Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Viktorui Onačko, atsakovės atstovei Irmai Šapokaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Senamiesčio ūkis“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad bendrame 2011-08-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23-31)FAK-2601 konstatuota, kad prieš remontą sandėliukų tikslieji matavimai nebuvo atlikti, todėl nustatyti, kiek jie pakito po remonto, neįmanoma ir nenurodyta, kas konkrečiai padaryta neteisėto.

Pareiškėja remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 18, 21 punktais, statybos techniniu reglamentu STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, pažymi, kad pagal akte pateiktus sandėliuko matmenis, jis neginčijamai priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai, o tai reiškia, kad statybos leidimas ar projektas, ar kitokie jiems analogiški dokumentai, sandėliuko remontui atlikti 2008 metais nebuvo reikalingi.

Atkreipė dėmesį į tai, kad paties statinio matmenys nurodomi apytiksliai. Be to, 2011-08-08 faktinių duomenų akte atsakovė pripažįsta, kad nėra patikimų duomenų apie sandėliukų plotus iki jų remonto, dėl to negalima nustatyti, ar tie plotai po remonto pakito. Akte nėra jokio konkretumo nei dėl pastatų matmenų, nei dėl to, kokie konkrečiai darbai remontuojant sandėliuką buvo atlikti neteisėtai ir dėl to priskirtini savavališkiems.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Akcentavo tai, kad 2008 m. buvo atliktas paprastas remontas, o tuo metu galiojusiame Statybos įstatyme, statinio ploto padidėjimas, kaip rekonstrukciją apibūdinantis požymis, nebuvo nustatytas. Nors atsakovė teigia, kad padidėjo išmatavimai, tačiau nenurodo nei kiek jie padidėjo, nei kaip tai apskaičiavo. Sandėliukų konfigūracija byloje esančiuose planuose skiriasi ir nė viename iš jų konkrečiai nenurodytas ginčo sandėliukas (b. l. 142–145).

Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 23 straipsnio l dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Pastatai“ 2 eilute ir nurodo, kad pareiškėja nepateikė statybą leidžiančio dokumento – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių sutikimo.

Teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, savavališkos statybos akto surašymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra aiškiai atskirtos. Pareiškėjos reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Mano, kad administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą turėtų būti nutraukiama.

Pažymi, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog savavališkos statybos fiksavimo metu turėtų būti taikomi jos atlikimo metu galioję teisės aktai, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 6 d., 18 d., 20 str. 1 d. 7 p., 23 str. 1 d. 4 p., statybos techninio reglamento STR 1.01.07:200: „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1–12.1.2 p., 13 p. ir nurodo, kad sandėliukas atitinka nesudėtingo statinio pažymius, ir kuriam, pagal faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, atlikta rekonstrukcija.

Nurodo, kad Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 5.1 punktu, vykdo teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, statinio projektas nebuvo pateiktas, tokiam projektui Departamento Vilniaus teritorinis padalinys nėra pritaręs.

Remiasi 2004–2008 m. galiojusių teisės aktų nuostatomis ir teigia, kad nurodytu laikotarpiu atliekant nesudėtingo statinio, esančio nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje, paprastąjį remontą, statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo, tačiau remiantis Statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 13 p., atliekant nesudėtingo statinio, esančio nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje, statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus, reikalingas supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniais pritarimais.

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 120, 122, 123).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Inspekcijos įgaliotiems pareigūnams patikrinus (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantį kiemo statinį – sandėliuką, kurio naudotoja yra pareiškėja, 2011-08-08 surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (23.31)-FAK-2601, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje jokie statybos darbai šiuo metu nevykdomi. Palyginus 2001-02-01 darytoje vietovės schemoje esančius statinius ir 2007-07-11 žemės sklypo plane esančius statinius, padaryta išvada, kad statiniai nuo 1I/1m iki 5I1/m buvo suremontuoti nedidinant užstatyto ploto ir aukščio. Dalis statinių, esančių pietrytinėje sklypo dalyje, yra suremontuoti ir jų užstatymo plotas nepakitęs, kiti sandėliukai neremontuoti, tačiau jų užstatymo plotas pakitęs. Kadangi prieš remontą sandėliukų tikslieji matavimai nebuvo atlikti, nustatyti, kiek jie pakito po remonto, neįmanoma (b. l. 76–79).

2012-03-31 surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (23.31)FAK-289, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) kieme esančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), kurio išmatavimai apie 6,0 x 3,8 m (pagal pridėtą UAB „Senamiesčio ūkis“ schemą) naudotoja yra UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, šis sandėliukas 2008 m. rekonstruotas, padidinant užstatymo plotą (b. l. 11–12).

2012-02-06 Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad statinys – sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio išorės matmenys maždaug 6,0 x 3,8 m, rekonstruotas savavališkai, ir statytojai – UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, nurodyta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus tuos, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b. l. 15–16).

2012-02-07 Inspekcija surašė reikalavimą Nr. REI-00-120207-00037, kuriuo nurodė pareiškėjai ne vėliau kaip iki 2012-08-07 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas 2012-02-06 savavališkos statybos aktas, padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas sandėliuko dalis (b. l. 17–18).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2012-02-06 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (bylos Nr. A822-487/2010, A556-483/2010, A556-333/2011), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų.

Nagrinėjamu atveju ginčijamame savavališkos statybos akte buvo ne tik konstatuotas faktas, kad ginčo statinys – sandėliukas, yra suremontuotas savavališkai, bet ir suformuluotas valinio pobūdžio patvarkymas, t. y. pareikalauta, kad statytojas nevykdytų jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, todėl šis aktas gali būti administracinės bylos dalyku (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2725/2011, 2012-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-77/2012).

Taigi ginčijamas 2012-02-06 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal formą ir turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-14 nutartis adm. byloje Nr. AS520-175/2012) ir gali būti laikomas administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Statybos įstatymas) 27 str. 1 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01) yra nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 71 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01), savavališka statinio statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas savavališkos statybos aktas pareiškėjai surašytas dėl kiemo statinio – sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstravimo 2008 m. (b. l. 11–12), nurodant, kad buvo pažeistas Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 7 p., nustatantis, kad nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais turi būti rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas, bei Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., pagal kurį turėjo būti pateiktas statybą leidžiantys dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad statybos darbai buvo atlikti 2008 m., siekiant nustatyti, ar statybos darbai buvo savavališki, turi būti taikoma teisės aktų redakcija, galiojusi atliekant statybos darbus (2008 m.) (veiksmus), o ne galiojanti savavališko statybos akto surašymo dienai. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausias Teismas (2008-10-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-492/2008). Tačiau šiuo atveju išskirtini du momentai, tai statyba ir savavališkos statybos padarinių šalinimas, ką taip pat nurodė LAT minėtoje nutartyje. Tuo atveju, kai statyba buvo užbaigta anksčiau, ji turi būti vertinama pagal jos atlikimo (užbaigimo) metu galiojusių teisės aktų nuostatas, o ne tikrinimo metu galiojančių. Priešingu atveju būtų pažeistas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas (teisės aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams, įvykusiems dar iki šio akto įsigaliojimo), kuriuo siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 7 p., bei 23 str. 1 d. 4 p. nuostatos, už kurių pažeidimą nubausta pareiškėja, priimtos 2010-07-02 įstatymu Nr. XI-992, o įsigaliojo tik nuo 2010-10-01, t. y. praėjus maždaug dvejiems metams po statybos darbų atlikimo. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčijamas 2012-02-06 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas neteisėtu, kadangi jis yra grindžiamas netinkamomis teisės aktų nuostatomis. Pagal 2007-05-19–2009-09-01 galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 6 d., nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai priklausantis sandėliukas laikytinas nesudėtingu statiniu – tai nurodo tiek pati pareiškėja skunde, tiek atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimuose (b. l. 1–9, 56–57, 58–60). Pareiškėjos teigimu, buvo atlikti ne rekonstravimo, o paprastojo remonto darbai.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 2 straipsnio 18 dalis nustatė, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, 2008 m. galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje statinio ploto padidėjimas, jei nebuvo pakeista statinio fasadų išvaizda, laikančiosios konstrukcijos, pastato patalpų planas, pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas, apšiltintos statinio išorinės atitvaros ir pan., nenustatytas kaip vienas iš rekonstrukcijos požymių.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualaus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Kaip jau minėta, 2011-08-08, Inspekcijos įgalioti pareigūnai, atlikę patikrinimą, surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. (23.31)-FAK-2601 (b. l. 76–79), kuriame užfiksuota, jog prieš remontą sandėliukų tikslieji matavimai nebuvo atlikti, todėl negalima nustatyti, kiek jie pakito. 2012-03-31 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (23.31)-FAK-289 nurodyta, kad rekonstrukcijos metu sandėliuko užstatymo plotas buvo padidintas (b. l. 11–12), nepateikiant jokių duomenų iš kurių ši išvada buvo padaryta.

Iš byloje esančios UAB „Senamiesčio ūkis“ 2007-08-09 parengtos (duomenys neskelbtini) kiemo sandėliukų ir garažų, nustatant jų naudotojus, išdėstymo schemos matyti, kad joje nėra nurodyti sandėliukų ar garažų plotai, sienų ilgiai ir pan. tai yra statinių išdėstymo schema, nesiremianti jokiais skaičiavimais (b. l. 14, 86). Iš kitų prie atsakovės atsiliepimo pridėtų schemų ir planų, parengtų iki 2008 m. (b. l. 80–85) taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados apie tai, kokio ploto, matmenų, kuri nubraižyta stačiakampė figūra yra ginčo sandėliukas, nes atsakovo nurodyti sandėliukai pažymėti skirtingomis raidėmis ir skaičiais, jo buvimo vieta taip pat tik spėjama.

Teismas, įvertinęs per teismo posėdį atsakovės atstovės pateiktus dokumentus (b. l. 127–139), daro išvadą, kad jie taip pat nepatvirtina fakto, kad pareiškėjos atlikti sandėliuko remonto darbai pagal buvusį teisinį reglamentavimą atitiko rekonstrukcijos požymius.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei sandėliuko plotas butų buvęs padidintas, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad sandėliukas buvo iš esmės pertvarkytas ar sukurta jo nauja kokybė Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 2 straipsnio 18 dalyje. To nepatvirtina nei byloje esančios schemos, nei nuotraukos, toks faktas taip pat neužfiksuotas nei 2011-08-08 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (23.31)-FAK-2601, nei 2012-03-31 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (23.31)-FAK-289.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovės surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), kadangi nepateikti duomenys, kuriais remiantis, vienareikšmiškai būtų galima teigti, jog atlikti remonto darbai pagal buvusį teisinį reglamentavimą atitiko rekonstravimo požymius.

Dėl to, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir minėtų teisės aktų nuostatas atsakovės išvada, jog pareiškėja atliko sandėliuko rekonstravimą, kuriam atlikti reikalingi privalomieji dokumentai, nepagrįsta.

Statybos sustabdymą, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimą, nustato Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis bei 33 straipsnio 2 dalis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 punkte įtvirtinta, kad statinio (jo dalies) statyba sustabdoma surašant statybos sustabdymo aktą ar savavališkos statybos aktą. Statybos sustabdymo tvarka detaliai reglamentuota nurodyto reglamento 8–21 punktuose.

Nustačius, kad savavališkos statybos aktas pareiškėjai surašytas nepagrįstai, konstatuotina, kad ir jame įtvirtintas įpareigojimas nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus tuos, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, t. y. sustabdyti statybas, kaip išvestinis, taip pat laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė ne tik nepagrįstai surašė savavališkos statybos aktą, bet ir neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ skundas tenkintinas – Inspekcijos 2012-02-06 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas įpareigojimas dėl statybos sustabdymo, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra su trūkumais, jis bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir priimta nutartis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1–2, 6 d., 45 str., 85–87 str. 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-02-06 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.