- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-657-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00196-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laukesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas neleisti ieškovei susipažinti su visos apimties viešojo pirkimo laimėtojos pasiūlymu (įskaitant, bet neapsiribojant, pasiūlymo paaiškinimais ir (ar) patikslinimais, visu susirašinėjimu tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjos žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Delikatesas“ dėl paaiškinimų ir (ar) patikslinimų) yra neteisėtas, 2) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei visos apimties pirkimo laimėtojos ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymą, įskaitant susirašinėjimą tarp atsakovės ir ŽŪB „Delikatesas“, ir viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus dėl tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo vertinimo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 31 d. paskelbė atvirą konkursą „Maisto produktų (vištienos) pirkimas“, pirkimo Nr. 644883 (toliau – ir pirkimas). Ieškovė dalyvavo pirkime. 2023 m. kovo 8 d. atsakovė informavo ieškovę apie pirkimo rezultatus. Ieškovė prašė leisti susipažinti su laimėtojų pasiūlymais, kuriuos atsakovė jai pateikė 2023 m. kovo 13 d. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė viso laimėtojos pasiūlymo – pateikė tik patikslintą pasiūlymą ir nepateikė pirminio pasiūlymo, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos. Iš tokios informacijos nėra aiškios tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo tikslinimo aplinkybės. Atsakovė nepateikė įrodymų, ar tikrino tiekėjos pašalinimo iš pirkimo pagrindų nebuvimą.
3. Ieškovė nurodė, kad, prieš atsakovei sudarant 2023 m. kovo 20 d. sutartį, ŽŪB „Delikatesas“ turėjo įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Objektyvus įrodymas, kuris patvirtintų, kad būtent atsakovės nurodytomis dienomis buvo tikrinamas pirmos vietos laimėtojos skolos biudžetui nebuvimas, yra viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai su priedais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus dėl tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo vertinimo. Likusią ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 837,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. kovo 13 d. ieškovei pateikė pirkimą laimėjusios ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo dokumentus: pasiūlymą, užtikrinimo apmokėjimo dokumentą ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą (ERGO), gamintojo deklaraciją, deklaraciją dėl Tarybos reglamente (ES) 2022/576 nustatytų sąlygų nebuvimo; Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD); valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. vasario 9 d. išduotą kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją (juridinį asmenį) pažymą ir kt. Teismas, įvertinęs atsakovės pirkimo sąlygų 1.5 papunkčio nuostatas, atsakovės pateiktų dokumentų visumą, padarė išvadą, kad atsakovė pateikė ieškovei visus tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis pateiktus dokumentus.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės 2023 m. balandžio 6 d. pretenzijos turinį ir ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pagrįstu pripažino atsakovės argumentą, kad ieškovė ieškiniu išplėtė ginčo nagrinėjimo ribas, nes tik ieškinyje pirmą kartą išreiškė reikalavimą pateikti „pirminį pasiūlymą“ ir tokį reikalavimą susiejo su skirtingomis EBVPD deklaracijų datomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė neapriboja teismo teisės išspręsti šalių ginčą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei pagrįstai buvo pateiktas tik patikslintas EBVPD. Atsakovė nurodė, kad nustačiusi, jog pirkimą laimėjusios tiekėjos EBVPD nebuvo pasirašytas, paprašė patikslinti šį dokumentą ir pateikti pasirašytą EBVPD. Įvertinęs pirkimą laimėjusios tiekėjos nepasirašyto EBVPD ir ieškovei 2023 m. kovo 13 d. pateikto EBVPD turinį, teismas tarpusavio nesutapimų nenustatė ir konstatavo, kad ieškovės teisė į informaciją objektyviai nebuvo suvaržyta.
7. Atsakovė ieškovei su 2023 m. balandžio 14 d. atsakymu į pastarosios pretenziją pateikė CVP IS siunčiamų pranešimų tiekėjams ekranvaizdžio nuotrauką, iš kurios matyti, kad dėl pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų į pirkimą laimėjusią tiekėją buvo kreiptasi vieną kartą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti atsakovės sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo pateikti susipažinti pirkimą laimėjusios ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo dokumentai, ir įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei visos apimties pirkimo laimėtojos ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymą.
8. Teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė supažindinti ieškovę su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais dėl laimėjusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš privalomų pašalinimo iš pirkimo pagrindų, kuriuos perkančioji organizacija visada turi įtraukti į pirkimo sąlygas (išskyrus mažos vertės pirkimus), susijęs su tiekėjo pareiga laiku mokėti mokesčius. Pirkimo sąlygų 2.5.1.2 papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija duomenis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą patikrina savarankiškai nacionalinėje duomenų bazėje, adresu http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/, likus ne daugiau kaip 3 darbo dienoms iki dokumentų, pagrindžiančių EBVPD nurodytą informaciją, pateikimo termino dienos. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog duomenys apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsiskolinimą yra vieši, niekaip neriboja ieškovės teisės susipažinti su atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais dėl pasiūlymo vertinimo. Atsakovės ieškovei pateikti duomenys dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo, kaip vieno iš tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, yra glausti ir stokojantys pagrįstumo, išsamumo, neužtikrina išsamios informacijos. Todėl teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų dėl tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo vertinimo pateikimo.
9. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, byloje nepagrįstai naudojosi advokato pagalba, tačiau teismas pažymėjo, jog civilinio proceso teisės normos neriboja juridinių asmenų teisės naudotis advokato pagalba. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti trumpi terminai procesiniams dokumentams pateikti, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovė dalyvauja daugelio bylų procese. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės sprendimas pavesti ją atstovauti advokatų kontorai buvo racionalus ir pagrįstas, todėl patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Įvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdį, atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 40 procentų) ieškovei iš atsakovės priteisė 2 969,60 Eur (7 424 x 0,40), atsakovei iš ieškovės – 2 132,27 Eur (3 553,78 x 0,60) bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs šių sumų įskaitymą, teismas ieškovei priteisė 837,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo šią ieškovės ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai nėra tiekėjo pasiūlymo dalis ir dėl to neturi būti teikiami tiekėjams susipažinti. Su tiekėjų teisių užtikrinimu ir galimu jų pažeidimu yra susiję perkančiosios organizacijos sprendimai ir laimėtojo pasiūlymą sudarantys dokumentai. Viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai nepatenka į susipažinimo su laimėtojo pasiūlymu apimtį – tai yra vidinis atsakovės dokumentas. VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai skirti pačiai komisijai, perkančiajai organizacijai ir, esant poreikiui, kontroliuojančioms institucijoms. Vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 45 punktu, 20 straipsnio 4 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tiekėjai turi teisę susipažinti tik su laimėtojo pasiūlymo informacijos dalimi, kuri nėra laikoma konfidencialia VPĮ 20 straipsnio prasme.
10.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad VPĮ 58 straipsnio 5 dalies reguliavimas dėl subjektų, galinčių susipažinti su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais, riboto skaičiaus netaikytinas teismo proceso metu. Toks aiškinimas leistų tiekėjams teisme be objektyvių argumentų reikalauti visų viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų. Viešųjų pirkimų reguliavimas nenustato jokių VPĮ 58 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo išimčių ir to negali padaryti teismas.
10.3. Šioje byloje nesusidarė situacija, kai viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai turėtų būti išreikalauti iš perkančiosios organizacijos dėl to, kad kiti jos sprendimai buvo nemotyvuoti ir dėl to objektyviai iškilo poreikis susipažinti būtent su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais.
10.4. Ieškovės interesams užtikrinti reikalinga informacija buvo pateikta pirkimo procedūrų metu. Informacija apie juridinių asmenų įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui yra viešai ir neatlygintinai prieinama oficialiame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapyje. Pagal pirkimo sąlygų 2.5.1.2 papunktį atsakovė numatė vertinti viešai prieinamus duomenis dėl tiekėjų įsiskolinimo biudžetui likus ne daugiau kaip 3 darbo dienoms iki dokumentų, pagrindžiančių EBVPD nurodytą informaciją, pateikimo termino dienos, šiuo atveju tai buvo 2023 m. vasario 28 d. Viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai ir juose esanti informacija nekeičia paties fakto dėl įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondui nebuvimo.
10.5. Ieškovė neskundė atsakovės sprendimo atmesti jos pretenziją dėl egzistuojančio ŽŪB „Delikatesas“ pašalinimo iš pirkimo pagrindo ir per VPĮ nustatytą terminą nepateikė ieškinio. Tačiau ieškovė 2023 m. balandžio 6 d. pateikė kitą pretenziją ginčydama, kad jai nebuvo leista susipažinti su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais dėl ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo ir jos pašalinimo iš pirkimo pagrindo vertinimo. Byloje pareikštas reikalavimas nesusijęs su ieškovės teisių gynimu. Net ir pateikus viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus ieškovei, ji negalėtų pakartotinai teikti pretenzijos dėl tariamai netinkamai atsakovės atlikto ŽŪB „Delikatesas“ pašalinimo iš pirkimo pagrindo įvertinimo.
10.6. Teismas nepasisakė dėl to, kokia apimtimi atsakovė turėtų pateikti viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus. Ieškovės interesas, kurio atsakovė nepripažįsta, galėtų būti nebent į komisijos posėdžių protokolų dalį, susijusią su ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo įvertinimu įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui aspektu.
10.7. Teismas neįvertino atsakovės triplike nurodytų aplinkybių dėl ŽŪB „Delikatesas“ trumpalaikio įsiskolinimo socialinio draudimo biudžetui reikšmės. Trumpalaikis įsiskolinimas šiam biudžetui nesudarė pagrindo taikyti pašalinimo iš pirkimo pagrindo. Dėl to teismas nepagrįstai nusprendė dėl tariamai egzistuojančio ieškovės poreikio susipažinti su atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovė viso ginčo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, ar tikrino duomenis dėl tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ pašalinimo iš pirkimo pagrindų nebuvimo, kada tai darė.
11.2. Vadovaujantis pirkimo sąlygų 2.5.1.2 papunkčiu, viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu komisijos nariams pateikiamas įrodymas (dokumentas) apie skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvimą, tai fiksuojama viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokole, pateikiamas išrašas iš duomenų bazės, kuriame nurodoma tiksli data, kada šis išrašas atspausdintas, duomenų formavimo data ir laikas. Vienintelis objektyvus įrodymas, kad atsakovės nurodytomis dienomis buvo tikrintas ŽŪB „Delikatesas“ skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvimas, yra viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai. Aktualių duomenų formavimo data įrodytų, kad perkančioji organizacija įvykdė pirkimo dokumentuose nustatytą pareigą.
11.3. Atsakovė teigia, kad, prieš sudarant sutartį (2023 m. kovo 21 d.), ŽŪB „Delikatesas“ nebuvo įsiskolinusi valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 20 d. ŽŪB „Delikatesas“ turėjo skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tam, kad būtų galima įvertinti galimus viešojo pirkimo procedūrų pažeidimus, reikalingi viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolai, juose išdėstyti sprendimai, jų motyvai, išrašai iš duomenų bazės ir pan.
11.4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė šioje byloje nepagrįstai naudojosi advokatų paslaugomis, taip nepagrįstai didindama bylinėjimosi išlaidas, kadangi turi Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
13. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.
14. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės rašytinius paaiškinimus, 2023 m. rugpjūčio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus pareiškimas, teisėjų kolegija atsisako priimti šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
15. Atsakovė 2022 m. gruodžio 29 d. paskelbė pirkimą, kuriam pasibaigus buvo numatyta sudaryti preliminariąją sutartį su trimis pirkimą laimėjusiais tiekėjais. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime. Atsakovė 2023 m. kovo 8 d. raštu pranešė, kad viešojo pirkimo komisijos 2023 m. kovo 8 d. posėdyje nustatyta pasiūlymų eilė – ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymui paskirta pirma vieta, atsakovės pasiūlymas pripažintas antros vietos laimėtoju, o UAB „Riamona“ – trečios vietos laimėtoju.
16. Ieškovė 2023 m. kovo 21 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimus dėl tiekėjų ŽŪB „Delikatesas“ ir UAB „Riamona“ pasiūlymų pripažinimo laimėjusiais. Ieškovė pretenziją grindė, be kita ko, tuo, kad ŽŪB „Delikatesas“ turėjo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, dėl to jos pasiūlymas negalėjo būti nustatytas laimėjusiu, nes neatitiko pirkimo sąlygų 2.5.1.2 papunkčio reikalavimų. Atsakovė 2023 m. kovo 27 d. atsakyme į pretenziją netenkino ieškovės pretenzijos, nurodė, kad tiekėja ŽŪB „Delikatesas“ 2023 m. vasario 1 d. EBVPD deklaravo, jog nepažeidė pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, patikrino ŽŪB „Delikatesas“ įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokomis, duomenis nacionalinėje duomenų bazėje ir nustatė, kad bendrovė neturėjo skolų.
17. Ieškovė 2023 m. balandžio 6 d. pateikė pretenziją atsakovei, kuria prašė leisti susipažinti su visos apimties tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymu (įskaitant, bet neapsiribojant, su pasiūlymo paaiškinimais (patikslinimais), taip pat ir visu susirašinėjimu tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ dėl pretenzijoje minėtų paaiškinimų (patikslinimų) ir pagrindimų, viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų nuorašais). Ieškovė nurodė, kad iš atsakymo į pirmąją pretenziją matyti, jog perkančioji organizacija vykdė susirašinėjimą su tiekėja ŽŪB „Delikatesas“, nacionalinėje duomenų bazėje tikrino duomenis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokomis, vykdymu, bet nepateikė susipažinti duomenų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Atsakovė 2023 m. balandžio 14 d. atmetė pretenziją, nurodė, kad 2023 m. kovo 13 d. pateikė ieškovei susipažinti laimėtojų pasiūlymus, tarp jų – dokumentus, kuriais laimėtojos papildė, patikslino ar paaiškino savo pasiūlymus, šių dokumentų pagrindu ieškovė atsakovei pateikė pretenziją panaikinti sprendimą tiekėjų ŽŪB „Delikatesas“ ir UAB „Riamona“ pasiūlymus pripažinti laimėjusiais. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis pirkimo sąlygų 2.5.1.2 papunkčiu ŽŪB „Delikatesas“ neprivalėjo pateikti informacijos apie įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokomis, vykdymu – tai yra viešai prieinama informacija, kuri tiesiogiai nepatenka į teikėjo pasiūlymo sąvoką. Ieškovės prašyti pateikti viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų išrašai ar susirašinėjimas su ŽŪB „Delikatesas“ į viešojo pirkimo pasiūlymo sąvoką nepatenka.
18. Ieškovė iškėlė ginčą teisme dėl informacijos jai pateikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovei buvo pateikti susipažinti iš esmės visi pirkimą laimėjusios ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo dokumentai ir jos teisė į informaciją objektyviai nebuvo suvaržyta, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė supažindinti ieškovę su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais dėl laimėjusio tiekėjos pasiūlymo vertinimo, todėl teismas įpareigojo šiuos protokolus pateikti. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl teisės susipažinti su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais
19. Tiekėjų informavimo apie pirkimo rezultatus apimtį nustato VPĮ 58 straipsnis, kurio 1 ir 2 dalys (byloje taikoma šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d., kadangi pirkimas buvo paskelbtas 2022 m. gruodžio 31 d.), numato, kad perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia, be kita ko, informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus. Be to, pagal VPĮ 20 straipsnio 4 dalį (redakciją, galiojusią iki 2023 m. sausio 1 d.) ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu. Tokiomis VPĮ nustatytomis priemonėmis užtikrinamas tiekėjų informavimas apie perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų esmę, jų motyvus, kad tiekėjai turėtų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo galbūt pažeistas teises.
20. Teismų praktikoje tiekėjo teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais pripažįstama savarankiška subjektine teise, kuri gali būti ginama teisme kaip materialus reikalavimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skųstinas perkančiosios organizacijos sprendimas yra toks, kuriuo de minimis (liet. bent jau) tiekėjui gali kilti teisiniai padariniai. Pripažįstant tiesioginį ieškovo informavimo ir jo teisių gynybos įgyvendinimo ryšį, teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu turėjimas ir šios galimybės įgyvendinimas gali daryti įtaką tiekėjo teisių ir pareigų apimčiai. Tiekėjų teisinis (materialinis) suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (liet. be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
21. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija, kad tiekėjų teisė susipažinti su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais, kaip ir jų teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais, galėtų būti ginama teisme kaip materialus reikalavimas, tačiau nesutinka, jog šiuo atveju ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimą, todėl, atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovę ieškovei pateikti viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus dėl laimėjusio tiekėjos pasiūlymo vertinimo.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ 19 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) viešojo pirkimo komisija yra perkančiosios organizacijos privalomai sudaromas organas pirkimo procedūroms atlikti. Komisija vykdo pirkimo procedūras, priima sprendimus pirkime. Sprendimai priimami komisijos posėdžiuose, jos sprendimai įforminami protokole. Šiame protokole, be kitos informacijos, nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, komisijos narių atskirosios nuomonės.
23. VPĮ nenumato tiekėjų teisės susipažinti su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais. Kaip minėta šio sprendimo 19 punkte, tiekėjų supažindinimo su pirkimo rezultatais apimtį nustato VPĮ 58 straipsnio 1 ir 2 dalys, VPĮ 20 straipsnio 4 dalis, tuo tarpu, remiantis VPĮ 58 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija (taigi, ir su viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolais) gali tik komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai gali būti reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirkimo procedūros metu ieškovei buvo pateikta pakankama informacija, kad ji galėtų suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo, jos interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį dėl pirkimą laimėjusio pasiūlymo vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus.
25. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad atsakovės pateikti duomenys dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo, kaip vieno iš tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, buvo glausti ir stokojantys pagrįstumo, išsamumo, bei neužtikrino informacijos ieškovei, kuri leistų pagrįstai suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimą neteisėtumą, esant duomenims dėl laimėjusio tiekėjo socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsiskolinimų (teismo sprendimo 52 punktas).
26. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2023 m. kovo 8 d. raštu pranešė teikėjams apie viešojo pirkimo komisijos nustatytą pasiūlymų eilę, tiekėjų pašalinimo iš pirkimo pagrindų nebuvimą. Atsakovė 2023 m. kovo 13 d. pateikė ieškovei susipažinti laimėtojos pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuri yra neapskųsta, pripažinta, kad ieškovės teisė į informaciją objektyviai nebuvo suvaržyta, jai buvo pateikti iš esmės visi laimėjusio pasiūlymo dokumentai. Ieškovė dėl galbūt netinkamai atlikto pirkimą laimėjusio pasiūlymo įvertinimo (jos nurodomu aspektu, kad šiuo atveju egzistavo privalomas pašalinimo pagrindas, įtvirtintas VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje ir pirkimo sąlygų 2.5.1.2 papunktyje, dėl socialinio draudimo įmokų nemokėjimo), 2023 m. kovo 21 d. padavė pretenziją, joje išsamiai nurodė aplinkybes, susijusias su pirkimo laimėtojos socialinio draudimo įmokų skolomis, nurodė viešai prieinamus duomenis apie konkrečias dienas, kai pirkimo laimėtoja turėjo įsiskolinimus. Atsakovė 2023 m. kovo 27 d. atsakyme į pretenziją išsamiai paaiškino, kad tiek pasiūlymo pateikimo metu (2023 m. vasario 1 d.), tiek vertinant pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius duomenis (2023 m. vasario 28 d.), tiek priimant sprendimą dėl laimėtojo (2023 m. kovo 8 d.), o taip pat ir laikotarpiu prieš sudarant sutartį (2023 m. kovo 21 d.) nebuvo jokių šio tiekėjo pašalinimo pagrindų, be to, atsakovė laimėtojos paprašė pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, ir laimėtoja pateikė 2023 m. vasario 9 d. kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją (juridinį asmenį) pažymą Nr. 633889.
27. Taigi, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, pirkimo procedūros metu ieškovei buvo pateikta pakankama informacija, kad ji galėtų suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimą neteisėtumą dėl pirkimą laimėjusio pasiūlymo vertinimo – pateiktas tiek pirkimo laimėtojos pasiūlymas, tiek informacija apie dienas, kai buvo tikrinamas socialinio draudimo įmokų skolų buvimas, tiek duomenys apie pirkimo laimėtojos pateiktą pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantį dokumentą, todėl ieškovė, veikdama kaip atidus ir rūpestingas pirkimo dalyvis, siekdama realiai apginti savo galbūt pažeistas teises, turėjo teisę dėl, jos nuomone, netinkamo pirkimo laimėtojos pasiūlymo vertinimo, pateikti ieškinį teismui, tačiau to nepadarė ir vietoje to iškėlė naują ginčą dėl informacijos pateikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės elgesys yra netinkamas, juo be pakankamo pagrindo prailginamos pirkimo procedūros, tačiau iš esmės nesiekiama išspręsti ginčo dėl galbūt netinkamo pirkimo laimėtojos pasiūlymo vertinimo.
28. Ieškovės nurodomi argumentai, kad vieninteliai objektyvūs įrodymai, jog atsakovės nurodytomis dienomis buvo tikrintas ŽŪB „Delikatesas“ skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvimas, yra viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai, nes būtent juose turėtų būti fiksuojami duomenys apie skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvimą, prie protokolų turėtų būti pateikiamas išrašas iš duomenų bazės, kuriame turėtų būti nurodoma tiksli data, kada šis išrašas atspausdintas ir pan., teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti. Šalys neginčija, kad duomenys apie draudėjų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą yra viešai prieinami kiekvienam asmeniui, be to, tai, kad perkančioji organizacija tikrins socialinio draudimo įmokų mokėjimą remdamasi viešai prieinamais duomenimis, buvo nurodyta ir pirkimo sąlygų 2.5.1.2 papunktyje, todėl ieškovė turėjo visas galimybes patikrinti atsakovės nurodytos informacijos apie pirkimo laimėtojos socialinio draudimo įmokų mokėjimą tam tikrais laikotarpiais teisingumą remdamasi šiais duomenimis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota pateikti ieškovei viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolus, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, ir priimtinas naujas sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus.
30. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimo dalį, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės ieškinys atmestas visa apimtimi. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
32. Atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 553,78 Eur išlaidas advokato pagalbai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais pripažinta, kad atsakovės sprendimas šios bylos procese dalyvauti per atstovą buvo racionalus ir pagrįstas, o jos patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3 papunkčiai), todėl jos atsakovei priteistinos.
33. Atsakovė pateikė prašymą jai atlyginti 3 256,11 Eur apeliacinio skundo rengimo, 478,69 Eur rašytinių paaiškinimų rengimo ir 199,65 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimo išlaidas. Patenkinus atsakovės apeliaciniu skundu pareikštą reikalavimą, atsakovei atlygintinos apeliacinio skundo parengimo išlaidos, jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.9 papunktis). Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo išlaidos neatlygintinos, nes tai iš esmės techninio pobūdžio dokumentas. Atsisakius priimti atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus, jų parengimo išlaidos atsakovei taip pat neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigota pateikti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukesta“ viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus dėl tiekėjos žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ pasiūlymo vertinimo, ir kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukesta“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistos 837,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti bei priimti naują sprendimą.
Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pateikti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukesta“ viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus dėl tiekėjos žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ pasiūlymo vertinimo atmesti.
Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) 3 553,78 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt trijų Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) 3 256,11 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt šešių Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.