- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- 1-356-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- P. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) 2016 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams (bausmę atlikęs 2017 m. liepos 24 d.);
2) 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 73 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. J., 2020 m. balandžio 12 d., apie 18.40 val., viešoje vietoje, t. y. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas – 2,56 promilių girtumas), vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: griebdamas už vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant parduotuvės lubų, išlaužė parduotuvės patalpose esančias pritvirtinamas lubas ir apgadino ant jų esamą vaizdo stebėjimo kamerą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 614,68 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad žalos padarymas buvo ne tyčinis. Įvykis vyko, jam atrodo, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Tai buvo dienos metu, jis buvo vienas. Įvykio metu jis buvo stipriai išgėręs, kalbėjo su pardavėja. Tą kartą atėjo į parduotuvę nusipirkti daržovių, atrodo alkoholio jau nebepardavė, nes buvo sekmadienis, bet nemano, kad dėl to buvo konfliktas su pardavėja. Jam šovė į galvą pataisyti lempą. Jis užsilipo ant krepšelių, kurie buvo ant ratukų, ir tie ratukai pavažiavo. Krisdamas jis griebėsi už lubų ir jas nutraukė. Pripažįsta, kad užlipo ant krepšelių ir supranta, kad neturėjo taip elgtis, dėl to gailisi. Toks elgesys nėra normalus, jis taip elgėsi dėl to, kad buvo išgėręs. Ar tuo metu buvo kitų žmonių parduotuvėje, pasakyti negali. Jis negriebė jokios vaizdo kameros, nenorėjo specialiai jos nuimti. Galima sakyti, kad pagriebė tą kamerą, ar tai labai ką keičia. Jis neatsimena, kaip kas buvo iš tikrųjų. Ant krepšelių užlipo siekdamas pakeisti lemputę, nes nematė daržovių kainų, tą tikrai prisimena, nes tos lempos reguliuojasi. Su civiliniu ieškiniu jis sutinka, jis skambino (duomenys neskelbtini) direktoriui, kuris sakė, kad atsiims pareiškimą, jei jis sumokės žalą, tyrėjas jam sakė sumokėti per savaitę, bet jis neturėjo tų pinigų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi dėl padarytos veikos. 2020 m. balandžio 12 d., apie 18.15 val. atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, norėjo nusipirkti cigarečių, vaisių ir alkoholinių gėrimų. Ar buvo priėjęs prie alkoholio skyriaus, neprisimina, ar su kažko bendravo parduotuvėje, irgi neprisimena, prisimena tik kaip atėjo į daržovių-vaisių skyrių, kadangi ten negalėjo įžiūrėti kainų, nes buvo blogas apšvietimas, nusprendė pasukti lempą, kuri buvo pritvirtinta prie lubų, kad apšviestų kainas. Tada pasiėmė krepšelius iš parduotuvės salės ir juos pastatė daržovių skyriuje po lempa, užlipo dviem kojom ir norėjo pasukti lempą link kainų. Siekiant ranka lempos, pradėjo važiuoti ratukai, ant kurių stovi krepšiai, jis pradėjo kristi ir suveikė savisaugos instinktas, kad nesusižalotų bekrisdamas, užsikabino ranka už lubų konstrukcijos ir nenorėdamas ją sulaužė. Kiek prisimena, tada atsistojo ir išsigandęs pabėgo namo. Nesuvokė savo veiksmų, kadangi buvo labai neblaivus ir tikrai nenorėjo padaryti kažkokios žalos parduotuvei, nes dažnai ten lankosi ir visi jį pažįsta toje parduotuvėje. Po kažkiek laiko atvažiavo policija į namus ir jį išsivežė į policijos komisariatą. Dėl padaryto labai gailisi ir pažada atlyginti žalą 4 mėnesių laikotarpyje, stovi darbo biržoje. Dėl žalos atlyginimo skambino jam duotu numeriu parduotuvės vadovui, šis sutiko, kad jis atlygintų žalą, kad neturėtų problemų, bet dėl laiko per kiek atlygins, nekalbėjo (b. l. 64-65, 78-79, 86).
Liudytoja J. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji prisimena kaltinamąjį. Įvykio laiko tiksliai neprisimena, tai buvo sekmadienis, Velykos, prieš 7 val. vakaro. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, atėjęs į parduotuvę, prašė parduoti alkoholį, bet kadangi buvo jau po laiko, jie alkoholio nepardavė. Jos kolegė, dirbanti kasoje, ją pasikvietė, kad ji kaltinamajam paaiškintų, kad jos negali parduoti alkoholio, bet kaltinamasis nereagavo. Ji apsisuko ir nuėjo, bet kolegė ją vėl pakvietė, kad kaltinamasis gadina apsaugos sistemą, parduotuvės lubas ir panašiai. Ji atsisukus įrašą matė, kad kaltinamasis tiesiog pasiėmė pirkinių krepšelį, pasistatė, užlipo ir tampė tas kameras. Ji mano, kad tai lėmė kaltinamojo alkoholio poreikis, kadangi jis buvo visiškai girtas, tikriausiai net nesuprato, kad jos neturi teisės jam parduoti alkoholio, tai norėjo joms sugadinti sistemą, kad tą alkoholį parduotų. Parduotuvėje tuo metu buvo labai nedaug žmonių, kokie 2-3. Jos užblokavo duris, užrakino per mygtuką, automatiniu būdu, bet kaltinamasis spyrė į paradines duris ir išėjo. Jos iškvietė policiją, kadangi maždaug žinojo, kuriame name jis gyvena, policija jį surado ir jos jį atpažino, jis ten puikiai žinomas. Nė manyti nereikia, ar jis suprato, ką daro, ar ne, tai akivaizdžiai matėsi. Žiūrėdama vaizdo įrašą, ji matė, kad kaltinamasis prilietė kameras.
Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja-konsultante. 2020 m. balandžio 12 d., apie 18.50 val. ji buvo parduotuvės (duomenys neskelbtini) sandėlyje ir ją tuo metu pakvietė parduotuvės darbuotoja kasininkė D., kuri dirba prie kasos aparato. Ji pranešė, jog iš matymo parduotuvės darbuotojams pažįstamas asmuo išlaužė parduotuvės patalpose esančias lubas, apšvietimą ir apšvietimo laikiklius. Tuo metu ji, būdama sandėlyje, nieko negirdėjo, bet parduotuvėje buvo tuo metu kitų žmonių, kurie apsipirkinėjo. Tada ji išėjo iš sandėlio ir pastebėjo, jog yra apgadintas parduotuvei priklausantis turtas ir asmuo, kuris tai padarė, stovi šalia parduotuvės pagrindinių įėjimo durų. Kadangi norėjo sulaikyti asmenį, automatiniu būdu užblokavo parduotuvės įėjimo duris, tačiau asmuo vis tiek sugebėjo išeiti į lauką ir pabėgti. Durys liko neapgadintos. Taip pat iškart pranešė parduotuvės apsaugai ir ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, jog parduotuvėje buvo apgadintas parduotuvei priklausantis turtas. Apgadinto turto žala tikslinama. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji jiems nurodė, jog asmens pravardė „P.“ ir asmuo galimai gyvena daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini), kokiam bute, tiksliai nežino. Po maždaug 30 minučių policijos pareigūnai ją pakvietė ateiti prie jų tarnybinio automobilio ir pažiūrėti, ar sulaikė galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Ji priėjo prie policijos pareigūnų automobilio ir nurodė, jog tai tas pats asmuo (b. l. 29-31).
Liudytoja D. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad salėje esantis asmuo (kaltinamasis) jai matytas. Įvykis buvo seniai, tai buvo sekmadienis, po 15 val. Šis asmuo (kaltinamasis) atėjo į parduotuvę ir pradėjo reikalauti parduoti alkoholį, ji jam išaiškino, kad negali parduoti, kaltinamasis pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais, ji pamatė, kad asmuo darosi agresyvus, ir pasišalino. Ji kaltinamajam pasakė, kad jei jis padarys parduotuvėje netvarką, visur yra kameros, kuriuos filmuoja, jos iškvies apsaugą ir kaltinamasis turės nemalonumų. Tuomet kaltinamasis, paėjęs į šoną, priėjo prie lubų ir pradėjo jas plėšti. Jis pasiėmė pirkinių krepšelius ir ant jų užlipo, mėgino plėšti duris, vėliau jis nukrito. Jos užblokavo duris ir iškvietė apsaugą. Ji neprisimena, kas iškvietė policiją, ji ar kolegė, kažkuri iš jų. Asmuo buvo surastas ir atpažintas.
Liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja konsultante. 2020 m. balandžio 12 d. taip pat dirbo minėtoje parduotuvėje, apie 19.00 val. į parduotuvę užėjo jai iš matymo pažįstamas asmuo, kurį vadina „P.“. Į parduotuvę šis asmuo užeina dažnai, beveik visada perka alkoholį. 2020 m. balandžio 12 d., apie 19.00 val. užėjęs šis asmuo jau buvo apsvaigęs, ji tuo metu dėliojo alų į netoli kasos esančias lentynas, jis, priėjęs prie kasos, pasakė „parduok man alkoholio“, tačiau ji jam atsakė, kad jau yra sekmadienio vakaras ir alkoholio jie nebeparduoda, todėl ji jam to alkoholio neparduos. Tada minėtas asmuo tapo agresyvus, ėmė įžeidinėti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais (necituotini). Ji tada pasitraukė nuo jo ir ėmė toliau dėlioti alų. Tada jis nubėgo prie daržovių lentynos ir bandė nuplėšti virš šių lentynų kabančią vaizdo stebėjimo kamerą. Kaip jis ją pasiekė, ji nematė, manė, kad jis buvo užlipęs ant daržovių lentynos, tačiau jos kolegė J. sakė, kad minėtas asmuo buvo įlipęs į vežimėlį. Tada jis, įsikibęs į lubose įmontuotas metalines konstrukcijas, nukrito ant žemės ir taip išplėšė metalines lubų konstrukcijas su pakabinamų lubų dalimis bei šviestuvais, kurie ant šių konstrukcijų kabėjo. Tada ji užblokavo įėjimo į parduotuvę duris ir savo kolegei J. pasakė, kad ji kviestų apsaugą. Minėtas asmuo tuo tarpu liepė joms atidaryti duris, nes kitaip jis ką nors padarys. Po to ji pastebėjo, kad minėtas vyriškis įsibėgėjęs pastūmė duris ir išėjo iš parduotuvės, nors durys ir buvo užblokuotos, bei pasišalino. Po to atvažiavo apsaugos darbuotojai, kuriems papasakojo, kas nutiko ir jos kolegė J. iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, jos kolegė J. nurodė jiems, kur galėtų būti minėtas asmuo ir policijos pareigūnai jį surado (b. l. 34-36).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 12 d., 18.46 val. gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad ką tik neblaivus asmuo išlaužė parduotuvės lubas, apšvietimus, ir pasišalino (b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio L. V. 2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 12 d., apie 18.43 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. V., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ką tik neblaivus asmuo išlaužė parduotuvės lubas, apšvietimus ir pasišalino. Atvykus pasitiko parduotuvės darbuotoja, kuri paaiškino, jog į parduotuvę atėjęs iš matymo pažįstamas neblaivus asmuo, kuris norėjo nusipirkti alkoholio, jam paaiškinus, kad alkoholis šiuo metu neparduodamas, susinervino ir išlupo parduotuvės pritvirtinamas lubas, nurodė, kad asmuo pravarde „P.“, galimai gyvena (duomenys neskelbtini) name. Nuėjus į minėtą namą ir pasiklausus gyventojų, šie nurodė, kad „P.“ gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Pasibeldus į šį butą, duris atidarė stipriai neblaivus P. J.. Paklausus asmens dėl parduotuvėje apgadinto turto, šis paaiškino, kad susinervino dėl neparduoto alkoholio ir išlaužė lubas (b. l. 9).
J. K. 2020 m. balandžio 12 d. pareiškime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 12 d., apie 19.00 val., į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), užėjo vyriškis pilku megztiniu, juodomis kelnėmis, su šlepetėmis. Paprašė parduoti alkoholio, pasakius, kad neparduos, sugadino parduotuvės lubas, užlipo ant prekybinių krepšelių, norėjo nutraukti kamerą, nutraukė sugadino lubas (b. l. 12).
2020 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimo į parduotuvę durys yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Durys yra stiklinės, tvarkingos, be laužimo žymių. Užėjus į parduotuvę, kairėje pusėje yra prekystalis ir kasos aparatas, toliau yra alkoholio bei alaus lentynos. Virš prekystalio matomos vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į kasą, prekystalį, įėjimą į parduotuvę. užėjus į parduotuvę tiesiai yra mėsos produktų šaldytuvas, dešiniau yra du praėjimai, atskirti prekių lentynomis. Palei dešinę sieną yra vaisių bei daržovių lentyna su krepšeliais, kuriuose sudėti vaisiai bei daržovės. Šalia šių lentynų ant žemės matyti sudėtos apgadintos pakabinamų lubų plokštės bei jų nuolaužos. Pakabinamų lubų plokštės pastatytos ir atremtos į lentyną. Virš vaisių ir daržovių lentynos matyti išplėštos metalinės pakabinamų lubų konstrukcijos, taip pat keletas apgadintų pakabinamų lubų plokščių. Ant sugadintos (sulankstytos) metalinės lubų konstrukcijos bei metalinių šviestuvų laikiklių taip pat matyti įrengta vaizdo stebėjimo kamera, išplėšti elektros laidai, du šviestuvai. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 13-20).
2020 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pavadinimu Event20200412183906002. Įjungus vaizdo įrašą matoma parduotuvės salė su lentynomis, kuriose sudėliotos prekės, kairėje ekrano pusėje užrašas Event20200412183906002, vyriškis, apsirengęs juodomis šlepetėmis, juodomis sportinėmis kelnėmis, pilkais baltiniais ir pilku džemperiu su gobtuvu, atsiveža specialų vežimėlį su ratukais, į kurį sudedami krepšeliai prekėms dėti, pastato jį po vaizdo stebėjimo kameromis, atsistoja į krepšius abiem kojomis, dešine ranka laikydamasis už sienos, kaire ranka bando pasiekti vaizdo stebėjimo kamerą. Vežimėlis su krepšiais nuvažiuoja į šoną ir vyriškis krisdamas laikosi už vaizdo stebėjimo kameros, krenta ant grindinio, nuplėšdamas pakabinamų lubų konstrukciją kartu su vaizdo stebėjimo kamera, konstrukcija sulaužyta ir kabo apgadinta virš lentynų, vyriškis atsistoja ir išeina už vaizdo stebėjimo kamerų ribų. Į vaizdo kameros stebėjimo lauką ateina kitas vyriškis, kuris žiūri į išėjusio vyriškio pusę, į apgadintas lubas (b. l. 24-26).
Minėtas vaizdo įrašas taip pat buvo peržiūrėtas ir teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad vaizdo įraše matosi, kad kaltinamasis, užsilipęs ant krepšelių, ranka akivaizdžiai griebia už vaizdo kameros, o ne už netoli nuo vaizdo kameros kabančios lempos, kuri taip pat matyti vaizdo įraše. Peržiūrint vaizdo įrašą, liudytoja D. S. nurodė, kad vaizdo įraše matyti vaikštantis kaltinamasis, ji buvo kiek nuošaliau. Įvykio metu buvo keletas žmonių parduotuvėje. Matyti parduotuvės įėjimas, tikriausiai išeina kaltinamasis, bet iš nugaros sunkiau pasakyti. Kaltinamasis, peržiūrint vaizdo įrašą, nurodė, kad jis buvo girtas, norėjo nusipirkti alkoholio, bet ir maisto jį draugė pasiuntė, reikėjo daržovių, jis neprimato, skaito su akiniais, norėjo lempą pataisyti, ir griuvo kartu su lubomis. Pasišalino, nes nugriuvo lubos ir jis išsigando policijos, atsakomybės, aišku jautė, kad kažką blogo padarė. Aišku, kad netinkamai elgėsi ir labai atsiprašo, buvo per daug girtas, nenorėjo tų lubų sugadinti, atsiprašo ir dėl to, kad pasišalino.
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 12 d., 20.06 val. P. J. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 57).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl įvykio patyrė 614,68 Eur dydžio turtinę žalą, kuri susideda iš 196,68 eurų vaizdo kamerų atstatymo darbų kainos ir 418 eurų lubų atstatymo darbų kainos (b. l. 42-43).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad jis įvykio metu buvo stipriai išgėręs, buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kalbėjo su pardavėja, kai jam atėjo mintis pataisyti parduotuvėje esančią lempą, todėl jis užlipo ant parduotuvės krepšelių su ratukais, norėdamas pakeisti lemputę, tačiau ratukai pavažiavo ir jis krito, krisdamas griebėsi už lubų ir jas nutraukė. Tačiau, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai neatitinka objektyvių bylos aplinkybių. Nors kaltinamasis nurodė, kad, priešingai nei nurodyta kaltinime, jis jokios vaizdo kameros negriebė, o ant krepšelių su ratukais lipo norėdamas pataisyti parduotuvėje esančią lempą, kuri neva nepakankamai gerai apšvietė daržovių stendą ir jame nurodytas prekių kainas, teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko jo gynybine pozicija siekiant sumažinti ar išvengti atsakomybės. Visų pirma pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo detaliai užfiksuoti byloje esančiame vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas teisiamojo posėdžio metu. Jame matosi, kaip kaltinamasis, pasilypėjęs ant parduotuvės krepšelių, kaire ranka griebia būtent už vaizdo stebėjimo kameros, o ne už netoli nuo tos kameros kabančios lempos. Tačiau tuo metu krepšeliai su ratukais pavažiuoja, kaltinamasis netenka pusiausvyros ir krisdamas nutraukia kamerą, kartu išlauždamas parduotuvėje esančias pritvirtinamas lubas. Kaltinamojo gynybinė versija taip pat paneigtina ir liudytojų J. K. ir D. S. parodymais, kurios abi nurodė, jog kaltinamasis pradėjo neadekvačiai elgtis ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus po to, kai jos atsisakė jam parduoti alkoholį, nes jau buvo po laiko. Liudytoja D. S. taip pat parodė, kad ji kaltinamajam nurodė, jog viskas parduotuvėje yra filmuojama vaizdo kameromis, po ko jis ir atliko minėtus veiksmus. Remiantis minėtais įrodymais, teismui nekyla abejonių, kad P. J. veiksmai nebuvo sąlygoti noro pataisyti parduotuvėje esančią lempą, kaip teigė kaltinamasis, o tai buvo neadekvati reakciją į parduotuvės darbuotojų atsisakymą jam parduoti alkoholį draudžiamu laiku. Įvertinus minėtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad P. J. veikė tyčia, atlikdamas kaltinime nurodytus, t.y. griebdamas už vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant parduotuvės lubų, išlaužė parduotuvės patalpose esančias pritvirtinamas lubas ir apgadino ant jų esamą vaizdo stebėjimo kamerą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 614,68 Eur turtinę žalą. Tokiais vandališkais veiksmais kaltinamasis neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Kaltinamojo įžūlų elgesį ir jo pasekmes – parduotuvei priklausančio inventoriaus sulaužymą – matė ten dirbančios liudytojos J. K. ir D. S., bei kiti viešoje vietoje – parduotuvėje buvę asmenys (vienas iš jų užfiksuotas vaizdo įraše), tokiu būdu akivaizdu, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nutrauktas aplinkinių žmonių darbas, laisvalaikis, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę P. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. J. –iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas vieną kartą, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs, jau po nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas dar vieną kartą, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 119-124), baustas administracine tvarka, taip pat ir už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 108-118), vykdantis individualią veiklą.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės termino, skirtino už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad P. J. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Taip pat kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo P. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 12 d., 19.25 val. iki 2020 m. balandžio 13 d., 11.57 val. (1 diena) (b. l. 60, 72), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – P. J. vardu išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas kardu su bylos medžiaga – grąžintinas P. J..
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įvykio metu UAB (duomenys neskelbtini) patyrė iš viso 1114,68 Eur žalą, kuri susideda iš 500 Eur padarytos žalos įmonės reputacijai, 196,68 Eur vaizdo kamerų atstatymo darbai, 418 Eur lubų atstatymo darbai. Įmonės turtas draustas draudimo bendrovėje „Lietuvos Draudimas“, kuri atlygins 614,68 Eur (nes kaltininkas yra žinomas). Atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) lieka neatlyginta 500 Eur suma, dėl kurios reiškia minėtą civilinį ieškinį (b. l. 42). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas 2020 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) marketingo skyriaus vadybininkės R. A. raštas dėl žalos patyrimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 12 d., parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), bandymo nuplėšti vaizdo kamerą metu buvo suniokotas parduotuvės inventorius. Kadangi jie stengiasi rūpintis nepriekaištingu įmonės įvaizdžiu, taipogi atsižvelgiant į tai, jog šią šventinę dieną buvo itin padidėję pardavimai ir pirkėjų srautas, kurių akimis žiūrint parduotuvė atrodė suniokota, patirtą žalą dėl sugadinto įvaizdžio marketingo skyrius vertina 500 Eur (b. l. 44).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, vienas iš teisės į patirtos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimą realizavimo būdų - civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.).
15 Sutinkamai su BPK 110 str. 1 d., civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu būdu akivaizdu, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali pateikti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, civilinis ieškovas – UAB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, kurio veikla yra ir mažmeninė prekyba, t.y. veikla susijusi su klientų aptarnavimu, kas leidžia pagrįstai teigti, jog šio juridinio asmens tikslai yra siejami su tinkamu klientų aptarnavimu, jų interesų ir poreikių tenkinimu. Praktikos, kai neturtinė žala dėl įtariamojo ar kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atlyginama juridiniam asmeniui laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-244/2014, 1A-599/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-243-135/2011 ir kt.).
16 Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Šioje byloje civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad šventinę dieną buvo itin padidėję pardavimai ir pirkėjų srautas, kurių akimis žiūrint parduotuvė atrodė suniokota, t. y. buvo sugadintas marketingo įvaizdis, patirtą žalą civilinis ieškovas vertina 500 eurų suma. Teismas konstatuoja, kad neturtinė žala padaryta nesmurtiniu nusikaltimu. Be abejonės P. J. neteisėti veiksmai, kai jis parduotuvėje (duomenys neskelbtini) priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), griebdamas už vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant parduotuvės lubų, išlaužė parduotuvės patalpose esančias pritvirtinamas lubas ir apgadino ant jų esamą vaizdo stebėjimo kamerą, neabejotinai sukėlė sumaištį, sutrikdė parduotuvės darbą, buvę parduotuvėje klientai buvo sutrikę, dėl įvykio buvo iškviesta policija, kas leidžia pagrįstai teigti, jog dėl šių įvykių UAB (duomenys neskelbtini) neabejotinai patyrė neturtinės žalos.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra pateikiami CK 6.250 str. 2 d., tai yra patirtos žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Tačiau šiuo aspektu vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti civilinio ieškovo (žalą patyrusio) ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Būtent todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti žalą patyrusio asmens netektis. Tuo tarpu teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Teismo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) prašoma 500 eurų neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė dėl neteisėtų P. J. veiksmų atsiradusių negatyvių padarinių kompensavimui, nesiderina su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei neatitinka tiek bendrojo valstybėje egzistuojančio pragyvenimo lygio, tiek ir P. J. finansinių galimybių, todėl ši suma mažintina, priteisiant 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, P. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnių, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo P. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 12 d., 19.25 val. iki 2020 m. balandžio 13 d., 11.57 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
P. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – P. J. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą kardu su bylos medžiaga – grąžinti P. J..
Patenkinti UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo P. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) UAB (duomenys neskelbtini) naudai neturtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti P. J., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.