Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-03-24 · Administracinė byla Nr. I2-648-609/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
I2-648-609/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02150-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-648-609/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02150-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė tesimo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1114-9081 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau - ir Ginčų komisija) 2021m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21R2-200(AG2-142/17-2021).

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 1-2) nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. jis kreipėsi į Tarnybą su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I2- 8541 -386/2021. Ginčijamu sprendimu jo prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjo vertinimu, Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nesutikdamas su Ginčijamu sprendimu, pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 21R2-200 (AG2-142/17-2021) jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka teigia, kad jis yra neteisingas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėdama jo skundą, Ginčų komisija buvo šališka.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą (b. l. 17-18) nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų bei motyvų, kurių pagrindu tiek Ginčijamas sprendimas, tiek Ginčų komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 21R2-200 (AG2-142/17-2021) turėtų būti panaikinti.

Atsakovė teigia, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ), nei kiti teisės aktai nenumato išimčių, kurios suteiktų pagrindą pareiškėją atleisti nuo prievolės apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Nežiūrint į tai, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalimi pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu prašymu papildomai įvertinti jo individualią situaciją. Gavusi tokį prašymą, išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją, Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra nustatyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose numatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Atsakovės vertinimu, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 7 straipsnio 11 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pagrįstai ir teisėtai Ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1114-9081 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I2-8541-386/2021 (Ginčų komisijos byla Nr. AG-2-142/17-2021, b. l. 20-24).

Ginčijamu sprendimu (Ginčų komisijos byla Nr. AG-2-142/17-2021, b. l. 2) pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, konstatavus, jog pareiškėjas nėra apmokėjęs 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.311)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5-13.

Nesutikdamas su Ginčijamu sprendimu, pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi į Ginčų komisiją (Ginčų komisijos byla Nr. AG-2-142/17-2021, b. l. 1).

Ginčų komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 21R2-200 (AG2-142/17-2021) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Ginčų komisijos byla Nr. AG-2-142/17-2021, b. l. 73-75).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo jo skundą nagrinėjant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27-1 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) papildė VGTPĮ 11 straipsnio 10 ir 11 dalis, jas išdėstant taip:

1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“

2. „11. Kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2020 m. birželio 26 d. Nr. XIII-3179 aktuali redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Antstolio A. S. 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. S1f-55668 „Dėl informacijos pateikimo“ (Ginčų komisijos byla Nr. AG-2-142/17-2021, b. l. 40-41) pateikta informacija, kad antstolio (duomenys neskelbtini) žinioje yra vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 dėl 1240 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo J. S. išieškotojo Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai ir likęs įsiskolinimas sudaro 1121,09 Eur.

Duomenų, kad yra visiškai apmokėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.311)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5-13,byloje nėra.

Paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis nėra apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu pagrįstai Ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.

Kadangi byloje duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo teise papildomai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nėra, nėra pagrindo išvadai, jog Ginčijamu sprendimu pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą buvo pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).

Konstatavus, jog Ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, Ginčų komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimui Nr. 21R2-200 panaikinti pagrindo nėra.

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad nagrinėdama jo skundą, Ginčų komisija buvo šališka, jokių argumentų ir tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Ginčų komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 21R2-200 (AG2-142/17-2021), negali būti pagrindu vertinimui, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą, Ginčų komisijos nariai buvo šališki. A-4638-438/2019).

Pažymėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimą Ginčų komisijos nariui, o esant, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytiems pagrindams, Ginčų komisijos narys turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas nušalinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyrių nuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo, tačiau toks pareiškėjo prašymas buvo netenkintas (Ginčų komisijos byla Nr. AG-2-142/17-2021, b. l. 4-5).

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1114-9081 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra. Nenustačius pagrindų Ginčų komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimui Nr. 21R2-200 (AG2-142/17-2021) panaikinti, jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė