Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, Gabrielei Samaškienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 50 MGL (6750 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 65 str. 2 d., paskirtosios bausmės subendrintos ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 50 MGL (6750 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš E. V. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 43228,18 Lt turtinei žalai atlyginti, AB firmos (duomenys neskelbtini) naudai priteista 3475,19 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad, dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje adresu (duomenys neskelbtini) projektų vadovu pagal 2004 m. spalio 19 d. darbo sutartį Nr. 265, pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigojęs tausoti saugojimui jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatyta tvarka ruošti ir tiekti prekines- pinigines ir kitas ataskaitas; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes, bei 2005 m. vasario 01 d. pasirašytinai supažindintas su UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. balandžio 25 d. patvirtinta „Projekto vadovo pareigybine instrukcija“, pagal ją privalėdamas tinkamai saugoti vadovo žinioje esančius dokumentus; vykdyti visus vyr. buhalterio nurodymus dėl buhalterinės apskaitos, laiku perduoti pinigus į įmonės kasą; nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant atskiru perdavimo- priėmimo aktu, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų, tiksliai nenustatytu laiku laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 07 d. iki 2006 m. vasario 2 d., Panevėžyje, paėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini) produkcijos pirkėjų pinigus ir paimtų pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą- UAB (duomenys neskelbtini) turtą- pinigus- 43228,18 lito, o būtent:

13186,22 Lt, gautus iš A. S. 2005 m. birželio 10 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0004568 pagrindu;

1969,29 Lt, gautus iš N. Ž. 2005 m. liepos 05 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0004853 ir pinigų priėmimo kvito serija SPB Nr. 4254714 pagrindu;

1161,71 Lt, gautus iš V. B. 2005 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0005372 pagrindu;

2527,61 Lt, gautus iš M. P. 2005 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0005400 pagrindu;

1400 Lt, gautus iš E. K. 2005 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0005572 pagrindu;

2311,29 Lt, gautus iš V. K. 2005 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0005681 ir pinigų priėmimo kvito serija SPB Nr. 4254716 pagrindu;

3216,90 Lt, gautus iš D. M. 2005 m. rugsėjo 01 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0005784 pagrindu;

6402,05 Lt, gautus iš T. B. 2005 m. rugsėjo 01 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0005785 pagrindu;

1141,72 Lt, gautus iš Z. S. 2005 m. rugsėjo 02 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0005811 pagrindu;

650 Lt, gautus iš I. M. 2005 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0006070 pagrindu;

4261,39 Lt, gautus iš UAB „Laikmetis“ 2005 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0006158 ir pinigų priėmimo kvito serija SPB Nr. 5724161 pagrindu;

2080,52 Lt, gautus iš K. J. 2005 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0006851 ir pinigų priėmimo kvito serija SPB Nr. 4254721 pagrindu;

3000,00 Lt, gautus iš T. P. 2005 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0006851 ir pinigų priėmimo kvito serija SPB 4254722 pagrindu;

1000 Lt, gautus iš S. R. 2005 m. lapkričio 03 d. PVM sąskaitos- faktūros serija AUL Nr. 0006999 pagrindu, tokiu būdu iš viso, per nurodytą laikotarpį, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą- UAB (duomenys neskelbtini) turtą- pinigus- 43228,18 lito.

E. V. nuteistas už tai, kad, dirbdamas akcinės bendrovės- firmos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžio padalinio statybinių medžiagų parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir statybinių medžiagų sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), didmeninės prekybos vadybininku pagal 2006 m. gegužės 9 d. darbo sutartį, pagal 2006 m. gegužės 9 d. darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 1937, būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių saugumą ir išsaugojimą, privalėdamas tausoti jam perduotas materialines vertybes; nedelsiant pranešti darbdaviui apie aplinkybes, lemiančias ar galinčias lemti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos; nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių pašalinti aplinkybes, darančias ar galinčias daryti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos, ir išvengti dėl to galimų nuostolių; vesti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, sudaryti ir darbdaviui pareikalavus pateikti ataskaitas apie jam perduotas materialines vertybes, jų pasikeitimus ir atliktus su jomis veiksmus; dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijoje, tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis 2006 m. birželio - liepos mėn. laikotarpyje, iš Panevėžio padalinio statybinių medžiagų sandėlio ir statybinių medžiagų parduotuvės pasisavino jam patikėtą svetimą - AB firmos (duomenys neskelbtini) turtą - keramines plyteles bendros 3475,19 lito vertės.

UAB (duomenys neskelbtini) atsikirtimuose teigiama, kad nepagrįstas yra apelianto prašymas įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus su sąskaitomis faktūromis ne tik už 2005 metus, bet ir už 2004 metus, ypač gruodžio mėnesio, kur yra algalapiai, kadangi nėra aišku kokių dokumentų prašo apeliantas, duomenys apie E. V. darbo užmokestį yra byloje. Be to, visi proceso dalyviai, tame tarpe ir nuteistasis E. V. bei jo gynėjas, apžiūrėjo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus už visus 2005 metus, teismas sudarė visas galimybes susipažinti su šiais dokumentais, susipažinimo su dokumentais laikas nebuvo ribojamas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą - AB firmos (duomenys neskelbtini) turtą - keramines plyteles bendros 3475,19 Lt vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., bei už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą- UAB (duomenys neskelbtini) turtą- 43228,18 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės pasisavinus jam patikėtą svetimą - AB firmos (duomenys neskelbtini) turtą, nuteistasis neigia pasisavinęs jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

E. V. buvo kaltinamas pasisavinęs jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 57819,17 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2008 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/40 užfiksuotus duomenis, specialistės N.Šiliūnienės paaiškinimus teisme, liudytojų A. S. , M. P. , N. V. , V. B. , E. K. , V. K. , D. M. , T. B. , R. S. , I. M. , S. R. , T. P. , V. P. , parodymus bei sugretinęs šiuose įrodymų šaltiniuose užfiksuotus faktinius duomenis tarpusavyje, sumažino E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. konstatavo, kad E. V. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 7 d. iki 2006 m. vasario 2 d. paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) produkcijos pirkėjų pinigus ir paimtų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, taip pasisavindamas jam patikėtą didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 43228,18 Lt sumą, kurią sudaro: 13186,22 Lt, gauti iš A. S. , 1969,29 Lt, gauti iš N. Ž. , 1161,71 Lt, gauti iš V. B. , 2527,61 Lt, gauti iš M. P. , 1400 Lt, gauti iš E. K. , 2311,29 Lt, gauti iš V. K. , 3216,90 Lt, gauti iš D. M. , 6402,05 Lt, gauti iš T. B. , 1141,72 Lt, gauti iš Z. S. , 650 Lt, gauti iš I. M. , 4261,39 Lt, gauti iš UAB „Laikmetis“, 1000 Lt, gauti iš K. J. , 3000 Lt, gauti iš T. P. , 1000 Lt, gauti iš S. R. . Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – liudytojų parodymus, specialistės išvadą, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pasisavinus jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Šie nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, E. V. kaltė pasisavinus jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos, priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr.5-5/40 matyti, jog specialistė N.Šiliūnienė, atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) prekybos vadovo E. V. klientų skolos tyrimo metu buvo 57819,17 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovas E. V. buvo atsakingas už PVM sąskaitos faktūros įteikimą pirkėjui ir grynųjų pinigų paėmimą iš jų. Atsiskaitymui bendrovė laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 29 d. iki 2006 m. vasario 3 d. prekybos vadovui E. V. išdavė 26 grynųjų pinigų priėmimo kvitų blankus. Tyrimo metu nustatyta, kad E. V. 26 kvitų blankus panaudojo, iš jų: 19 kvitų įformino 20759,68 Lt priėmimą iš gyventojų (bendrovės kasos pajamų orderiuose įforminta, kad 19759,68 Lt į kasą įnešė E. V. , 1000 Lt į bendrovės kasą įnešė R. Š. ); 2 kvitus sugadino ir juos grąžino į bendrovės buhalteriją; 5 kvituose įformino 11230,68 Lt priėmimą iš gyventojų, t. y. pagal 2005 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvitą SPB 4254714 iš N. Ž. 1969,29 Lt, pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. pinigų priėmimo kvitą SPB 4254716 iš V. K. 1000 Lt, pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitą SPB 4254721 iš K. J. 1000 Lt, pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą SPB 4254722 iš T. P. 3000 Lt, pagal 2005 m. spalio 11 d. pinigų priėmimo kvitą SPB 5724161 iš G. D. 4261,39 Lt, šie kvitai buvo grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. gruodžio 20 d., tačiau pinigai į kasą neįnešti.

Specialistės išvadoje taip pat nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko pirkėjų skolų inventorizaciją ir 2007 m. birželio 7 d. pirkėjams išsiuntė pretenzijas ir skolų suderinimo aktus dėl 57819,17 Lt nesumokėtų skolų. Devyni pirkėjai (A. S. 13186,22 Lt, M. P. 2527,61 Lt, K. Š. 2162,99 Lt, E. K. 1625,43 Lt, V. K. 1311,29 Lt, D. M. 3216,90 Lt, T. B. 6402,05 Lt, I. M. 841,15 Lt, V. B. 941,53 Lt) atsakymuose į pretenzijas nurodė, kad už UAB (duomenys neskelbtini)atliktus darbus jie atsiskaitė, t. y. sumokėjo pinigus bendrovės atstovui E. V. , tačiau, kaip nurodytas skolų suderinimo aktuose ir raštuose devyniems pirkėjams 32215,17 Lt sumokėjimą patvirtinančių dokumentų E. V. neišdavė ir pinigų į bendrovės kasą nesumokėjo. Specialistės tyrimo metu negauta duomenų dėl septynių pirkėjų 14373,32 skolų (V. B. 161,71 Lt, Z. S. 1141,72 Lt, S. P. 3601,34 Lt (1003,82 Lt + 2597,52 Lt), V. P. 1163 Lt, R. B. 2802,39 Lt (1937,21 Lt + 865,18 Lt), K. J. 2080,52 Lt, S. R. 2422,64 Lt nesumokėjimo (t. 3., b. l. 27 - 39).

Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. S. , M. P. , N. V. , V. B. , E. K. , V. K. , D. M. , T. P. , T. B. , R. S. , I. M. , S. R. patvirtino, kad mokėjo pinigus E. V. , kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, už parduotą produkciją ar atliktus darbus. Liudytojas A. S. nurodė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakė namo langus, sumokėjo E. V. 5000 Lt avansą ir gavo sumokėjimą patvirtinantį kvitą, sumokėjus likusią pinigų sumą – 13186,21 Lt, E. V. pinigų priėmimo kvito neišdavė, sakydamas, jog neturi pasiėmęs. Liudytoja N. V. parodė, kad jos mama E. Ž. iš UAB (duomenys neskelbtini) užsisakė langus, užsakymą priėmė E. V. , už langus jam buvo sumokėta 300 Lt avanso, vėliau, sudėjus langus, likusi suma – 1969,29 Lt, jai buvo išduoti pinigų priėmimo kvitai. Liudytojas V. B. nurodė E. V. už balkono langą sumokėjęs apie 1000 Lt, gali būti, jog – 1161,71 Lt, kaip nurodyta sąskaitoje. Liudytojas M. P. parodė, kad E. V. už langą sumokėjo 1000 Lt avansą, tada E. V. išrašė pinigų priėmimo kvitą, kai langai buvo sudėti, jis E. V. sumokėjo likusią pinigų sumą pagal pateiktą sąskaitą – 3527,44 Lt, tačiau E. V. pinigų priėmimo kvito neišdavė, sakydamas, kad kvitų neturi pasiėmęs. Liudytojo V. K. teigimu, už langus ir duris jis pilnai sumokėjo E. V. visas sąskaitose nurodytas sumas, E. V. jam jokio dokumento neišrašė, sakydamas, kad išrašys vėliau. Liudytojas D. M. nurodė, kad E. V. už langus sumokėjo 700 Lt avanso, o vėliau sumokėjo likusią sumą, iš viso – 3216,90 Lt. Liudytojas T. B. parodė, kad dėl langų montavimo bendravo su E. V. , už sumontuotus langus pinigus jis padavė E. V. , E. V. , gavęs pinigus, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą, neišrašė. Liudytojos I. M. teigimu, E. V. už pagamintą langą ji sumokėjo 650 – 700 Lt, jokio kvito E. V. jai neišrašė. Liudytoja E. K. nurodė, kad už UAB (duomenys neskelbtini) pagamintus ir sumontuotus langus ji sumokėjo E. V. 1400 Lt. Liudytojas T. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jam gamino ir montavo langus, maždaug už 13000 Lt. Vadybininkui E. V. jis sumokėjo 3000 Lt avansą, E. V. išrašė jam pinigų priėmimo kvitą. Liudytojo R. S. teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) jo motinos namuose dėjo langą ir balkono duris, už gaminius sumokėjo E. V. . Liudytojas S. R. taip pat patvirtino, jog apie 1000 Lt už duris ir langą sumokėjo E. V. . Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinime nurodytos sumos – 1163 Lt E. V. už langą nemokėjo, kadangi langas buvo padarytas nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas, sugretinęs teisme apklaustų liudytojų parodymus su specialistės išvadoje užfiksuotais duomenimis, sumažino E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. padarė išvadą, kad S. R. E. V. sumokėjo ne kaltinime nurodytą sumą 2422,64 Lt, bet 1000 Lt, I. M. – ne 841,15 Lt, bet 650 Lt, E. K. – ne 1625,43 Lt, bet 1400 Lt, V. P. kaltinime nurodytos 1163 Lt sumos E. V. iš viso nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių teisiamajame posėdyje apklausti liudytojus R. B. , K. J. , K. Š. , S. P. apie skolos už šiems asmenims parduotus gaminius susidarymo priežastis, tačiau to padaryti nepavyko. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, kurie būtų pripažinti įrodymais, ir patvirtintų, jog 3601,34 Lt už gaminius, parduotus S. P. , 2802,39 Lt už gaminius, parduotus R. B. , 2080,52 Lt už gaminius, parduotu K. J. , 2162,99 Lt už gaminius, parduotus K. Š. , pasisavino nuteistasis E. V. , nėra surinkta. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų V. B. ir A. M. parodymus, padarė išvadą, kad neįrodyta, jog E. V. gavo 941,53 Lt už V. B. parduotus gaminius bei šią sumą pasisavino. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priešingai – pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, nurodė motyvus, kodėl vienus faktinius duomenis prižįsta įrodymais ir jais grindžia savo išvadas bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo diskrecinė teisė ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo nuteistasis, nerodo teismo šališkumo. E. V. apeliacinio skundo argumentai apie jo konfliktus su UAB (duomenys neskelbtini) vadovybe, taip pat apie, nuteistojo nuomone, apgaulingai vykdomą įmonės buhalterinę apskaitą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nepaneigia E. V. kaltės pasisavinus jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. E. V. nuo 2004 m. spalio 19 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, jis buvo atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigojęs tausoti saugojimui jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir, ryšium su tuo, nustatyta tvarka ruošti ir teikti prekines – pinigines ir kitas ataskaitas; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes (t. 3, b. l. 2). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovo pareiginę instrukciją, su kuria E. V. pasirašytinai supažindintas 2005 m. vasario 1 d., E. V. privalėjo tinkamai saugoti jo žinioje esančius daiktus; laiku perduoti pinigus į įmonės kasą; nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant atskiru perdavimo – priėmimo aktu (t. 3, b. l. 45 - 46). E. V. žinojo ir suprato, kad iš pirkėjų už parduotą produkciją surinkti pinigai buvo jam patikėtas įmonės turtas, t. y. jam svetimi pinigai, kuriuos pagal pareiginę instrukciją jis privalėjo laiku pristatyti į įmonės kasą. Tačiau byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog E. V. to nepadarė, t. y. paėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjų pinigus, paimtų pinigų į bendrovės kasą neįnešė, taip pasisavindamas jam patikėtą svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 43228,18 Lt. Nuteistojo E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Nepagrįstas yra ir nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta pasisavinto turto suma turi būti sumažinta 300 Lt, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas T. P. parodė, jog sumokėjo 2700 Lt, o ne 3000 Lt, kaip nurodyta 2005 m. spalio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUL 0006851 ir pinigų priėmimo kvite SPB 425472. Kaip matyti š byloje esančio 2005 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvito SPB 4254722, jame aiškiai nurodyta ir E. V. parašu patvirtinta, jog T. P. už gaminius sumokėjo 3000 Lt sumą (t. 3, b. l. 7). Aplinkybę, jog E. V. mokėjo avansą ir, kad E. V. išrašė pinigų priėmimo kvitą, pirmosios instancijos patvirtino ir liudytojas T. P. . Liudytojas T. P. taip pat nurodė, kad likusią sumą už langus ir duris jis sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovams, kurie jam padarė nuolaidą, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai. Iš byloje esančio 2007 m. birželio 8 d. skolų suderinimo akto bei 2005 m. lapkričio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovo R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, jog kliento T. P. mokamos sumos (pagal sąskaitas Nr.AUL 0006852 (suma 1839,54 Lt) ir Nr. AUL 0006853 (suma 7257,51 Lt) buvo sumažintos 197,05 Lt dydžio suma, kadangi dėl projektų vadovo E. V. kaltės šie užsakymai per vėlai buvo perduoti į gamybą ir šie langai bei durys buvo sumontuoti tik 2005 m. spalio 24 d., t. y.pavėlavus maždaug mėnesį laiko (t. 6, b. l. 88, 89). Šios aplinkybės rodo, kad T. P. padaryta UAB (duomenys neskelbtini) nuolaida dėl nekokybiškai atliktų darbų, nėra susijusi su E. V. T. P. sumokėtu 3000 Lt dydžio avansu, kurį E. V. gavo iš T. P. 2005 m. rugsėjo 21 d. ir išdavė T. P. pinigų priėmimo kvitą SPB 4254722 ir, kurio į bendrovės kasą neįnešė.

Bausmė E. V. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

E. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kita (Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.) – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nenustatyta nei E. V. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. E. V. praeityje neteistas, buvusių darboviečių charakterizuojamas neigiamai: UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad E. V. nesilaikė bendrovės nustatytų taisyklių, netvarkingai pildė dokumentus, E. V. neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, buvo atleistas iš darbo, ilgai delsė atsiskaityti su bendrove už prekes, kurių trūkumas buvo nustatytas inventorizacijos metu (t. 5, b. l. 40); AB firmos (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad E. V. atleistas iš darbo dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių, E. V. netinkamai atliko vadybininko pareigas, naujų klientų nesurado, sutarčių nesudarė, ataskaitos apie pardavimus laiku nepateikdavo (t. 5, b. l. 42); UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje E. V. apibūdinamas, kaip labai lengvai viską prižadantis, bet nesiruošiantis tesėti pažadų, nesugebantis spręsti su klientais iškilusių problemų, neturintis pareigos ir atsakomybės jausmo, sunkiai paklūstantis bendroms įmonės vidaus tvarkos taisyklėms, asmuo, padidėjus E. V. klientų skolų sumai, aiškinantis to priežastis, E. V. nustojo eiti į darbą ir buvo atliestas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (t. 5, b. l. 45), iš UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininko pareigų E. V. taip pat atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (t. 5, b. l. 51). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į E. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat į tai, kad pasisavinto UAB (duomenys neskelbtini) turto vertė nėra daug didesnė už 250 MGL bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, už sunkaus nusikaltimo padarymą E. V. paskyrė bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos mediana, o už nesunkaus nusikaltimo padarymą parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nustatydamas baudos dydį lygų, Lietuvos Respublikos BK 47 str. 2 d. numatytų baudų už nesunkius nusikaltimus, vidurkiui. E. V. paskirtosios bausmės tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, galutinė subendrinta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. E. V. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.