Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. atstovės Z. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-183-163/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys L. J., „BTA“ ABROŠINAŠANAS AKCIJU SABIEDRIBA,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei VŠĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo, tretieji asmenys L. J., „BTA“ ABROŠINAŠANAS AKCIJU SABIEDRIBA. Ieškiniu iš atsakovės VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės buvo prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos ir 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.2016 m. lapkričio 17 d. ieškovo atstovė Z. P. teismui pateikė prašymą civilinę bylą nutraukti. Atsakovės atstovė D. Ž. K. prašė prašymą tenkinti, bylą nutraukti, atsakovei iš ieškovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 868,86 Eur (3 000 Lt) advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teismuose bei 65 Eur už degalus advokatės kelionėms iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas priėmė ieškovo atstovės pateiktą ieškinio atsisakymą ir 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė bei tenkino atsakovės atstovės prašymą priteisti atsakovei VŠĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovo A. P. atstovė Z. P. atskirajame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir atleisti ieškovą A. P. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad ieškinio buvo atsisakyta dėl jos ir jos sūnaus pablogėjusios sveikatos bei dėl sunkios materialinės padėties (nebebuvo galimybės samdytis advokato). Taip pat pažymėjo, kad, teikiant teismui prašymą dėl bylos nutraukimo, jai nebuvo žinoma atsakovės prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji neturėjo galimybės įvertinti jai teksiančios finansinės naštos. Ieškovo atstovės teigimu, ieškovas dėl negalios yra pripažintas nedarbingu, o jau gaunamų pašalpų užtenka tik pragyvenimui ir vaistams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str., 338 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Būtent šia teise nagrinėjamu atveju ieškovo atstovės ir pasinaudojo, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 140 str. 1 d.).Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei iš ieškovo buvo priteista 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių.Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais, kai byla išnagrinėjama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Taigi teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, leidžiančia nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju pagrindo nukrypti nuo 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų taisyklių nenustatyta.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. P., atstovaujamos Z. P., pateikė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl žalos priteisimo. Byla buvo nagrinėjama nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovo atstovė teismui pateikė prašymą bylą nutraukti. Prašyme nurodė, kad bylą prašo nutraukti dėl jos pačios ir jos sūnaus pablogėjusios sveikatos, atskirajame skunde papildomai pažymėjo, kad prašymą nutraukti bylą sąlygojo ir jos sūnaus sunki finansinė padėtis. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.), todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko.Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo atstovė pateikė pareiškimą nutraukti bylą jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, kas patvirtina atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti reikalingumą. Nors ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo ir buvo atleistas, tačiau jo atstovė, nusprendusi bylinėtis, turėjo įvertinti riziką, kad ieškinio atmetimo atveju gali tekti priešingai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovė VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė išlaidas advokatų pagalbai apmokėti patyrė dėl ieškovo atstovės inicijuoto teisminio proceso dėl žalos atlyginimo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai, nepaisant galimai sunkios ieškovo finansinės padėties, turėjo būti kompensuotos.Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Atsakovė VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą iš viso patyrė 868,86 Eur (3 000 Lt), ką patvirtiną į bylą pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 688/2013 ir vietinis mokėjimo nurodymas Nr. V090419 (t. 2, b.l. 177). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, be to, jos atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl spręstina, kad ieškinio atsisakymo atveju, ši bylinėjimosi išlaidų suma pagrįstai iš ieškovo buvo priteista atsakovei.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo atstovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.