Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-05-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-589-724/2021 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su pirmine kreditore sudarė kitą, tokiomis pat sąlygomis Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį (toliau –ir Sutartis Nr. 2), pagal kurią jai buvo suteikta 3 400 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje suma. Atsakovės įsipareigojo kreditą grąžinti iki (duomenys neskelbtini), tačiau įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolinga 742,53 Eur.

4. Pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, BAB SNORAS reikalavimo teisę į atsakovės prievolę, perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o ši (duomenys neskelbtini) Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į aukščiau minėtus atsakovės įsiskolinimus perleido Lindorff Oy. Ieškovė perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Praėjus daugiau nei metams nuo paskutinio ieškovės kreipimosi daugiau niekam nesikreipiant ir praėjus daugiau nei 10 metų (senaties terminui) nuo sutarčių atsiskaitymo pabaigos rašytinius sutarčių dokumentus atsakovė sunaikino.

23. Atsakovė, naudodamasi kredito kortelėmis, reguliariai atlikdavo debeto operacijas, kurios pasireikšdavo inicijuojant sandorį, pagal kurį kortelių sąskaitose esančiomis lėšomis (nesant lėšų inicijuojama kredito paėmimo operacija) buvo atsiskaitoma už prekes ar paslaugas arba lėšos išmokamos grynais (Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 bendrosios dalies 1.10. p.).

24. Tokiu būdu, atsakovė Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 pagrindu iš viso paėmė kredito 12 560,18 Lt sumai, o grąžino tik 7 676,92 Lt, todėl bendra negrąžinto kredito suma sudaro 4 883,26 Lt (1 414,29 Eur). apeliaciniame skunde nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalavimus.

25. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 100 Eur sumą (ką pripažino teisme), todėl galutinis skolos likutis yra 1 314,29 Eur. Be to, atsakovė nėra nuosekli, viena vertus tvirtina, kad sutartis yra įvykdžiusi ir pilnai atsiskaičiusi, kita vertus, kad galimai įvykdžiusi, o galiausiai teigia, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, užsimena apie netinkamai vykdytus įsipareigojimus, įsipareigojimu neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pradžia yra sutarties Nr. 1 - (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. 2 - (duomenys neskelbtini)“.

26. Nurodo, kad ieškinio senaties terminai skaičiuotini ne nuo sutarčių sudarymo pradžios, o nuo atsakovės įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pražios, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 1 ir nuo (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 2.

27. Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovė pervedė ieškovei 100 Eur sumą kas CK 1.130 straipsnio 2 dalies prasme nutraukė ieškinio senaties terminą ir ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo šios datos.

28. Atsakovė pateikė visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą, kuriuo siekiama išvengti prievolės vykdymo. Tokie jos veiksmai, akcentuojant jau teismo išnagrinėtus klausimus, turėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

30. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK, 6.38, 6.200, 6.256 straipsniai). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59, 6.189 straipsniai). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63, 6.205 straipsniai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

31. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad tarp pradinio kreditoriaus BAB bankas SNORAS ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Lt kredito limito mokėjimo kortelėje sumai. Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma sudaro 14,95 procentai, kredito grąžinimo terminas 24 mėnesiai, o kredito pabaigos data (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė su pirmine kreditore sudarė ir Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 3 400 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, metinė palūkanų norma 13,95 procentai, kredito grąžinimo terminas 24 mėn., kredito pabaigos data (duomenys neskelbtini).

32. Atlikus ginčo šalių pateiktų rašytinių įrodymų analizę ir teismui perskaičiavus duomenis, susijusius su ieškovės atliktomis minėtų kortelių sąskaitose operacijomis, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimas 1 314,29 Eur sumai dėl pradelsto negrąžinto vartojimo kredito yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Abejoti į bylą pateiktų sąskaitų išrašų duomenimis, teismas neturi pagrindo, juolab, kad jais rėmėsi ne tik ieškovė, bet ir atsakovė.

33. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ja pratęsiama (duomenys neskelbtini) sudaryta naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su paminėtų sutarčių turiniu supažindinta pasirašytinai ir šios aplinkybės bei savo parašų autentiškumo neginčijo. Todėl argumentai, kad ieškovė neteikė sutarties pratęsimo įrodymų ir nepagrįstai nurodo, kad sistemos išraše (duomenys neskelbtini) atsispindi ir Paskolos pertvarkymas (pratęsimas), o veiksmai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) matomi ir banko sąskaitos išraše Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

34. Apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad yra pilnai atsiskaičiusi su pirmine kreditore ir, kad jos nurodomais paskutiniais įskaitymais buvo padengtas visas skolinis įsipareigojimas. Teikdama paaiškinimus, o ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirminės kreditorės teisių perėmėjai ne kartą ir įvairiomis formomis (raštiškai, elektroniniu paštu, telefonu) kreipėsi į ją dėl skolų pagal minėtas sutartis grąžinimo. Ji taip pat teisme pripažino, kad nors 2017 m. atliko 100 Eur mokėjimą, tačiau tą pačią dieną gavo pranešimą dėl dar didesnės skolos egzistavimo ir reikalavimo ją padengti. Taigi, argumentai, kad ji vėliau sunaikino turimus įrodymus apie atsiskaitymą pagal sutartis, kelia pagrįstų abejonių ir yra nelogiški aptariamai situacijai.

35. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė apeliantės įsiskolinimo faktą bei jo dydį (CPK 185 straipsnis).

36. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą motyvuodamas tuo, jog jis nėra praleistas ar pasibaigęs. Apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai nustatė senaties termino pradžios momentą.

37. Taikant ieškinio senaties institutą, visų pirma būtina nustatyti pažeistos asmens teisės momentą (kada faktiškai buvo pažeista asmens teisė arba kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

38. Teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstus nei teisiniu reguliavimu, nei kasacinio teismo praktika, apeliantės argumentus, kad senaties termino pradžia yra vienas mėnuo nuo atsakovės netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų, pagal sąskaitų išrašus dėl Sutarties Nr. 1 -(duomenys neskelbtini) ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Abiejų sutarčių Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarčių sąlygos yra analogiškos, jų 7.4 punktas numatė, kad kreditas grąžinamas įmokant sutartyje nurodytas mėnesio įmokas į sąskaitą.<...> Kortelės turėtojas privalo mokėti mėnesio įmokas tol, kol bus grąžinta visa paimta kredito suma. 7.5 punktas nustatė, kad suėjus kredito pabaigos terminui, taip pat kitais sutartyje numatytais atvejais kortelės turėtojas privalo grąžinti bankui visą paimtą kreditą bei sumokėti visas kitas pagal sutartį mokėtinas sumas.

40. Kaip jau nurodyta nutarties 31 punkte, Sutartimi Nr. 1 atsakovė su pradine kreditore aptarė, kad kredito pabaigos terminas yra (duomenys neskelbtini), o Sutarties Nr. 2 - (duomenys neskelbtini). Nors pagal Sutartį Nr. 1 atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti kiekvieno mėnesio 28 dieną 200 Lt įmoką, o pagal Sutartį Nr. 2 -170 Lt įmoką, tai nereiškia, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama su sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nurodytomis paskutinių mokėjimų datomis, kaip siekia apeliantė.

41. Iš sutarčių turinio akivaizdu, kad reikalavimo teisę į atsakovę pagal ginčo prievolės dalis pirminė kreditorė įgijo tik po (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 1 ir po (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 2, tad šiuo aspektu ieškinio senaties terminai iki jo pareiškimo nebuvo suėję.

42. Kita vertus, atsakovė teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, ir pasisakydama būtent dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, pripažino ieškovės nurodytą faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ji pervedė 100 Eur pagal pirminės kreditorės teisių perėmėjo reikalavimą.

43. CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą be kita ko nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Teismų praktikoje skolininko veiksmais, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą<...> ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie atsakovės aktyvūs, ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtinti, veiksmai, leidžia spręsti, jog egzistuoja CK 1.130 straipsnio 2 dalyje sąlygos, nes akivaizdu, kad atsakovė prievolę pripažino ir atitinkamai ieškinio senaties terminas nutrūko (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), todėl esant aptartoms aplinkybėms, atmesti ieškinį šiuo pagrindu negalima.

45. Nors apeliantė neteikia argumentų dėl procesinių palūkanų priteisimo, teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, atsižvelgusi į šių santykių specifiškumą, į sąžiningą dalykinę praktiką, į paskolos gavėjos ir tiek pradinės, tiek esamos kreditorių nelygiavertę padėtį ir įvertinusi, kad atsakovė, kaip fizinis asmuo, sutartis sudarė iš esmės prisijungdama prie paruoštų standartinių jose numatytų sąlygų, sprendžia, kad nors ir yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti procesines palūkanas, tačiau sąžiningumo vartotojų atžvilgiu kriterijus sudaro pagrindo jas sumažinti iki CK 6.210 straipsnyje nustatyto 5 procentų dydžio.

46. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovės priteistiną procesinių palūkanų dydį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Tai, kad atsakovė pasinaudojo jai suteikta procesinės teisės normų įtvirtinta galimybe skųsti teismo sprendimą su kuriuo ji nesutinka, priešingai nei nurodo ieškovė, nesudaro pagrindo išvadai apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl tokie ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

48. Kadangi keičiama pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis tik dėl išvestinio reikalavimo apimties - procesinių palūkanų procentinės išraiškos, tai nesudaro pagrindo keisti sprendimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

49. Atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 33 Eur žyminį mokestį, kitų įrodymų, kaip ir ieškovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės netenkinti, o sprendimo dalis pakeista teismui ex officio atsižvelgiant į atsakovės, kaip vartotojos interesus, todėl atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisia.

50. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-05-21 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 314,29 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiolika eurų 29 ct) pradelsto negražinto vartojimo kredito, 118,29 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 29 ct) delspinigių.

Priteisti iš atsakovės T. K., ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ 32 Eur (trisdešimtu du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. K. ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (1 432,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-01-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.