Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-15 · Byla Nr. ATP-480-174/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-15
Bylos Nr.
ATP-480-174/2016
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00129-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-480-174/2016Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00129-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.;2.7.4.3.;3.26.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo V. J. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimu V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams už tai, kad jis 2016 m. gegužės 24 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumas (girtumas) – 1,97 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Voklswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimą, paskirtą nuobaudą sušvelninti ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad nesutinka su šia apylinkės teismo nutarimo dalimi, nes mano, kad paskirta administracinė nuobauda yra pernelyg griežta. Pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-l396/2007, N17-103/2007). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam, V. J., nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad padarytas šiurkštus administracinės teisės pažeidimas, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidėjas su padarytu administracinės teisės pažeidimu sutiko bei nuoširdžiai gailėjosi), nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl apylinkės teismas nusprendė, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam minimalią ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

V. J. teigimu, vertinant jam paskirtos bausmės griežtumą, ji yra pakankamai griežta. Todėl, apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus teismui jį charakterizuojančius rašytinius įrodymus, turi diskrecijos teisę iš naujo įvertinti pateiktus rašytinius įrodymus ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, paskiriant jam mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą, atsižvelgiant į toliau nurodomas aplinkybes.

V. J. pažymi, jog jis yra įregistravęs individualią žemės ūkio veiklą, ūkininkauja, veda augalininkystės ūkį, valdo apie 200 ha žemės, turi žemės ūkio technikos. V. J. nurodo, jog turi įsipareigojimų kreditorei UAB „Nordea finance Lithuania“ – 143 505,27 Eur už kombaino įsigijimą ir 15 454,41 Eur už skutiko su noragėliais ir lėkštėmis įsigijimą. Abu šie kreditai suteikti 60 mėnesių laikotarpiui. Taip pat jis 2014-07-11 su AB banku Šiaulių bankas sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta 88 000 Lt (25 485,56 Eur) suma ūkininko ūkio veiklos finansavimui. Šio kredito galutinis grąžinimo terminas baigsis 2017-06-11. V. J. pažymi, kad darbas ūkyje yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Vertinant tai, jam netekus teisės vairuoti, jo pajamos smarkiai sumažėtų, tuomet jam iškiltų didelių sunkumų vykdant įsipareigojimus kreditoriams.

Be to, V. J. nurodo, kad nuo tėvo mirties (mirė 2006-02-06) gyvena su mama D. J., ji yra pensinio amžiaus. Jos gaunamos pensijos (gauna 172,03 Eur kas mėnesį) nepakanka jai pragyventi, todėl jam, V. J., tenka padėti mamai materialiai, t. y. mokėti komunalinius mokesčius, skirti lėšų vaistams ir pan. Taip pat, kaip ir dauguma senyvo amžiaus žmonių, mama yra ligota, dėl to gan dažnai ją reikia nuvežti į gydymo įstaigas. Todėl teisės vairuoti transporto priemones jam atėmimas apsunkintų ar netgi padarytų nebeįmanomą galimybę padėti mamai tiek materialiai, tiek nuvežti ją pas medikus. Teismui pateikta Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo seniūnijos charakteristika, iš kurios matyti, kad seniūnijoje jis, V. J., žinomas kaip darbštus, tvarkingas, kitiems padedantis vyras. Jis materialiai remia įvairius bendruomenės renginius, žiemos metu su savo technika padeda seniūnijos kelių valymo darbuose. Iš UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažymos Nr. 160 matyti, kad jis nėra įrašytas į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitą. V. J. pažymi, kad nors jis teismui teikė rašytinius įrodymus apie savo socialinę padėtį, šeimą, iškilsiančius didelius sunkumus, netekus teisės vairuoti transporto priemones, tačiau teismas šių aplinkybių neištyrė išsamiai ir pakankamai, dėl to netenkino jo prašymo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. J. nurodo, jog jam yra žinoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), tačiau, apelianto nuomone, teismas gali paskirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme, jeigu nustato kompleksą aplinkybių. V. J. mano, kad teismas atsižvelgęs į jo socialinę padėtį, darbą ir kitas svarbiais aplinkybes, galėtų padaryti išvadą, kad jis yra vertas pasitikėjimo asmuo, kuriam yra galimybė paskirti piniginę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nes priešingu atveju, nepaisant to, kad jau jis save yra nubaudęs ir pasmerkęs, nubaus papildomai ir jį supančius artimus žmones, tai yra savo mamą D. J., be to, pagal grafiką vykdyti įsipareigojimus kreditoriams taptų nebeįmanoma. Kadangi dėl netinkamo poelgio jis padarė išvadas, savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi dėl to kas įvyko, paskirtą piniginę baudą sumokėjo, visiškai supranta, ką reiškia neturėti teisės vairuoti transporto priemonės, todėl, V. J. nuomone, yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas prašo palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimą nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės apeliantui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas V. J. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad asmuo turi didelių įsipareigojimų kreditoriams, kad teisė vairuoti reikalinga vykdant žemės ūkio veiklą. Teismas įvertino asmens neblaivumą teisės pažeidimo padarymo metu, kuris žymiai viršijo leistiną ribą, ir tai, kad asmuo esant tokiam girtumui neabejotinai turėjo jausti apsvaigimą, todėl konstatavo, kad paaiškinimai apie tai, kad nepagalvojo sėsdamas prie vairo tokios būklės, yra akivaizdžiai neadekvatūs. Pažymėjo, kad konkretaus asmens poreikių patenkinimas negali būti iškeliamas aukščiau už viešą interesą, už saugumą kelyje, ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. J. paskyrus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalaus dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam dvejų metų terminui. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

ATPK 30¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, be abejonės atsižvelgė į V. J. skunde nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas yra gerai charakterizuojamas, užsiima ūkininkavimu, kad turi kreditinių įsipareigojimų, kad turi rūpintis savo senyvo amžiaus motina, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kita vertus, vien senyvas V. J. motinos amžius ir poreikis ja rūpintis, pažeidėjo darbo pobūdis (užsiima ūkininkavimu) ir jo prisiimti kreditiniai įsipareigojimai savo veiklai vystyti, negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažeidėjo ar jo artimųjų sveikata, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. J., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti jam reikalinga dirbant ūkio darbus bei rūpinantis savo mamos sveikata, nepaisydamas to, vartojo alkoholį ir sėdo neblaivus prie vairo. Pažymėtina, jog nors apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jo girtumą lėmė vos 50 g spiritinio gėrimo, tačiau patikrinus jo blaivumą nustatytas girtumas (jo neblaivumas siekė net 1,97 promilės ir beveik penkis kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentracijos kraujyje normą) neabejotinai rodo, kad apeliantas jautėsi apgirtęs, tačiau vis tiek tai ignoruodamas sėdo prie vairo, taip sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek ir aplinkinių asmenų sveikatai ir turtui.

Nors apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog būdamas neblaivus vairavo esant būtinybei – jam paskambino laukuose dirbęs darbininkas, kad reikia pakeisti užsikišusį kuro filtrą, tačiau sustabdytas policijos pareigūnų šios aplinkybės savo paaiškinime nenurodė, kita vertus, tokia mažareikšmė dingstis nesuteikia teisės būnant neblaiviam sėstis prie vairo ir kelti realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat pastebėtina, kad jei ir susiklostė tokia situacija, jog V. J. turėjo skubiai nuvykti į laukus, jis galėjo paprašyti kitų ūkio darbininkų ar draugų pagalbos, tačiau to nepadarė ir nepaisydamas tokių veiksmų pavojingumo, nusprendė rizikuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sėdo prie vairo, taip akivaizdžiai prioretizuodamas savo asmeninius (ūkio) interesus prieš visuomenės saugumą. Taip pat pastebėtina, kad nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog seniūnė charakteristikoje nurodė, kad jis, V. J., žinomas kaip darbštus, tvarkingas, kitiems padedantis vyras, tačiau akivaizdu, kad šios pažeidėjo asmeninės savybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausio administracinio pažeidimo padarymo, todėl nėra pagrindo laikyti jas išskirtinėmis. V. J. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – sunkesnis susisiekimas su motinos gydymo įstaigomis, pasunkėjęs darbų ūkyje atlikimas – nelaikytinas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti pažeidėjui švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą.

Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje V. J. nurodė, kad ūkininkauja vienas, tai patvirtina ir teismui pateikta pažyma apie draudėjo apdraustų asmenų skaičių, joje nurodyta, kad ūkyje dirba vienas asmuo (b. l. 114), be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog transporto priemonės vairavimas yra būtinas darbinėje veikloje, darbas ūkyje yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, o netekus teisės vairuoti jo pajamos smarkiai sumažėtų, tuomet iškiltų didelių sunkumų vykdant kreditinius įsipareigojimus, tačiau pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir šioje byloje susiklosčiusios situacijos akivaizdu, kad V. J. valdomose žemėse su jo turima technika dirba ne jis vienas. Skundžiamu nutarimu V. J. nubaustas už vairavimą neblaivam, kai vežė kuro filtrą savo darbininkui, dirbančiam jo laukuose su traktoriumi (b. l. 120). Tai, jog V. J. ūkyje vairuodami žemės ūkio techniką jam talkina darbininkai, matyti ir iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-906/2015, kuriuo už vairavimą neblaiviam buvo nubaustas V. J. ūkyje dirbęs ir ūkiui priklausantį traktorių vairavęs A. B. Tokiu būdu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad V. J. netekus teisės vairuoti, darbas ūkyje sustos, nes nebebus nudirbami su technikos vairavimu susiję darbai, ir V. J. neteks pragyvenimo šaltinio, negalės padėti savo pensinio amžiaus motinai ar kad pasunkės jo prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Skunde V. J. taip pat nurodo, kad neturėdamas teisės valdyti transporto priemones, jis negalės nuvežti savo motinos į medicinos įstaigą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pažymi, kad V. J. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad tik jis, turėdamas teisę vairuoti, gali pasirūpinti minėtais motinos poreikiais. Pažymėtina, jog susisiekimas su gydymo įstaigomis galimas ne tik nuosavu automobiliu, bet ir pasinaudojant viešuoju transportu. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, kad jis vienintelis rūpinasi ligota senyvo amžiaus motina (tai nenurodyta ir seniūnės pažymoje), jog neturi nei brolių, nei seserų, su kuriais galėtų pasidalyti savo motinos priežiūros rūpesčiais. Iš pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (b. l. 116) matyti, jog kartu gyvena (yra deklaravusi gyvenamąją vietą) ir pilnametė D. J. – apeliantas nenurodė, jog šis asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali pasirūpinti kartu gyvenančia D. J.. Taigi konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog V. J. netekus teisės vairuoti, jo motina nebus tinkamai pasirūpinta.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo V. J. netaikyti ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje pažeidėjas nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus trumpinamas, šis tikslas nebus pasiektas, nes V. J. ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam paskirta minimali bauda ir minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su teisės vairuoti reikalingumu rūpinantis jo motinos sveikata, taip pat dirbti ūkio darbus, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Aplinkybė, kad V. J. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl darbo ir rūpinantis mama, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. V. J. skirta minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka V. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė