- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1546-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05469-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui
- Kategorijos
- 2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.4.2.6Ginčai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu
- 2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – A. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripaz?inti, kad pirkimo – pardavimo sutartis de?l 0,6853 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)) tarp G. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus yra sudaryta; 2) pripaz?inus sutartį galiojanc?ia, likusią laisvą z?emę (0,46 ha), pripaz?inti G. A. nuosavybe pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; 3) išreikalauti iš? Nacionalines žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus dokumentus (Kauno apskrities viršininko sprendimus, pirkimo – pardavimo sutartis), kuriais perleista tretiesiems asmenims 0,2253 ha žemė iš G. A. apmokėtos pagal sutartį 0,6853 ha žemės sklypo dalies.
2. Nurodė, kad 1992 m. balandžio 13 d. ieškovo tėvas G. A. pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą, kuriuo prašė parduoti jam už investicinius čekius žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar adresas - (duomenys neskelbtini)). 1992 m. rugpjūčio 19 d. parengtas minėto žemės sklypo raudonųjų sklypų planas, pagal kurį buvo apskaičiuota, kad bendrą prašomo įsigyti nuosavybės teise žemės sklypo plotą sudaro 0,6853 ha, iš kurių 0,0174 ha sudaro po pastatais esanti žemė, 0,1006 ha kiemo plotas ir 0,5673 ha sodo - daržo plotas. 1992 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo įkainojimo aktu 0,6853 ha žemės sklypas buvo įvertintas 5358 rubliais. Sudarytas žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektas, pagal kurį 1992 m. rugsėjo 18 d., į Kauno rajono žemėtvarkos sąskaitą Nr. 709801 už perkamą žemės sklypą per Taupomąjį banką, investiciniais čekiais buvo sumokėta 5357 rubliai. G. A. mirė 2012 m. liepos 9 d. Ieškovas yra G. A. teisių paveldėtojas. Kad paveldėjimo teisės liudijimuose nebuvo įtraukta ir ginčo žemė, esanti po statiniais ir aplink juos, ieškovas nepastebėjo. 2018 m. pradžioje ieškovas www.regia.lt atsitiktinai pastebėjo, kad jo žemės sklypas po statiniais ir aplink juos yra sumažėjęs ir savalaikiai kreipėsi žodžiu į atsakovę, kuri informavo, kad sklypo po statiniais ir aplink juos ieškovas nepaveldėjo, nes žemė nėra išpirkta. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis galiotų, ji turi būti patvirtinta notarine tvarka, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti suėjus ieškinio senaties terminui.
4. Nurodė, kad mokėjimo pranešime pateikta apmokėjimo data yra 1992 m. rugsėjo 18 d., tačiau G. A. statinius įsigijo tik 1992 m. spalio 22 d., todėl 1992 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta G. A. nevaldant nuosavybės teise statinių. Ieškovas nuosavybės teise valdo tik ½ pastatų esančių (duomenys neskelbtini) kuriems naudotis turi teisę išsipirkti žemės sklypą, kitą pastatų ½ dalį nuosavybės teise valdo A. A.. Kauno rajono valdybos potvarkis dėl žemės sklypo pardavimo G. A. nepriimtas, taip pat G. A. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nebuvo patvirtinęs notariškai, todėl laikytina, kad G. A. nepabaigė iki galo privatizavimo procedūros. Ieškovas reikalavimą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareiškė beveik po 28 m. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendras 3 m. ieškinio senaties terminas. Pagal 1964 m. CK 83 straipsnį, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad G. A. su žemėtvarkos tarnyba sudarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektą bei 1992 m. rugsėjo 18 d. į Kauno rajono žemėtvarkos sąskaitą investiciniais čekiais sumokėjo 15,52 Eur (5357 rublius), tačiau potvarkis dėl žemės sklypo (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) pardavimo G. A. nebuvo priimtas, kadangi G. A. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nebuvo patvirtinęs notariškai, todėl laikė, kad G. A. pats nepabaigė iki galo privatizavimo procedūros.
7. Ieškovas reikalavimą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareiškė po 28 metų nuo ginčijamos pirkimo pardavimo sutarties inicijavimo, t. y. suėjus ieškinio senaties terminui, prašymo atnaujinti ieškinio senatį nepateikė, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas dėl savo teisių gynimo į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas J. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai atliko ginčo teisinį kvalifikavimą, netinkamai išsprendė abiejų šalių valią dėl sandorio sudarymo, dėl įsipareigojimų įvykdymo ketinant sudaryti sandorį tiek rašytinį. Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. A. kaip pirkėjo teises turintis asmuo, įsigijo žemės sklypą, juo naudojosi ir valdė, už jį sumokėjo, todėl net ir neužbaigus pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo procedūros, nepatvirtinus jos notarine forma, nereiškia, kad jis minėto sklypo neįsigijo ir kad jis jam nepriklauso. Ginčo nėra, kad žemės sklypas jam priklausė. Ieškovo pažeistas teises patvirtina, kad tik atsakovo vengimu (neveikimu) nėra sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis notarine forma. Jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.
8.2. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2012 m. lapkričio 13 d., kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, į dalį turto, kurį jis paveldėjo po G. A. mirties. Be to, šiuo atveju yra besitęsiantis ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas. Ieškinys gali būti reiškiamas kai pažeidimas yra tęstinis ir nepasibaigęs ieškinio pareiškimo dieną. Teisei reikšti ieškinį, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir pritaikė senatį, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nekėlė klausimų dėl įrodymų patikimumo, neteikė prašymo atnaujinti ieškinio senatį. Asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties termino instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti amžinai. Ieškovas operatyviai nesikreipė teisminės gynybos, todėl teismas ieškinio senatį taikė pagrįstai.
9.2. Taip pat ieškovas neteisingai teigia, kad ginčo žemės sklypas yra ieškovo nuosavybė ir todėl neteisingai taikomos negatorinio ieškinio teisės normos. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų cente, todėl ginčo sklypas negali būti ieškovo valdomas nuosavybės teise. Taip pat G. A. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nebuvo patvirtinęs notariškai, todėl laikytina, kad jis pats nepabaigė iki galo privatizavimo procedūros, o ne atsakovė.
9.3. Pažymėtina, kad ieškinio ir apeliacinio skundo netenkinimas nepažeidžia ieškovo teisės įsigyti žemės sklypą pastatams naudotis pagal šiuo metu kitos paskirties žemės sklypų privatizavimą reglamentuojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo tėvas G. A. 1992 metų balandžio 13d. pateikė (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai prašymą, kuriuo prašė parduoti jam už investicinius čekius žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( dabar adresas – (duomenys neskelbtini)). Prašymo pagrindu G. A. su žemėtvarkos tarnyba sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei 1992 m. lapkričio 28d mokėjimo pranešimu buvo informuotas sumokėti už perkamą žemės sklypą pranešime nurodytą kainą. 1992m. rugsėjo 18d. pareiškėjo tėvas į Kauno rajono žemėtvarkos tarnybos sąskaitą investiciniais čekiais sumokėjo 5357 rublius. 2012m. liepos 9d. ieškovo tėvas mirė. Ieškovas yra mirusiojo G. A. teisių paveldėtojas.
11. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad pirkimo – pardavimo sutartis dėl 0,6853 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)) tarp G. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus yra sudaryta bei pripažinus sutartį galiojančia, likusią laisvą žemę (0,46 ha), pripažinti G. A. nuosavybe pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino. Teismas atmesdamas ieškovo ieškinį konstatavo, kad ieškovas reikalavimą dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareiškė po 28 metų, nuo ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties inicijavimo suėjus ieškinio senaties terminui, prašymo atnaujinti ieškinio senatį nepateikė ir praleido ieškinio senaties terminą.
13. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija teismo priimtą sprendimą argumentuodamas, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senatį. Tvirtina, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2012 metų lapkričio 13d. kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį mirusiojo turto. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo tebesitęsiantis ieškovo teisių pažeidimas ir ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija.
14. Minėta, kad ieškovas prašė pripažinti, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartis dėl 0,6853 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)) pirkimo tarp G. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus buvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo netenkino nurodydamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti ir neprašė tokio termino atnaujinti, tačiau nenustatinėjo ir nepakankamai aiškinosi bei neanalizavo aplinkybių, susijusių su ieškovo teisių pažeidimais, dėl jų nepasisakė, o tokios aplinkybės, kolegijos vertinimu, yra reikšmingos bylos aplinkybių išnagrinėjimui.
15. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Galiojusio 1964 metų CK 83 straipsnio 1 dalis (dabar galiojančio CK 1.124 straipsnis) numato, kad pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo pačiu CK 1.127 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo tėvo G. A. prašymo pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pateikimo metu valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn tvarką reglamentavo 1992 metų vasario 7d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės ( toliau Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti: 1. prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; 2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 3. sklypo planą, kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą; 4. notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys; 5. dokumentą, patvirtinantį teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą neatlygintinai, jeigu prašymą pateikia šią teisę turintis asmuo. Nagrinėjamu atveju, 1992m. balandžio 13d. G. A. pateikė žemėtvarkos tarnybai prašymą parduoti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) kuris užimtas privataus namo.
17. Taisyklių 6 punkte buvo nurodyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis.
18. Kaip rodo bylos duomenys, kad gavusi asmens prašymą, žemėtvarkos tarnyba parengė žemės sklypo raudonųjų linijų planą, pagal kurį apskaičiavo prašomo įsigyti žemės sklypo plotą, atliko sklypo įvertinimą ir pareiškėjas bei tarnybos atstovai pasirašė sklypo įvertinimo aktą. Vėliau pareiškėjas ir žemėtvarkos tarnyba sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, pareiškėjas į Kauno rajono žemėtvarkos sąskaitą už perkamą žemės sklypą sumokėjo 5357 rub.
19. Taisyklių 8 punkte reglamentuota, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: 1. siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; 2. įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą.
20. Taisyklių 10 punktas nustatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
21. Teisėjų kolegija įvertinusi Taisyklėse išdėstytą reglamentavimą konstatuoja, kad byloje nėra galutinai aišku ir pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar buvo priimtas potvarkis dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjui, ar pareiškėjas buvo informuotas nustatytu laiku atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Apylinkės teismo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas pats nebaigė iki galo privatizavimo procedūros padaryta nepakankamai ištyrus visas bylai spręsti reikšmingas aplinkybes. Ieškovas byloje tvirtina ir tai rodo bylos medžiaga, kad pareiškėjas buvo tinkamai išreiškęs valią pirkti žemę, pagal pateikto pareiškimo metu galiojusią tvarką. Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė reikalingus dokumentus sklypui parduoti, pardavėjas sutiko jį parduoti, nustatė parduodamo sklypo kainą ir pareiškėjas sumokėjo už žemę. Pardavėjas už sumokėtą žemę pinigus priėmė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui pinigai už žemę buvo grąžinti, o pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartų aplinkybių netyrė, todėl minėtų aplinkybių neišsiaiškinus negalima galutinai spręsti ar atsakovei nekilo pareiga perduoti daiktą ir tinkamai įforminti sandorį pas notarą, ar atsakovės nebuvo pačios neveikimo požymių ir iki šiol yra nenutrūkę tarp šalių susiformavę santykiai. Šios aplinkybės yra labai svarbios spręsti, ar ieškovo teisių pažeidimas nėra tęstinis ir ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra nepraleistas ( CK 1. 127 straipsnio 5 dalis).
22. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo pakankamai ištirtos aplinkybės dėl ieškovo teisių pažeidimo bei aplinkybės ieškinio senaties termino taikymui, o apeliantas ( ieškovas) teismo sprendimo neteisėtumą, tokiais apeliacinio skundo argumentais motyvuoja, sprendžia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Panaikinus apylinkės teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, apelianto kitų apeliacinio skundo argumentų analizė tampa nereikalinga, todėl neanalizuotina.
25. Nagrinėjai bylą iš naujo ir tik išsiaiškinus aplinkybes dėl ieškinio senaties termino taikymo, spręstini kiti ieškovo pareikšti reikalavimai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.