Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-524-661/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
2A-524-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01343-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
L. V.
Civilinė byla Nr. 2A-524-661/2016Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01343-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei L. V. dėl 11691,36 EUR žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 11691,36 EUR žalos atlyginimą, 5proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2003-03-10 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo mokėti santuokoje gimusios dukters E. S., gim. 2001-04-22, išlaikymui po 200 Lt (57,92 EUR) kas mėnesį ir papildomai išmokėti 15000 Lt kompensaciją.

Atsakovas kreipėsi į teismą ginčydamas savo tėvystę E. S. ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimu jo ieškinys buvo patenkintas. Buvo nustatyta, kad jis nėra E. S. tėvas. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-29 sprendimu, panaikino šį Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo V. S. ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad V. S. nėra E. S. biologinis tėvas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą tėvystei ginčyti ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

Nuo šalių santuokos nutraukimo jis, manydamas jog yra biologinis vaiko tėvas, teikia išlaikymą ir per laikotarpį nuo 2003 m. iki 2015 m. sumokėjo 11691,36 EUR. Atsakovė nuo 2000m. pavasario gyvendama 7 mėnesius pas savo motiną pastojo nuo kito vyro ir grįžo gyventi pas ieškovą jau būdama nėščia. Atsakovė per visą laiką neatskleidė jam biologinio vaiko tėvo. Atsakovė, nesilaikydama pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui, kaip to reikalauja CK 6.246 str. ir 6.263 str. elgėsi nesąžiningai. Dėl to biologinio jos vaiko tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą buvo perkelta ieškovui. Dėl nesąžiningo atsakovės elgesio ieškovas buvo apgautas ir teikdamas išlaikymą ne savo biologiniam vaikui patyrė 11691,36 EUR turtinę žalą.

Ieškovas neginčija savo pareigos teikti išlaikymą E. S., kurios gimimo įraše jis yra įrašytas tėvu, tačiau ieškovo nuomone, jį apgavusi atsakovė, privalo jam atlyginti žalą, kurią jis patyrė teikdamas išlaikymą. Ieškovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, 2009-07-10 nutartyje suformuota praktika apie tai, kad vaiko motinos veiksmai, lėmę sutuoktinio nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2014-09-29 nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo paneigta ieškovo tėvystė E. S., konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senatį tėvystei ginčyti ir ieškinį atmetė. Atsakovė pažymi, jog nėra nustatyta, jog būdama santuokoje su ieškovu, būtų turėjusi artimų santykių su kitu vyru, kaip galimu biologiniu dukters tėvu, taip pat, kad ji būtų sąmoningai slėpusi tokią aplinkybę ir tyčia klaidinusi ieškovą. Nurodė, kad pagal 2014-09-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytas aplinkybes, ieškovas nuo 2003 metų turėjo pagrindą manyti, kad jis nėra E. S. biologinis tėvas. Aukščiausiojo teismo 2009-07-10 išnagrinėtoje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, kuria remiasi ieškovas, sprendimas dėl motinos padarius žalą asmeniui, nesančiam jos vaiko biologiniu tėvu, padarytas esant kitoms aplinkybėms - nustačius, jog atsakovė dar būdama nėščia žinojo, kad kūdikis pradėtas ne to vyro, su kuriuo gyveno šeimyninį gyvenimą; vaikui gimus, sąmoningai nuslėpė šią aplinkybę, dėl ko ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu ir teikė vaikui išlaikymą, o paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovas pagrįstai, nepraleidęs senaties termino, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir jo ieškinys buvo patenkintas, tuo tarpu V. S. tėvystė E. S. nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog 2014-09-29 Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo konstatuota, jog atsakovas jau 2003 metais žinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Tačiau ieškovas savo tėvystės neginčijo, mokėjo vaikui išlaikymą, su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. Todėl net ir konstatavus, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas nuslepiant nuo ieškovo aplinkybę, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, o ieškovo sumokėtą išlaikymą laikant jo patirta žala, teigti, kad per visą laikotarpį nuo 2003 metų jo praradimus teikiant vaikui išlaikymą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, nėra pagrindo. Tokiu atveju atsakovas turėtų teisę į žalos atlyginimą už laikotarpį, kai jo praradimus lėmė vaiko motinos neteisėti veiksmai, t.y. iki sužinojimo apie aplinkybes, duodančias pagrindą abejoti savo tėvyste, o ne už visą laikotarpį, kai jis, turėdamas pagrindą tėvystei ginčyti to nedarė ir toliau teikė išlaikymą galimai ne savo vaikui. Nagrinėjamoje byloje, ieškovo tėvystė, sąlygojanti jo pareigą teikti išlaikymą vaikui nėra nuginčyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas V. S. apeliaciniu skundu (b.t. I., b.l. 140) prašo Trakų raj. apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Bylos esmė, apelianto manymu, yra reikalavimas atlyginti vaiko gimimo įraše įrašytam vaiko tėvui, kuris nėra biologinis šio vaiko tėvas, dalį žalos dėl vaiko motinos neteisėto veikimo. Šioje byloje apeliantas žalos atlyginimą siejo su atsakovės deliktu – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai t.y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas nenagrinėjo atsakomybės sąlygų. Apeliantas ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teikdamas, kad atsakovei priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas – 1000 EUR už advokato paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais (b.t. II., b.l. 1).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Ginčas šioje byloje yra kilęs ginčas dėl apelianto reikalavimo atlyginti vaiko gimimo įraše įrašytam vaiko tėvui (apeliantui), kuris nėra biologinis šio vaiko tėvas, dalį turtinės žalos dėl vaiko motinos neteisėto veikimo. Iš apelianto ieškinio matyti, jog jis reikalauja priteisti žalą, lygią jo sumokėtam vaiko išlaikymui (b.l. I., b.l. 3).

Byloje nustatyta, jog 2014-09-29 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2325-302/2014 buvo konstatuota, jog apeliantas jau 2003 metais žinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Tačiau apeliantas (ieškovas) savo tėvystės neginčijo, mokėjo vaikui išlaikymą, su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. Todėl net ir konstatavus, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas nuslepiant nuo apelianto aplinkybę, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, o ieškovo sumokėtą išlaikymą laikant jo patirta žala, teigti, kad per visą laikotarpį nuo 2003 metų jo praradimus teikiant vaikui išlaikymą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, nėra pagrindo. Vaikui priklausančios kaip išlaikymas gautos ir atsakovės uzufrukto teisėmis tvarkytos lėšos pagal byloje pareikštą ieškinį negali būti civilinės atsakomybės objektas. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-531/2008; kt.). Dėl to negalima išieškoti iš vaikui priklausančio turto, kurį tėvai ar vienas iš jų tvarko uzufrukto teisėmis, pagal tėvų ar vieno iš jų prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles, nuosavybė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.189 straipsnio 2 dalis). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo, jog žalos atlyginimas yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės formų. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei atsakovo kaltė (CK 6.246 str.- 6.249 str.). Nustačius, kad ieškovo sumokėtas išlaikymas nėra žala, civilinė atsakomybė neatsiranda. Todėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimas šioje byloje neturi teisinės prasmės, o moralinis atsakovės elgesio aspektas nėra teisiškai reikšmingas. Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Aukščiausiojo teismo kasacinė byla Nr. 3K-3-239/2009, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas nuginčijo savo tėvystę vaikui, kuriam teikė išlaikymą ir tik po to kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, o teismas konstatavo atsakovės kaltę dėl ieškovo patirtų nuostolių. Nagrinėjamoje byloje, ieškovo tėvystė, sąlygojanti jo pareigą teikti išlaikymą vaikui, nėra nuginčyta, todėl vadovautis šia kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ginčijamas teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, teismas pasisakė ne dėl visų ieškinio argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė priteisti žalą – jo sumokėtą išlaikymą vaikui, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą ir minėto reikalavimo nepatenkino, bet to, teismas ištyrė ir kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teikdamas, kad atsakovei priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas – 1000 EUR už advokato paslaugas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę priteisiama suma negali viršyti Rekomendacijose nustatyto dydžio, šios taisyklės netaikymas galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, susijusioms su bylos sudėtingumu, ypač ilga trukme ir pan., kai Rekomendacijose nustatyto dydžio išlaidų priteisimas reikštų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principo pažeidimą, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl atstovavimo išlaidų dydžio atmestini ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Nepatenkinus ieškovo skundo bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys netenkintas, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė prašo teismo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 745249 ) dėl patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (b.t. II., b. l. 1-3). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinio skundą turinį, teismas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia atsakovei 150 eurų už atsiliepimo į skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S. 150 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. V..

Teisėjai Alvydas BarkauskasRūta BurdulienėNeringa Švedienė