- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-15-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08312-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei L. M. dėl teisės įrengti elektros tinklus ir nustatyti apsaugos zoną be žemės savininko sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė) kreipėsi teismą prašydama pripažinti teisę įrengti 0,4 kV kabelių liniją atsakovei L. M. (toliau – atsakovė) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Elmova“ parengtą projektą „Elektros tiekimas gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini) (Skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), investicinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šio žemės sklypo savininkės L. M. sutikimo; pripažinti ieškovės teisę atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatlygintinai nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 0,0003 ha ploto apsaugos zoną pagal UAB „Elmova“ parengtą Elektros tinklų planą, koordinačių sistemoje tarp taškų x=6055895.00 y=585382.20, x=6055897.00 y=585382.26, x=6055897.02 y=585380.84 ir x=6055895.02 y=585380.82, be šio žemės sklypo savininkės (atsakovės) sutikimo; priteisti iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio.
2. Nurodė, kad šiuo metu vykdo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), sudarytą su A. J. (toliau – Naujasis vartotojas) dėl objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Sutartis sudaryta remiantis Naujajam vartotojui išduotomis Prijungimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prijungimo sąlygos). Operatoriui priklausantys elektros tinklai iki Naujojo vartotojo nuosavybės ribos projektuojami ir įrengiami ieškovo lėšomis, Naujajam vartotojui pasirašius prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėjus joje nurodytą prijungimo paslaugos mokestį. S. O. įsipareigojo joje nurodyta tvarka ir terminais suteikti Naujajam vartotojui prijungimo paslaugą, t. y. Naujojo vartotojo Objekto prijungimui nutiesti 0,4 kV kabelių liniją iki Naujojo vartotojo nuosavybės ribos (toliau – Elektros tinklai). V. E. tinklų įrengimą Operatorius yra atsakingas už Elektros tinklų projekto parengimą ir suderinimą su suinteresuotomis šalimis. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo prie ieškovo elektros tinklų projektavimo darbams atlikti ieškovas pasitelkė projektuotoją UAB „Elmova“ (toliau – Rangovas). Vykdant išduotas Prijungimo sąlygas, Rangovas parengė projektą „Elektros tiekimas gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini) (Skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), investicinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), kurio sudėtinė dalis yra Elektros tinklų planas. D. E. tinklų pagal Projektą turi būti tiesiami privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Teigė, kad techniškai ir ekonomiškai racionaliausia prijungti Naujojo vartotojo objektą nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančių ieškovo elektros tinklų. Naujojo vartotojo elektros įrenginių pajungimas yra numatytas nuo atsakovei priklausančiame Žemės sklype įrengtos komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi (duomenys neskelbtini) (Prijungimo sąlygų 4.3 p.). Pažymi, kad Žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Žemės sklype 2018 m. yra įrengti ieškovui priklausantys elektros tinklai ir komercinės apskaitos spinta (duomenys neskelbtini), nuo kurios pagal projektinius sprendinius turi būti prijungti Elektros tinklai. Šiems ieškovui priklausantiems elektros tinklams ir įrenginiams įrengti bei juos eksploatuoti ir kt., taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant nustatytų apsaugos zonų ir servituto ribų, Žemės sklype yra nustatytas servitutas pagal tarp šalių 2017-06-28 sudarytą Servituto žemės sklypui nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Projektiniai sprendiniai Elektros tinklų įrengimui kituose žemės sklypuose buvo suderinti su visais jų savininkais, kurie pasirašė Sutikimus dėl apsaugos zonos nustatymo, išskyrus atsakovę, kuri nepagrįstai atsisako suderinti parengtą Projektą ir išduoti sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo Žemės sklype. Pažymėjo, kad turi įstatyminius ir sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui dėl savalaikio vidaus elektros įrenginių prijungimo prie Elektros tinklų, tačiau dėl atsakovės veiksmų negali tinkamai jų atlikti. Rangovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl projektinių sprendinių suderinimo ir sutikimo dėl apsaugos zonos nustatymo gavimo. Rangovui nepavykus suderinti Projekto techninių sprendinių su atsakove, ieškovė, pakartotinai įvertinusi, kad kitų techniškai ir ekonomiškai pagrįstų galimybių prijungti Naujojo vartotojo Objektą nėra, 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, prašydamas raštu pritarti Projekto sprendiniams ir pasirašyti sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad priešingu atveju ieškovė kreipsis į teismą. Atsakovei registruotu paštu siųstas ieškovės 2021 m. vasario 1 d. raštas buvo įteiktas 2021 m. vasario 4 d. Atsakovei gavus šį raštą, jos sūnus skambino ieškovės atstovui telefonu ir pranešė, kad nesutinka su projektiniais sprendiniais, žadėdamas pateikti raštišką atsakymą, tačiau atsakovė iki šiol jokio raštiško atsakymo su motyvuotais prieštaravimais nepateikė.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovės teisę įrengti 0,4 kV kabelių liniją atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Elmova“ parengtą projektą „Elektros tiekimas gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini) (Skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), investicinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šio žemės sklypo savininkės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo. Pripažino ieškovės teisę atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatlygintinai nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 0,0003 ha ploto apsaugos zoną pagal UAB „Elmova“ parengtą Elektros tinklų planą, koordinačių sistemoje tarp taškų x=6055895.00 y=585382.20, x=6055897.00 y=585382.26, x=6055897.02 y=585380.84 ir x=6055895.02 y=585380.82, be šio žemės sklypo savininkės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo. Priteisė iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio ieškovei. Priteisė iš atsakovės 5,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Ieškovės prašymas pripažinti jos teisę įrengti Elektros tinklus bei nustatyti jų apsaugos zoną be atsakovės, kaip Žemės sklypo savininkės, sutikimo, yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik ieškovo, kaip energetikos objekto savininko, bet ir viešo intereso įgyvendinimą.
3.2. Ieškovės argumentas, kad techniškai ir ekonomiškai racionaliausia prijungti Naujojo vartotojo objektą nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengtos komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi (duomenys neskelbtini), įrengtos tikslu aprūpinti elektros energija šios teritorijos gyventojus, atsakovės nepaneigtas.
3.3. Vykdytini darbai atsakovės žemės sklypui žalos nepadarys, nes atsakovės sutikimu šiame žemės sklype jau yra įrengti ieškovei priklausantys elektros tinklai ir įrenginiai, o papildomi prisijungimo darbai būtų vykdomi tik kelių metrų ruože.
3.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Elektros tinklai suprojektuoti įrengti atsakovės žemės sklype, kurio naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir todėl nuostoliai nepatiriami, o pagal nurodytos Metodikos nuostatas už planuojamas žemės sklype taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kompensacija nagrinėjamu atveju lygi 0. Atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų dėl galimų nuostolių, todėl apsaugos zonos žemės sklype būtų nustatomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos jose taikomos neatlygintinai.
3.5. Atsakovės teiginiai apie tai, kad neva dar 6 gretutinių žemės sklypų savininkai bus prijungti prie jos Žemės sklype įrengtos (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, neturi reikšmės šiam nagrinėjamam ginčui, nes šiuo metu jokių naujų 6 sklypų prijungimas prie Operatoriaus elektros tinklų nėra suplanuotas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 13300-545/2021 panaikinti ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovė nesiūlė atsakovei sudaryti sutartį dėl žemės servituto nustatymo planuojamai elektros linijai įrengti, nors raštiškas atsakovės sutikimas šiuo atveju yra būtinas. Kreipdamasi į teismą ieškovė taip pat neprašė nustatyti atitinkamo servituto, o tik reikalauja pripažinti jos teisę atsakovei priklausančiame sklype atlikti elektros tinklų statybos darbus bei nustatyti jų (pastatytų elektros tinklų) apsaugos zoną be atsakovės raštiško sutikimo. Nagrinėjamu atveju vien tik raštiško sutikimo arba teismo sprendimo vykdyti veiklą be tokio sutikimo nepakanka, nes jie negali sukelti reikšmingų teisinių pasekmių.
4.2. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tai reiškia, jog ieškovė naujus elektros energetikos objektus ir jų apsaugos zonas atsakovės sklype privalo įrengti tik esančio servituto ribose. Nesant pakeistai ar pripažintai negaliojančia ginčo šalių sudarytai Servituto žemės sklypui nustatymo sutarčiai, ieškovė negali pažeisti jos sąlygų, net ir esant skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui. Priešingu atveju būtų pažeisti pamatiniai teisinės valstybės principai - teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas, teisinis saugumas ir kt.
4.3. Sudarydama 2017 m. birželio 28 d. Servituto žemės sklypui nustatymo sutartį ir sulygdama dėl jos 1.7. punkto nuostatų, atsakovė siekė apsaugoti savo turtinius interesus, tiesiogiai susijusius su nuosavybės teise. Be to, be ginče minimo Žemės sklypo jai priklauso dar du su juo besiribuojantys žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie UAB „Elmova“ parengtame projekte pažymėti kadastriniais numeriais (duomenys neskelbtini).
4.4. Nagrinėjamoje byloje klausimas kyla dėl A. J. intereso turėti prieigą prie operatoriaus elektros tinklų ir atsakovės teisės į nuosavybę pusiausvyros. Tiek ieškinyje, tiek ir skundžiamame sprendime pažymima, kad be UAB „Elmova“ parengto Elektros tinklų plano yra dar bent dvi kitos galimybės užtikrinti A. J. teisė turėti savo sklype elektros įvadą —jį prijungiant nuo pajungimo taško (duomenys neskelbtini) arba nuo pajungimo taško (duomenys neskelbtini). Ir nors šios dvi galimybės yra mažiau techniškai ir ekonomiškai naudingos, to nepakanka paneigti atsakovės nuosavybės teisę į Žemės sklypą.
4.5. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.
4.6. Atsižvelgiant į Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies imperatyvią nuostatą dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo nuostoliams dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti ieškovui teisę neatlygintinai nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 0,0003 ha ploto apsaugos zoną pagal UAB „Elmova“ parengtą Elektros tinklų planą ir jo motyvai laikytini teisiškai nepagrįstais. Mano, kad neturi teisinės reikšmės ir tai, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl galimų nuostolių. Kaip ne kartą savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas nuostolių atlyginimo klausimą ieškovė gali iškelti pateikdama ieškinį kitoje (naujoje) byloje.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškovės planuojami pagal Projektą įrengti nauji Elektros tinklai, nėra laikomi nekilnojamuoju daiktu, yra kilnojamasis daiktas, todėl jos įrengimui netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio statybos.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vertino, jog ieškovė įrengdama Elektros tinklus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės).
5.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad toks teisinis reglamentavimas suponuoja būtinumą gauti atsakovės rašytinį sutikimą dėl rangovo Projekto sprendinių derinimo bei Elektros tinklų apsaugos zonos nustatymo. Atitinkamai yra visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad neva nagrinėjamu atveju vien tik raštiško sutikimo arba teismo sprendimo vykdyti veiklą be tokio sutikimo nepakanka, nes jie negali sukelti reikšmingų teisinių pasekmių.
5.4. Apeliantė, pati sau prieštarauja teigdama, kad ieškovė galėtų naudotis jos Žemės sklypu tik sudariusi servituto sutartį, bet tuo pačiu teigia, kad raštiškas sutikimas šiuo atveju yra būtinas.
5.5. Ieškovei nepavykus suderinti su atsakove Projektinių sprendinių geranoriškai, o taip pat nepavykus gauti jos raštiško sutikimo dėl apsaugos zonos nustatymo, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai nusprendė tenkinti ieškoves ieškinio reikalavimus ir pripažinti ieškovės teisę vykdyti projektinius sprendinius bei nustatyti apsaugos zoną planuojamiems įrengti Elektros tinklams be atsakovės, kaip Žemės sklypo savininkės, sutikimo.
5.6. Pagal konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, konstitucinius teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų teisių ir interesų ir elektros energijos vartotojų teisių ir interesų pusiausvyrą.
5.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės nuomone, kad atsakovės nepagrįstas atsisakymas išduoti sutikimą elektros tinklų įrengimui žemės sklype yra Naujojo vartotojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas ir yra nepateisinamas jokiais argumentais.
5.8. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra nustatytos dar bent dvi galimybės užtikrinti Naujojo vartotojo teisę turėti savo sklype elektros įvadą – jį prijungiant nuo pajungimo taško (duomenys neskelbtini) arba nuo pajungimo taško (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės buvo įvertintos.
5.9. Atsakovė nenurodė ir nepateikė pirmosios instancijos teismui neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų realų, o ne tariamą jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimą ar suvaržymą.
5.10. Priešingai, nei teigia apeliantė, ji turėjo įrodyti nuostolius, jei tokius patyrė dėl galimybės naudoti Žemės sklypą, jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių nuostolių, patirtų dėl apsaugos zonos nustatymo, net neįrodinėjo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
7. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. Nustatyta, kad. kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise nuo 2015 m. spalio 1 d. priklauso 0,0561 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis). NT registre nuo 2017 m. liepos 11 d. šio žemės sklypo daliai įregistruotos kitos daiktinės teisės: 0,0399 ha servitutas pagal 2017 m. birželio 28 d. Servituto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turinys - teisė nekliudomai įrengti elektros įrenginius, prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie Servituto turėtojui priklausančių ar jo eksploatuojamų elektros įrenginių, esančių žemės sklypo dalyje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų įrengimo, techninės priežiūros, remonto, eksploatavimo, rekonstravimo, modernizavimo, paleidimo, derinimo, elektros tinklų keitimo iš oro linijų į kabelių linijas darbus, bandymus, matavimus, dispečerinį bei technologinį valdymą; įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant nustatytų apsaugos zonų ir servituto ribų, pažymėtas simboliu „E1“. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 0,0561 ha ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta ieškovui AB „ESO“ priklausanti komercinės apskaitos spinta su tranzitine dalimi (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutiko pasirašyti rašytinį sutikimą, kuriame pritartų projektuotojos UAB „Elmova“ Projekto sprendiniams ir apsaugos zonos nustatymui, pagal kuriuos butų galima Naujajam vartotojui pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prijungti prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų nuo atsakovei priklausančiame Žemės sklype įrengtos komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi (duomenys neskelbtini) dėl pastarosios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovė negavusi atsakovės sutikimo kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ieškovės teisę įrengti 0,4 kV kabelių liniją atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Elmova“ parengtą projektą „Elektros tiekimas gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini) (Skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), investicinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šio žemės sklypo savininkės L. M. sutikimo; pripažinti ieškovės teisę atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neatlygintinai nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 0,0003 ha ploto apsaugos zoną pagal UAB „Elmova“ parengtą Elektros tinklų planą be atsakovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
9. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad kreipdamasi į teismą ieškovė neprašė nustatyti atitinkamo servituto, o tik reikalavo pripažinti jos teisę atsakovei priklausančiame sklype atlikti elektros tinklų statybos darbus bei nustatyti jų (pastatytų elektros tinklų) apsaugos zoną be atsakovės raštiško sutikimo. Mano, kad vien tik raštiško sutikimo arba teismo sprendimo vykdyti veiklą be tokio sutikimo nepakanka, nes jie negali sukelti reikšmingų teisinių pasekmių. Apeliantės argumentai atmestini.
10. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) pakeitimo įstatymo Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. 2012 m. pakeitus EEĮ, ši nuostata buvo perkelta į EEĮ 75 straipsnio 3 dalį (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. vasario 7 d.).
11. EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Taigi ši nuostata nenustato įpareigojimo Operatoriui, siekiant įrengti naujus elektros tinklus jam nepriklausančioje žemėje, išspręsti žemės naudojimo klausimą tik sudarant servituto sutartį su žemės savininku, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo vykdyti veiklą, o tokio sutikimo iš atsakovės negavusi, į teismą pripažinti jos teisę atsakovei priklausančiame sklype atlikti elektros tinklų statybos darbus bei nustatyti jų (pastatytų elektros tinklų) apsaugos zoną be atsakovės raštiško sutikimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus ir pripažinti ieškovės teisę vykdyti projektinius sprendinius bei nustatyti apsaugos zoną planuojamiems įrengti Elektros tinklams be atsakovės, kaip Žemės sklypo savininkės, sutikimo.
12. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pagal Projektą planuojama įrengti nauja požeminė 0,4 kV kabelių linija nėra laikoma kilnojamuoju daiktu, todėl jai įrengti būtinas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
13. EEĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. Ieškovės planuojama įrengti požeminė 0,4 kV kabelių linija, nėra laikoma nekilnojamuoju daiktu, todėl jos įrengimui netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio statybos ir jai įrengti nebūtinas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
14. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nesant pakeistai ar pripažintai negaliojančia ginčo šalių sudarytai Servituto žemės sklypui nustatymo sutarčiai, ieškovė negali pažeisti jos sąlygų, net ir esant skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui, priešingu atveju būtų pažeisti pamatiniai teisinės valstybės principai.
15. Kaip minėta, EEĮ 75 straipsnio 3 dalies nuostatos nenustato įpareigojimo Operatoriui, siekiant įrengti naujus elektros tinklus jam nepriklausančioje žemėje, išspręsti žemės naudojimo klausimą tik sudarant servituto sutartį su žemės savininku, nes servitutą galima nustatyti ne tik sandoriais, bet ir įstatymais ar teismo sprendimais.
16. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje klausimas kyla dėl A. J. intereso turėti prieigą prie operatoriaus elektros tinklų ir atsakovės teisės į nuosavybę pusiausvyros. Mano, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
17. CK 4.37 straipsnyje numatyta, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o taip pat CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininko teisių įgyvendinimas neturėtų būti suvokiamas vien kaip valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimas, nes savininkas, šias teises įgyvendindamas, įgyja ir tam tikrų pareigų. Taigi, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės apsaugos imperatyvas yra darnios konstitucinių teisinių vertybių sistemos dalis, todėl nuosavybės teisė negali būti saugoma, kai pažeidžiamos kitos konstitucinės vertybės, kaip antai Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
19. Kaip byloje nustatyta, arčiausiai nuo planuojamo prijungti Naujojo vartotojo objekto nutolusi (duomenys neskelbtini) yra įrengta atsakovės žemės sklype, kurio naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Be to, nustatyta, kad vykdytini darbai atsakovės žemės sklypui žalos nepadarys, nes, kaip nustatyta byloje, atsakovės sutikimu šiame žemės sklype jau yra įrengti ieškovui priklausantys elektros tinklai ir įrenginiai (komercinės apskaitos spinta su tranzitine dalimi (duomenys neskelbtini)), o papildomi prisijungimo darbai būtų vykdomi tik kelių metrų ruože, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašymas pripažinti jos teisę įrengti Elektros tinklus bei nustatyti jų apsaugos zoną be atsakovės, kaip Žemės sklypo savininkės, sutikimo, yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininkės, bet ir viešojo intereso įgyvendinimą.
20. Apeliantė teigia, kad neturi teisinės reikšmės ir tai, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl galimų nuostolių, nes kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostolių atlyginimo klausimą ieškovė gali iškelti pateikdama ieškinį kitoje (naujoje) byloje.
21. EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tinklų operatoriai žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal atitinkamas Vyriausybės patvirtintas metodikas. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių nuostolių, patirtų dėl apsaugos zonos nustatymo, neįrodinėjo, jokių neva patirtų realių ir pagrįstų nuostolių atsakovė nenurodo ir apeliaciniame skunde. Be to, tuo atveju, jei su atsakove Žemės naudojimo klausimas dėl planuojamų įrengti naujų Elektros tinklų būtų išspręstas servituto sutartimi, atsakovei vienkartinė kompensacija už sutartimi nustatytą servitutą būtų apskaičiuojama pagal Metodikos už servitutus 25 punkte įtvirtintą formulę, tačiau pagal šią formulę atsakovei apskaičiuota kompensacija būtų lygi 0, nes minėtoje Metodikoje nustatyta, kad kai elektros energetikos objektai ir (ar) įrenginiai tiesiami teritorijų planavimo dokumentu suformuotame ir jau esančiame inžinerinių tinklų koridoriuje arba nustatomas žemės servitutas patenka į kitų komunikacijų savininkams nustatyto servituto, suteikiančio teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, ribas, Kn lygus 0.
22. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.