Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 vasario 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, V. K. atlikta pagal 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, pakeistą 2023 vasario 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2024 m. kovo 19 d.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Č. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai iš kaltinamojo V. K. priteistas 850 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš V. K. valstybės naudai priteisti 455 Eur išlaidų už nukentėjusiajam E. Č. suteiktą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai priteista 23,79 Eur proceso išlaidų už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

6. Iš nuteistojo V. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nėra įsitikinęs, ar pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis buvo nuteistas pagrįstai, t. y. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikaltimą.

7. V. K. yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. K. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Vertinant įrodymus, buvo laikomasi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų

9. Kaltinamasis V. K., apklausiamas teisme nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Jis nepažįsta nukentėjusiųjų, nors gal ir yra juos matęs. Jis turi atminties sutrikimų, nes prieš 7-8 metus patyrė traumą. Liudytoją A. B. jis pažįsta, bet pastaruosius dvejus metus santykių ir kontaktų nepalaiko, piktumų neturi. Kaip supranta, viskas buvo prieš 3 metus. Jeigu yra įrodymų, kad jis ten buvo, tada pripažins, bet nepripažįsta, kad apgavystė buvo iš anksto suplanuota. Jis nėra girdėjęs (duomenys neskelbtini) kaimo. 2021 m. rugpjūčio mėnesį jis užsiėmė statybomis, apdaila. Lietuvoje jis nėra nieko baigęs, susijusio su statybomis, (duomenys neskelbtini) – baigęs, tėvai statybų verslą turėjo ir dar dabar turi, jis dirbo užsienyje ne vienerius metus. Teoriškai moka viską, bet praktikos turi tik prie vidaus apdailos. Kai dabar paskutinius 2 mėnesius buvo laisvėje, padarė darbų už 28000. Kai jis apsiima, darbus daro iki galo. Jis nežino, ar nukentėjusieji meluoja, bet pats neatsimena. Neneigia to fakto, kad galėjo būti kažkoks susitarimas, bet negali ir patvirtinti. Jeigu yra įrodymai, negali paneigti. Jis pastoviai užsiima veikla, susijusia su apdaila. Visada prašo avanso, pasirašo dokumentą. Jis ima tik grynais pinigais. Aplinkybių dėl šios veiklos nurodyti negali. Jis daug kur (duomenys neskelbtini) yra atlikęs vidaus apdailos darbų, negali pasakyti, ar buvo paėmęs iš minėto asmens avansą. Ne kartą buvo atvejų, kad A. B. duotų jo telefono numerį kažkam. Jis negali pasakyti, ar toks atvejis buvo 2021 m. A. B. nedirbdavo jam, kaip asmuo, kuris suranda klientus, tiesiog yra buvę bendrų reikalų prieš keletą metų. 2020-2022 m. nėra buvę atvejo, kad būtų paimti pinigai ir kažkas nepadaryta. Jis nepripažįsta civilinio ieškinio, nes to neatsimena.

10. Nukentėjusysis E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūtį atvažiavo V. (K.) su kitu žmogumi vardu M., prisistatė, kad yra A. kolegos. V. su draugu apžiūrėjo patalpas ir pasiūlė važiuoti apžiūrėti prekių. Susitarimo, kiek sumokės už visus darbus nebuvo. Tada jis su mama, V. ir jo draugas M. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti medžiagų. Prieš tai V. apžiūrėjo namus, ką ten reikia daryti. Šiam žiūrint namus, jam nebuvo minties, kad V. kažką blogą padarys. Medžiagas jie nupirko ir parvežė į namus, dabar jos yra padėtos ūkiniame pastate. Už prekes jis mokėjo kortele. Tą pačią dieną šiek tiek prasidėjo darbas. Dirbo M.. Tą dieną dirbo kelias valandas, kelias plokštes prikalė. Prieš pradedant dirbti jie su V. tarėsi dėl pinigų. Jiems su mama nekilo klausimų, kodėl prašo avanso dar nepradėjus dirbti. Iš pradžių V. prašė 1000 eurų avanso, bet jie nusiderėjo iki 850 eurų. M. nuvežė jį prie parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ esančio paštomato, (duomenys neskelbtini), kur jis išėmė 850 eurų. Tuo pačiu jie nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ dar kažkokių dalių remontui nusipirkti, kurias parvežė namo. Grįžus namo jis 850 eurų, būdamas vienas, padavė V., paskui apie tai pasakė mamai. Dėl avanso jokio dokumento jie nesurašė. Po avanso padavimo daugiau jokių darbų nebeatliko, tik kelias plokštes buvo prikalę, paliko įrankius, pasakė, kad jam reikia važiuoti į kitą objektą. Įrankių atvažiavo po kelių parų. Dėl to, kad darbai nevyksta, skambino V., bet šis telefono nekėlė. Kai šiam nepriskambino, mama skambino A., kuris atvažiavo į namus. Jie pasakė A., kad šio kolegai padavė 850 eurų avansą, bet A. nieko neatsakė. Paskui A. atvažiavo kitą dieną ir pasakė, kad ir jį apgavo.

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 27 d. nukentėjusioji J. Č. parodė, kad 2021 metų vasarą, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo į svečius A. B.. Kartu atsivežė žmogų, paaiškinęs, kad jis yra jo draugas ir tikrai nebrangiai padarys jiems remontą, kad gyventų jaukiai. Ji nežino to meistro nei vardo, nei pavardės, taip pat negali nurodyti kur jis gyvena. Žino tik jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, tačiau kai sutarė, kad darys remontą, jos sūnus ir ji, kartu su meistru važiavo pirkti statybinių medžiagų, o kai grįžo namo, sūnus savo kambaryje padavė meistrui avansą – 800 eurų. Meistras buvo užsiprašęs dėl darbo 1000 eurų. Kai meistrui buvo paduoti pinigai, meistras nieko nedarė ir daugiau nepasirodė. Kadangi daug laiko buvo praėję, o remontas vis nevyko, jie su sūnumi skambino A. B. ir teiravosi kur yra meistras, tačiau A. nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Kaip sūnus meistrui padavė avansą, nematė. Meistras jokių remonto darbų neatliko. Jokia sutartis su meistru pasirašyta nebuvo (1 t., b. l. 144-148).

12. Papildomos apklausos metu J. Č. patikslino anksčiau duotus parodymus, nurodydama, kad sūnus meistrui davė 850 Eur. Meistrui duoti pinigai buvo nuimti iš jos banko sąskaitos. Meistro, kuriam sūnus padavė pinigus, nei vardo, nei pavardės nežino, jis tik paminėjo, kad gyvena prie kapinių, (duomenys neskelbtini) mieste (1, t. b. l. 149-152).

13. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusieji E. Č. ir J. Č. atpažino asmenį – V. K., kaip juos apgavusį meistrą (1 t., b. l. 134-138; 163-169).

14. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas E. Č. susirašinėjimas „(duomenys neskelbtini)“ programoje su asmeniu, kuris pasivadinęs A.. Iš susirašinėjimo matyti, kad E. Č. rašo A. apie kolegą, kurį jam prirodė A., rašoma apie 850 eurų sumą, kad iš vis nereikėjo paimti pinigų ir pradėti darbą (1 t., b.l. 19-36).

15. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra abejotina, nes nukentėjusysis pats pasiūlė sumokėti ir tik tada jie pradėjo derybas dėl atsiskaitymo. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jis žmonėms dirbo apdailos darbus, tačiau 2020-2022 m. laikotarpiu nėra buvę atvejo, kad būtų paėmęs pinigus ir kažko nepadaręs. Taip pat jis aiškina, kad susitarimas su nukentėjusiais dėl remonto galėjo būti, bet jis to nepamena. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai aiškiai rodo jo siekį nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir išvengti atsakomybės.

16. Tuo tarpu nukentėjusysis E. Č. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie tai, kaip dėl jo ir jo mamos J. Č. atžvilgiu V. K. pavartotos apgaulės, jie prarado jiems priklausantį turtą – 850 eurų. Pasak jo, jų šeimos pažįstamo A. B. pasiūlytam asmeniui V. K. žodžiu pažadėjus atlikti jų namuose remontą, jie davė pastarajam avansą – 850 eurų grynais, po ko kaltinamasis remonto darbų neatliko ir pinigų negrąžino, nors jie per A. to reikalavo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad pinigai buvo perduoti V. K., nes jis ir apeliaciniame skunde nurodo, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje, tarėsi su nukentėjusiuoju, jog kai bus laisvas, susitiks ir viską išsiaiškins, nes ne viską atsimena.

17. Nuteistojo V. K. išankstinę tyčią, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, savo naudai įgyti svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą patvirtina teisme ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų E. ir J. Č. bei iš dalies liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūrų protokolai, kiti rašytiniai dokumentai, todėl netikėti nukentėjusiuoju E. Č., kaip ir nukentėjusiąja J. Č., ar abejoti jų abiejų nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Motyvų, kodėl nukentėjusieji galėtų apkalbėti jį – V. K., kaltinamasis nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Abu nukentėjusieji pabrėžė, kad jei būtų žinoję, kad V. K. neatliks remonto, avanso šiam nebūtų davę. Tai rodo, kad tik kaltinamojo žodžiai bei veiksmai, žadant atlikti remonto darbus, sąlygojo pinigų jam perdavimą, po ko, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jokie darbai nebuvo atlikti, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą V. K. neturėjus ketinimo atlikti remonto darbus.

18. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad aukščiau paminėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis, siekdamas įgyti svetimą turtą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pažadėdamas atlikti remonto darbus, kurių neketino daryti ir paimdamas avansą, tačiau remonto darbų nepadarydamas, veikė nusikalstamai, tyčia bei panaudojo apgaulę, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl V. K. skirtos bausmės

19. Pateiktu apeliaciniu skundu V. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodydamas, kad ji yra per griežta, o jis padarė išvadas ir ateityje nusikaltimų nebedarys. Be to, dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės labai kenčia jo šeima ir mažamečiai vaikai.

20. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė vieną baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo padarymo metu kaltinamasis buvo teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir turėjo neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą namuose ir mažamečių vaikų nepriežiūrą. Be kita ko, atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, gyvena santuokoje, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

22. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybė pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jis buvo eilę kartų teistas už analogiškus turtinio pobūdžio nusikaltimus. Pats niekur oficialiai nedirbo ir būdamas laisvėje nesiregistravo Užimtumo tarnyboje.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri būtų mažesnė už sankcijos vidurkį. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė V. K. nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam V. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujus nusikaltimus. Be to, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis V. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę ir tinkamai ją subendrino su nuosprendžiais, priimtais anksčiau. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių bausmė jam galėtų būti švelninama dar labiau, byloje nenustatyta, bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl kitų su skundžiamu nuosprendžiu susijusių klausimų

25. Pateiktame apeliaciniame skunde keliamas bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo šališkumo klausimas, tačiau tokiai išvadai konstatuoti taip pat nėra jokio pagrindo. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas V. K. kaltės klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl kokių nors procesinių kliūčių, išvardijamų BPK 58 straipsnyje. Jo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie teismo šališkumą yra visiškai deklaratyvūs. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu ar įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

26. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 181,25 Eur už V. K. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015; 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

29. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti asmens teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, bei kitas aplinkybes – apeliacinio skundo padavimo metu V. K. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje pagal ankstesnį nuosprendį ir yra ką tik baigęs ją atlikti, pats asmeniškai apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir jo procesinės teisės buvo užtikrintos per paskirtą gynėją, įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo realią turtinę padėtį byloje nėra, šeimoje augina du mažamečius vaikus ir yra priteistas ieškinys nukentėjusiesiems, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo, šiuo konkrečiu atveju, neatitiktų proporcingumo reikalavimo, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.