- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-7171-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00684-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, A. K., E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos vaikaitis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė O. B.. Po O. B. mirties liko turtas – 1,58 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), O. B. priklausęs pagal 1996 m. balandžio 24 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,42 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs O. B. pagal 1996 m. balandžio 24 d., apskrities valdytojo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). O. B. vardu registruoti žemės sklypai (2,00 ha) jai buvo suteikti kaip asmeninio ūkio žemė, tai matosi iš pridedamo asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto, bei žemės sklypų abriso. O. B. mirė būdama našle. Jos sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai šalyje buvo kita santvarka ir žemė buvo valstybės nuosavybė. Taigi, O. B. vardu registruoti žemės sklypai buvo asmeninė jos nuosavybė. VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro pažymoje O. B. vaikais įrašyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Neaišku dėl kokių priežasčių Gyventojų registro duomenų bazėje neįtraukta O. B. duktė E. K.. Žinodamas, kad ji yra pareiškėjo mamos sesuo, įtraukia E. K. į procesą suinteresuotu asmeniu. Niekas iš vaikų dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą, palikimo priėmimo faktas po O. B. mirties nėra užregistruotas. Testamento O. B. nepaliko, tačiau tarp giminaičių buvo toks sutarimas, kad O. B. žemė atitenka pareiškėjui, kaip O. B. vaikaičiui, t. y. jos dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnui. Pareiškėjas iš karto po močiutės mirties pradėjo rūpintis šios žemės priežiūra, žemę naudojo pagal paskirtį, t. y. sėjo ir sodino įvairias žemės ūkio kultūras, nušienaudavo pievas, tačiau nors faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti likusį turtą po O. B. mirties, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Po palikėjos O. B. mirties (duomenys neskelbtini) likusiu turtu rūpinosi kaip savu, tačiau dokumentais įrodyti valdymo fakto neturi galimybės. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes galės įgyvendinti teisę į palikimą po savo močiutės O. B. mirties.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo A. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į O. B. turtines teises ir turtą likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. B. palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su pareikštu reikalavimu bei nurodė, kad bylą galima nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo E. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad močiutė O. B. mirė (duomenys neskelbtini). Žemę prižiūrėdavo, nupjaudavo, kartais sodindavo bulves, tačiau žemės mokesčio nemokėjo. Žemė yra (duomenys neskelbtini), liko iš viso du hektarai. J. B. buvo jo senelis.
7. Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo močiutė turėjo du žemės sklypus. Po močiutės mirties turtu rūpinosi, prižiūrėjo A. K., kurio mama mirė pirmiau nei močiutė. Nors O. B. testamento nebuvo palikusi, pareiškėjas turtą pradėjo valdyti ir tvarkyti kaip savo. Kad žemė yra asmeninė nuosavybė matėsi iš paženklinimo aktų, J. B. buvo miręs (duomenys neskelbtini). A. K. įrodė, kad likusį turtą valdė. E. K. būtų pirmos eilės įpėdinė, bet mama būdama gyva išsprendė turto padalijimo klausimą.
8. Suinteresuotas asmuo E. K. su pareiškimu sutiko, papildomai pažymėjo, kad sutinka su pareiškėjo ir jo atstovės nurodytomis aplinkybėmis. Žemės davė jai ir seseriai A. K.. Po jos mamos O. B. mirties, turtą tvarkė broliai A. K. ir A. K.. Kitų asmenų, kurie pretenduotų į palikimą nėra. Matė, kad žemėje sodino bulves, morkas, burokėlius, pati retkarčiais nuvažiuodavo, matydavo. Pretenzijų nereiškia.
9. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ bei A. K. į teismo posėdį neatvyko, kadangi gauti jų atsiliepimai, teismui pateikti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jo paaiškinimai, suinteresuoto asmens parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėja O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjos vaikaitis. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, O. B. mirė būdama našle, O. B. vaikai – S. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), A. K. (pareiškėjo A. K. motina), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad O. B. turėjo dar vieną dukrą – E. K., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, pretenzijų dėl palikėjos turto nepateikė, prieštaravimų neišreiškė. O. B. sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 17 d. Testamentų registro išraše užfiksuota, jog testamentų registre nėra įregistruota O. B. sudarytų testamentų, nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog O. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1996 m. balandžio 24 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė ir valdo O. B. priklausiusį turtą, po močiutės mirties prižiūri ir tvarko likusius žemės sklypus, juose sėja ir sodina įvairias žemės ūkio kultūras, šienauja pievas, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad O. B. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
14. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
15. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. K., mirusios O. B. vaikaitis, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo močiutės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.