Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. L., R. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja N. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. L. palikimą, pradėdama palikėjo turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad kartu su palikėju santuokoje įgijo nekilnojamojo turto. Po palikėjo mirties liko palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą – sūnus V. L. ir dukra R. Š. Įpėdiniai palikimo nepriėmė nei vienu iš įstatyme numatytų būdų, o pareiškėja palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – toliau nuomojo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, turtą apdraudė.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą. Pažymėjo, jog nėra gavęs pranešimo dėl turto galimo perėjimo valstybei. Paaiškino, jog, teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad A. L., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos sutuoktinis. Taigi, registro duomenys patvirtinta, kad pareiškėja turi teisę paveldėti A. L. palikimą (CK 5.13 straipsnis). Gyventojų registro pažyma taip pat patvirtinta, kad palikėjas turėjo du vaikus – suinteresuotus asmenis V. L. ir R. Š. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka, ir prašė pareiškimą tenkinti. Iš į bylą pateikto Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas testamento sudaręs nebuvo, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja nurodė, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. pareiškėja prieš palikėjo mirtį ir po jo mirties turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, dalį turto išnuomojo. Šiems teiginiams pagrįsti kartu su pareiškimu pateiktos nuomos sutartys, verslo liudijimai, turto draudimo liudijimai, komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitai.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti palikėjo A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Įpėdiniai pagal įstatymą – suinteresuoti asmenys V. L. ir R. Š. – neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti N. L. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos N. L. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą