (penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt) Eur.

D. B. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – D. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“; voką su CD laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti D. B., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš