Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-317-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
1A-500-317-2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01335-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
G. B.
Civilinis ieškovas
A. B.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Angelė Fominienė, Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-500-317-2014
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01335-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 3d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nuteistajam G. B., jo gynėjai - advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B., jos atstovei – advokatei Rasai Užkuraitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. apeliacinį skundą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B. 2014 m. kovo 28d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1d., paskiriant laisvės apribojimo bausmę 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 66 str., taikant LR BK 65 str. taisykles, į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, kaltinamojo prabūtas jį sulaikius nuo 2013-11-02 iki 2013-11-04 (keturios dienos).

G. B. dėl kaltinimų pagal LR BK 145 str. 1 d. - išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1 p.).

Iš dalies patenkinus nukentėjusios civilinį ieškinį, priteista iš G. B. nukentėjusiajai A. B. 500 (penki šimtai) litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1000 (vienas tūkstantis) litų atstovavimo išlaidų (LR BPK 106 str.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2013-11-02, apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu rankomis suspaudė buvusios sutuoktinės - nukentėjusiosios A. B. kaklą, kelis kartus spyrė jai į nugarą, padarydamas vieną odos nubrozdinimą kairėje pažandėje, dvi poodines kraujosruvas juosmenyje ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltintas ir nusikalstamomis veikomis numatytomis LR BK 145 str. 1d. t.y. tuo, kad 2013-11-02 apie 11.30 val. bute (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo šeimos narę-buvusią sutuoktinę A. B., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, grasino nužudyti, tai yra elgdamasis agresyviai, keikdamasis necenzūriniais keiksmais, pagriebęs rankomis už kaklo smaugė, įrėmęs į kaklą peilį grasino žodžiais nužudyti.

Be to jis kaltintas ir tuo, kad 2013-11-02 apie 11.33 val. bute (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo artimą giminaitį - sūnų A. B., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, grasino nužudyti, tai yra grasino rankoje laikydamas peilį žodžiais „aš turiu peilį“, „užmušiu“, „papjausiu“.

Dėl šių kaltinimų pagal LR BK 145 str. 1 d. – G. B. išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų numatytų LR BK 145 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas G. B. išteisino dėl kaltinimų padarius nusikalstamą veiką A. B. atžvilgiu pagal LR BK 145 str. 1d., perkvalifikavo G. B. veiksmus iš LR BK 140 str. 2d. į BK 140 str. 1d., panaikino įpareigojimą nesilankyti jam (duomenys neskelbtini) Kaune bei dalyje civilinio ieškinio, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: nuteisti G. B. pagal LR BK 145 str. 1d., perkvalifikuoti jo veiksmus iš LR BK 140 str. 1d. į BK 140 str. 2d., priteisti iš G. B. jai 4000 litų neturtinei žalai atlyginti ir taikyti baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigojimą nesilankyti (duomenys neskelbtini) Kaune.

Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas, išteisindamas G. B. pagal LR BK 145 str. 1d., pažeidė baudžiamojo proceso kodekso normas, neįvertino visų įrodymų, pagrindžiančių, jog jo veiksmuose yra nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 1d. sudėtis, todėl padarė klaidingą išvadą. Teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis atlikdamas smurtinius veiksmus, laikydamas rankoje aštrų daiktą, necenzūriniais keiksmais grasino nukentėjusiajai, sakydamas „aš turiu peilį“, „užmušiu“, „papjausiu“. Apeliantė mano, jog tokie žodžiai situacijoje, kuomet ji buvo smaugiama ir prie kaklo priremtas aštrus daiktas, gali būti suprantami ir suvokiami tik kaip realus bei konkretus grasinimas jai. Tai, kad jai buvo grasinta, kaip ji suvokė-peiliu, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kairėje pažandėje jai buvo padarytas nubrozdinimas.

Apeliantės nuomone, teismas šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, savo išvadas grįsdamas tuo, kad ji apie grasinimus nepasakė savo broliui ir sūnui, nors privalėjo įvertinti tai, jog ji dar buvo šoko būsenoje, visi veiksmai vyko labai greitai ir jai nepavyko į viską tinkamai sureaguoti. Skunde A. B. pažymi, jog jos parodymai, kad jai buvo grasinta ir ji tai suvokė kaip realų grasinimą, visą laiką buvo nuoseklūs, jais netikėti ir nevertinti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes parodymus patvirtina liudytojai S. V. ir Č. S. J.. O nuteistasis tiek tyrime, tiek ir teisme neigė visus jam inkriminuojamus kaltinimus, kas rodo, jog jis nebuvo nuoširdus ir jo teismui pateikta informacija turėjo būti vertinama kritiškai.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, teismas nepritaikė įstatymo, kurį privalėjo pritaikyti ir nepagrįstai perkvalifikavo kaltinamojo veiksmus iš LR BK 140 str. 2d. į LR BK 140 str. 1d. Teismo išvados prieštarauja LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsniui. Ji ir kaltinamasis yra buvę sutuoktiniai, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsniu, taikytinas nurodytas įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė mananti, jog netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas įtakojo ir neteisingos poveikio priemonės paskyrimą-teismas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė įpareigojimą G. B. nesilankyti (duomenys neskelbtini) Kaune panaikinti. Teismo sprendimas panaikinti apribojimus už nežymų sveikatos sutrikdymą nuteistam bei grasinimu nužudyti kaltintam G. B. lankytis bet kuriuo paros metu nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, yra nelogiški ir nepateisinami. Teismas privalėjo taikyti minėtus apribojimus, siekdamas apsaugoti nuo naujų nuteistojo išpuolių, kadangi nuteistasis ir nukentėjusioji gyvena viename bute, turi bendrai naudojamų patalpų, be to, nuteistasis dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kas įtakoja jo agresyvumą.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nepritaikė baudžiamojo poveikio priemonės-draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens, kadangi ji būtina siekiant apsaugoti jos interesus, o paliko įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B.. Tačiau toks įpareigojimas yra niekinis, nes nuteistajam leista lankytis nukentėjusios gyvenamojoje vietoje, kurioje ji su nuteistuoju turi bendrai naudojamų patalpų, kuriose bus neišvengiamai bendraujama.

Nepagrįsta, nukentėjusios nuomone, nuosprendžio dalis dėl žalos atlygimo sumos. Savo nusikalstamais veiksmais nuteistasis sukėlė jai ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nepatogumus, stresą, bet privertė patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę, po tokių jo veiksmų ji namuose nebesijaučia saugi, pastoviai jaučia įtampą, nerimą, suprastėjo jos socialinis gyvenimas. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusioji tokio dydžio civilinio ieškinio nepagrindė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusios, jos gynėjos bei prokurorės prašymus skundą tenkinti, prašiusių skundą atmesti nuteistojo bei jo gynėjo pasisakymus, sprendžia, kad nukentėjusiosios A. B. skundas atmestinas.

Dėl veikos numatytos LR BK 145 str. 1d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti G. B. dėl veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalį, įvertinęs bylos įrodymus konstatuoja, jog apylinkės teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumą, todėl padarė pagrįstas išvadas.

Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltumo bei baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino visus asmenų parodymus bei rašytinius įrodymus kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas prioritetinės reikšmės, padarė motyvuotas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Nėra pagrindo išvadai, kad teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis ir juos vertindamas, nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų.

LR BK 145 str. 1d. numatyta nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog išskyrus pačios nukentėjusios parodymus, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis realiai grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir, kad buvo realus pagrindas jai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo. Negalima neatsižvelgti į tai, jog apie tokius grasinimus (grasinimą nužudyti, grasinimą peiliu) A. B. nuo pat pradžios neužsiminė ir nesiskundė artimiems asmenims, į kuriuos ir kreipėsi pirmiausiai-savo broliui, sūnui, o tik iškvietusi policijos pareigūnus, apie tokį grasinimą pareiškė jiems.

Nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. B. buvo grasinama peiliu ar kitų panašaus pobūdžio įrankiu. Pati nukentėjusioji nuo tyrimo pradžios gan nenuosekliai tvirtinusi, jog jai buvo grasinama peiliu, vėliau nurodė, jog ji pati peilio nematė, o tik mananti, kad jai į kaklą buvo įremtas peilis. Negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra išsituokę, o jų turtas-butas Kaune, (duomenys neskelbtini) yra padalintas teismo sprendimu. Pažymėtina tai, kad ne dėl kaltinamo asmens tyčinių veiksmų prasidėjo konfliktas tarp G. B. ir A. B., o dėl to, kad pastaroji, be kaltinamojo leidimo ir jo sutikimo, įėjusi į kaltinamajam teismo sprendimu priklausantį kambarį, pareiškė jam pretenzijas dėl to, jog šis į namus atsivedė draugą. Taigi, konflikto iniciatyva kilo iš pačios nukentėjusios, kuri neturėjo teisėto pagrindo eiti į kaltinamajam priklausantį kambarį bei reikalauti, jog G. B., su kuriuo ji išsituokusi, į teismo sprendimu jam paskirtą ir nuosavybės teise jam priklausantį kambarį, nesivedžiotų kitų asmenų.

Skunde minimų liudytojų S. V. bei Č. J. parodymai taip pat nepatvirtina, kad G. B. tikrai grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ir, kad buvo realus pagrindas jai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo. Jie tik nurodė, jog jiems atvykus pagal iškvietimą, A. B. jiems paaiškino apie jos atžvilgiu naudotą smurtą ir grasinimus nužudyti. Jie tik patvirtino, kad G. B. buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusios atžvilgiu, šaukė ant jos, tačiau jokių veiksmų jų akivaizdoje nesiėmė.

Apibendrinant skundo teiginius dėl įrodymų išnagrinėjimo ir vertinimo, kolegija pažymi, jog tiriant teisme ir vertinant įrodymus, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apylinkės teismo išvados dėl įvykio aplinkybių yra teisingos, o kaltinimas veika numatyta LR BK 145 str. 1d. pagrįstai atmestas kaip nepasitvirtinęs.

Dėl veikos perkvalifikavimo iš LR BK 140 str. 2d. į 140 str. 1d.

Pagal LR BK 140 str. 2d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. kaltintas tuo, kad pagriebęs rankomis už kaklo savo šeimos narę - buvusią sutuoktinę A. B., tarpusavio konflikto metu ją smaugė, buvo įrėmęs į kaklą peilį, kelis kartus spyrė koja į nugarą, tokiu būdu ją mušdamas ir smurtaudamas, padarė odos nubrozdinimą kairėje pažandėje, dvi poodines kraujosruvas juosmenyje t.y. nežymiai sužalojo A. B. sveikatą.

Apylinkės teismas, perkvalifikuodamas kaltinimą G. B. pagal LR BK 140 str. 1d. pagrįstai konstatavo, jog A. B. negali būti laikoma LR BK 140 str. 2d. numatyta artima giminaite ar šeimos nare, nes artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1d. ir 2d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Akivaizdu, jog A. B. ir G. B. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš LR BK 248 str. nurodytų sąvokų-nėra sutuoktiniai, nes išsituokę, jų turtas, tame tarpe ir butas, yra padalintas. Jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, kiekvienas gyvena jam paskirtuose teismo sprendimu atskiruose kambariuose, nors ir esančiuose viename bute. Todėl LR BK 140 str. 2d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės G. B. negali būti pritaikomos. Kvalifikuojant veika pagal LR BK 140 str. 2d., negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka LR BK 248 str. nurodytas sąvokas, kurioms tik esant, veika gali būti kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2d.

Dėl poveikio priemonių paskyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad tiek bausmės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti, skirti kitą poveikio priemonę gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir paskyrė bausmę, savo pobūdžiu atitinkančią padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes.

Apeliantė neginčija paskirtosios bausmės dydžio, tačiau mano, jog turėjo būti paskirta LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės.

Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės-įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;

įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šios priemonės yra skiriamos kartu su bausme, išskyrus atvejus, kai nuteistajam skiriamas areštas arba laisvės atėmimas.

LR BK 42 str. 6d. yra nustatyta, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Taigi, nors LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta, jog įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo priemonės yra skiriamos kartu su bausme, BK 42 str. 6d. yra nustatyta, jog teismas gali nuspręsti, skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, baudžiamajame kodekse, kuriuo vadovaujantis yra skiriamos bausmės kaltinamiesiems, nustatyta, jog baudžiamųjų poveikio priemonių taikymą gali skirti ar neskirti tik teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei LR BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes, visiškai pagrįstai neskyrė G. B. baudžiamojo poveikio priemonės. Nuteistasis nėra anksčiau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio veiksmus, nėra teistas, byloje nėra jokių nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau naudojo smurtą tame pat bute gyvenančios nukentėjusios atžvilgiu. Negalima neatsižvelgti į tai, jog nusikalstamus G. B. veiksmus iš dalies išprovokavo pačios nukentėjusios rizikingas elgesys t.y. tai, jog būtent ji, atėjusi prie G. B. kambario durų, nepagrįstai ir neteisėtai reikalavo iš jo nesivedžioti į butą kitų asmenų. Būtent tokie jos veiksmai ir išprovokavo G. B. smurtui, kurio jis anksčiau, pagal bylos duomenis, nebuvo A. B. atžvilgiu naudojęs.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad butas (duomenys neskelbtini) Kaune, kuriame padaryta nusikalstama veika ir iš kurio prašoma įpareigoti kaltinamąjį laikinai išsikelti, yra teismo sprendimu padalintas tarp nukentėjusios ir kaltinamojo, paskiriant kiekvienam jų atskiras gyvenamas patalpas. Iš bylos duomenų matyti, jog G. B. paskirti du kambariai yra vienintelė gyvenamoji jo vieta. Pritaikius LR BK 67 str. net nenumatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, būtų ne tik pažeista jo konstitucinė teisė į būstą, bet ir teisėti interesai, o paskirtoji priemonė galėtų jį net pastūmėti ir į naujų nusikalstamų veikų darymą. Tokia priemonė nebūtų adekvati padarytos veikos pavojingumui, jos sunkumui. Apylinkės teismas, jos netaikydamas, pagrįstai atsižvelgė ir į paties kaltininko asmenybę, veikos padarymo motyvą, kitas svarbias aplinkybes, todėl visiškai pagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės. Kolegija taip pat nemato objektyvaus teisinio pagrindo keisti tokį teismo sprendimą, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.

Dėl žalos atlyginimo:

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai prašomos neturtinės žalos dydį sumažino iki nuosprendyje nurodyto dydžio.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintino iš dalies ir neturtinę žalą įvertino 500 Lt dydžio suma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas padarė išvadą, jog nukentėjusioji jos prašomo 4000 litų ieškinio dydžio nepagrindė, vadovavosi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis ir vertino tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, sąlygotas kraujosruva juosmenyje ir kaklo nubrozdinimu. Civilinio ieškinio klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusios apeliaciniame skunde nėra pakankamai motyvuotas. Jame yra aptariamos teorinės bendro pobūdžio aplinkybės, tačiau nėra tinkamai pagrįsta ir argumentuota, kad nukentėjusioji patyrė kokius tai didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinius nepatogumus, pažeminimą, kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tiek formuojama teismų praktika, tiek ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgęs į padarytos žalos pobūdį bei jos pasekmes nukentėjusiajai, sprendžia, jog priteistas neturtinės žalos sumos dydis nėra aiškiai per mažas, neatitinkantis padarytos veikos pobūdžio ir dėl jos kilusių pasekmių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, tik iš dalies priteisdamas žalą ir ją sumažindamas iki 500 litų, nepažeidė nei BPK, nei Civilinio kodekso normų.

LR BPK 106 str. numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas atstovavimo išlaidas pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą. Kadangi matyti, jog A. B. sumokėjo savo atstovei-advokatei R.Užkuraitienei 1000 litų už apeliacinio skundo surašymą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, šios išlaidos išieškotinos iš A.G. B..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1p.

nutarė:

Nukentėjusios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo G. B. nukentėjusiosios A. B. naudai 1000 (vieną tūkstantį) litų jos turėtų išlaidų už paslaugas advokatės, kuri dalyvavo teisme kaip nukentėjusios atstovė.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Ramūnas AntanavičiusKęstutis Dargužis