Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams G. S. ir M. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog pritaria, kad būtų paskirta genominė DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, taip pat kad sutinka su ieškovės prašymu nustatyti mažamečio M. K. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo G. S. priteisti vaiko išlaikymui po 125,00 Eur per mėnesį, o ieškovę paskirti vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovės S. K. šeima Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-20 įsakymu Nr. A-217 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Institucija taip pat pažymėjo, kad M. K. nuo pat gimimo buvo auginamas, išlaikomas ir auklėjamas savo motinos ir tarp jų yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. T. pateikė išvadą, jog yra tikslinga ieškinį tenkinti ir nuginčyti atsakovo M. R. tėvystę bei nustatyti atsakovo G. S. tėvystę vaikui M. K., priteiti ieškovės prašomą išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis, o dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Jeigu manoma, kad vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys gali būti ginčijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, tėvystės pripažinimą, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės S. K. ir atsakovo M. R. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės tesimo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2011, įsiteisėjusiu 2012-03-26. M. K. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų po ieškovės ir atsakovo M. R. santuokos pabaigos, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalį, vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis atsakovas M. R.. Ieškovė nurodė, kad jos sūnaus biologinis tėvas yra ne atsakovas M. R., o atsakovas G. S., su kuriuo ji bendravo ir palaikė artimus tarpusavio santykius apie 2-3 mėnesius iki nėštumo pradžios. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi paskirtos DNR ekspertizės metu atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta, kad atsakovas G. S. yra M. K. biologinis tėvas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas M. R. nėra nepilnamečio M. K. tėvas, o šis – nėra jo sūnus (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis).

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Atsakovo G. S. tėvystė vaikui M. K. patvirtinta synlab Lietuva UAB atliktu biologiniu tėvystės tyrimu. Todėl nustatytina, kad atsakovas G. S. yra M. K. tėvas (CK 3.148 straipsnis). Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl nepilnamečio M. K. pavardės, sprendžia, jog nepilnamečiui M. K. paliktina jo turima pavardė K..

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaiko motina S. K.. Atsakovas G. S. neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyti su motina. Nesant ginčo tarp šalių, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ji juo pastoviai rūpinasi, prižiūri, augina ir auklėja, bei į valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. K..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. po 125,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-01 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. nurodė, kad gali teikti 100,00 Eur išlaikymą per mėnesį.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog sūnaus reikmėms per mėnesį šiuo metu maistui reikia apie 100,00 Eur, gydymo išlaidoms – apie 10,00 Eur, aprangai ir avalynei – apie 30,00 Eur, žaislams, lavinimui – apie 15,00 Eur, taip pat šventėms, gimtadieniams – apie 15,00 Eur, būsto išlaikymo išlaidų daliai, tenkančiai vaikui – apie 50,00 Eur, higienos priemonėms ir sauskelnėms – 30,00 Eur, transporto išlaidoms – apie 5,00-7,00 Eur, o įvertinus tai, kad vaikui augant išlaidos tik didės dėl jo didėjančių poreikių, laikytina, jog sūnui per mėnesį reikalinga pragyvenimui suma yra 250,00 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kad sūnus turi specialių poreikių ar kad dažnai serga. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečio sūnaus poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos sūnaus išlaikymui, yra pagrįstos.

Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, socialinės pašalpos išmoką vaikui, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, taip pat kitų pajamų neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas taip pat šiuo metu niekur nedirba. Atsakovas taip pat neturi asmeninės nuosavybės teise įgijęs nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-164-79/12 atsakovas įsipareigojo teikti 87,00 Eur išlaikymą kitam savo nepilnamečiam vaikui. Tačiau vadovaudamasis lygybės principu, teismas sprendžia, kad priteisus iš atsakovo nepilnamečiui sūnui M. K. 125,00 Eur dydžio išlaikymą, kito atsakovo nepilnamečio vaiko interesai pažeisti nebus, o priteistinas išlaikymo dydis užtikrina tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumą.

Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsakovas yra darbingo amžiaus (27 metų), atsakovui nėra nustatytas netektas darbingumas. Todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo ir nepilnamečio vaiko poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismo nustatytą sumą minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis iš atsakovo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. K. periodinėmis išmokomis po 125,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 8 d., iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio M. K. motina – S. K., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo

Ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. S. išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. K. įsiskolinimą po 100,00 Eur už 18 kalendorinių mėnesių nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, iš viso 1 800,00 Eur. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies ir prašo išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 1 200,00 Eur sumos, t. y. po 100,00 Eur už vienerių metų laikotarpį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (CK 3.137 str. 3 d.). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad gyvendamas skyrium jis teikė išlaikymą ar jo dalį vaikui, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, t. y. atsižvelgus į teismo nustatytus poreikius ir tėvų turtines galimybes iš atsakovo priteistinas 1 800,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (18 mėn. skolos laikotarpis x 100,00 Eur tėvo mokėtina dalis per mėn.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai. Kita sprendimo dalis vykdytina sprendimui įsiteisėjus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-01 sprendimu Nr. SP-3927-(7.3297) ieškovei S. K. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-06-19 pažymą Nr. VI-1105(7.3297), pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 510,26 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo G. S. valstybei priteisina 408,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o iš atsakovo M. R. – 102,05 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 96 str., 99 str. 2 d.), taip pat iš atsakovo G. S. valstybei priteisina ir 140,00 Eur žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovo M. R. – 41,00 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 85 str. 1 d. 1 ir 3 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,70 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš atsakovų valstybei: 6,96 Eur iš atsakovo G. S. ir 1,74 Eur iš atsakovo M. R. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nėra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 8 d., iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą (už 18 mėnesių laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-01-07) nepilnamečiam sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 408,21 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 21 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 140,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,96 Eur (šešių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 102,05 Eur (vieną šimtą du eurus 5 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį ir 1,74 Eur (vieno euro 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Kitą sprendimo dalį vykdyti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.