Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, nukentėjusiajam A. B., nukentėjusiajai A. B., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., aprašytų 2014-01-14 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2013-11-02, apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu, rankomis suspaudė buvusios sutuoktinės, nukentėjusiosios A. B. kaklą, kelis kartus spyrė nukentėjusiajai į nugarą ir padarė vieną odos nubrozdinimą kairėje pažandėje, dvi poodines kraujosruvas juosmenyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji A. B. yra buvusi jo sutuoktinė, jie išsituokė 2013 metais vasarą. Pasidalijo turtą, jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune. Faktiškai jis naudojasi vienu, pačiu mažiausi kambariu. 2013-11-02 ryte, apie 8-9 val., jis grįžo namo su savo draugu R. išgėrę alaus. Abu buvo jo kambaryje, žiūrėjo televizorių, gėrė alų. Po kiek laiko kambario duris pravėrė jo buvusi sutuoktinė A. B. ir pradėjo ant jo rėkti, sakė, kad iškvies policiją. Jis išėjo iš savo kambario išsiaiškinti su A. B., buto koridoriuje jie susiginčijo, tarp jų įvyko konfliktas, vienas ant kito rėkė, tačiau tai buvo tik žodinis konfliktas, jis jos nemušė, ji jo taip pat. Nužudymu buvusiai sutuoktinei negrasino, peilio rankose neturėjo. Po konflikto nukentėjusioji išėjo iš buto. Maždaug po pusvalandžio nuo konflikto pradžios, į jo kambarį įtėjo sūnus A. B., kuris negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Jis įėjo į jo kambarį, kuriame buvo jis ir jo draugas R. J.. A. B. bandė išversti iš lovos R. J., liepdamas jam išeiti, todėl jis pasakė, kad neliestų jo draugo. Sūnui, nukentėjusiajam A. B., jis negarsino, rankose jokio peilio neturėjo. Virtuvinis peilis su juoda rankena buvo jo kambaryje, jį naudojo maistui pjaustyti. Parodė, kad dėl šio konflikto nebegali gyventi jam nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje, nes galioja ikiteisminio bylos tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaune bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B.. Dėl to reiškė nepasitikėjimą prokurorei (prašymas atmestas 2014-03-14 teismo nutartimi). Parodė, kad savo draugus į butą pasikviesdavo labai retai, kartą per kelis metus. Civilinio nukentėjusiosios ieškinio nepripažįsta.

Teismas kaltinamojo parodymų dalies dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai A. B. nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę. Apkaltinamąjį nuosprendį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo teismas grindžia nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada.

Teismas toliau aptaria ir įrodymus dėl G. B. pareikštų kaltinimų pagal LR BK 145 str. 1 d., kurie, teismo nuomone, yra nepagrįsti.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Teismo sprendimu jos ir kaltinamojo santuoka yra nutraukta. Parodė, kad ji padarė klaidą, pasidalydama su kaltinamuoju butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Jos noru butas buvo padalintas, nustatant naudojimosi butu tvarką: jai atiteko 18. 11 kv. m kambarys ir 1. 70 m belangis kambarėlis, o kaltinamajam - 11. 85 kv. m kambarys ir 7. 87 m kambarys. Kitomis buto patalpomis pagal teismo sprendimą jie naudojasi bendrai. 2013-11-02 ryte ji bendro naudojimosi patalpoje (tualete) pamatė jai nepažįstamą vyriškį. Po kurio laiko ji atidarė mažojo kambario, kuriame gyvena jos buvęs sutuoktinis, duris. Pamatė kaltinamąjį ir jo draugą begeriančius alų. Pareiškė pretenzijas, kad į namus atsivedami svetimi žmonės. Kaltinamasis išėjo iš savo kambario, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis suspaudė rankomis kaklą, padarydamas kraujosruvas, du kartus įspyrė į juosmens sritį. Jai atrodė, kad į kaklą yra įremtas aštrus daiktas, gal peilis, nematė, koks daiktas, galėjo būti ir nagas. Suprato, kad jai yra grasinama susidorojimu ir grasinimas yra realus. Kaltinamasis buvo atėjęs į jos kambarį, sėdėjo ant lovos. Tuo metu ji skambino savo broliui, tačiau apie grasinimus ar sužalojimus jam nesakė. Netrukus jai paskambino sūnus A. B., jie buvo susitarę važiuoti į kapus. Jam taip pat nesakė apie grasinimus ir kūno sužalojimą. Tik įlipusi į sūnaus automobilį jam pasakė, kad tėvas prisikvietė svečių. Apie jai padarytą kūno sužalojimą ar grasinimus A. B. nepasakė ir jo automobilyje. Su sūnumi grįžo į butą. A. B. įėjo į kaltinamojo kambarį. Tarp kaltinamojo ir A. B. kilo konfliktas. Išėjęs iš kaltinamojo kambario A. B. jai pasakė, kad jam buvo grasinta. Tada ji jam pasisakė, kad kaltinamasis ir jai grasino susidorojimu. Abu su A. B. išėjo į kiemą, paskambino policijai, į butą grįžo tik su policijos darbuotojais. Prašo priteisti iš kaltinamojo 4000 litų neturtinei žalai atlyginti, tiek ji vertina nepatogumus, kuriuos patyrė dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos. Jai buvo padarytos kraujosruvos juosmens srityje, kakle.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliu. 2013-11-02, jam dirbant kartu su vyr. patruliu Č. S. J., apie 11.35 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus tėvas peiliu grasina šeimos nariams, kurie laukia policijos lauke. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 16, juos pasitiko moteris, prisistačiusi A. B. su sūnumi ir jo drauge. Moteris pasakojo, kad buvęs vyras smurtauja, grasina ją nužudyti, parodė, kad jai ant kaklo yra žymė nuo peilio, su kuriuo grasino buvęs vyras. Moteriai ant kaklo matėsi nežymus paraudimas. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi. Tada jie visi kartu nuėjo į butą, kuriame rado du vyriškius. Nukentėjusioji nurodė, kad vienas iš jų yra jos buvęs vyras G. B.. Nukentėjusiosios vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs buvusiosios žmonos atžvilgiu, rėkė ir šaukė ant jos.

Liudytojas Č. S. J. davė analogiškus parodymus. Abu pareigūnai parodė, kad kaltinamojo kambaryje peilio nematė.

Aprašęs nukentėjusiosios A. B. parodymus teismas konstatuoja: jos parodymus ir jai padaryto kūno sužalojimo faktą objektyviai patvirtina 2013-11-05 VTMT specialisto išvada Nr. 2878/13(02), kurioje konstatuota, kad A. B. padaryta vienas odos nubrozdinimas kairėje pažandėje, dvi poodinės kraujosruvos juosmenyje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2013-11-02 jis buvo susitaręs su savo mama A. B. važiuoti į kapines. Paskambino mamai, būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16. Į automobilį įlipusi A. B. pasakė, kad tėvas (kaltinamasis G. B.) prisivedė į butą svečių. Tada jis kartu su A. B. atėjo į butą, įėjo į kaltinamojo kambarį, bandė pakelti ant sofos gulėjusį vyrą. Tėvas, kuris tuo metu buvo koridoriuje, pradėjo ant jo rėkti, sakė, kad turi peilį ir, kad jis nelįstų prie jo draugo. Kai tėvas pasakė, kad turi peilį, jis nusiėmė akinius, nes galvojo, kad teks susigrumti su tėvu. Tikslių žodžių, kuriais jam grasino neprisimena, tačiau sakė „aš turiu peilį“ „užmušiu“, „papjausiu“, iš jo žodžių jis suprato, kad G. B. gali panaudoti peilį jo atžvilgiu. Šie G. B. ketinimai jam atrodė realūs, nes atsisukęs į savo tėvą, jis jo rankoje iš tikrųjų pamatė daiktą, panašų į peilį. Kas ten tiksliai buvo jis nurodyti negali, nes jis buvo be akinių. Taip pat tėvo grasinimai jo atžvilgiu atrodė realūs, nes anksčiau yra buvę konfliktų, kurių metu tėvas buvo smurtavęs jo atžvilgiu, be to konflikto metu tėvas buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Vienas konfliktas buvo prieš dvidešimt ketverius metus, kitas – prieš septynerius metus. Jis išsigando, kad tėvas gali įvykdyti savo grasinimus, todėl jis su mama iš buto pasišalino, grįžo į kiemą, ten būdamas iškvietė policijos pareigūnus. Kieme mama jam papasakojo, kad tėvas ir jai grasino, parodė jam savo kaklą, ant kurio buvo matyti nesmarkus įbrėžimas. Tada jie iškvietė policijos pareigūnus ir į butą grįžo tik su policijos pareigūnais.

Liudytojas R. J. parodė, kad buvo pas kaltinamąjį svečiuose, jo kambaryje, žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. Jis nuo alkoholio apsnūdo ir konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nematė ir negali pasakyti kaip, kas buvo ir ką darė kaltinamasis. Po to pajuto, kad kaltinamojo sūnus jį tempia nuo lovos, o kaltinamasis sūnui pasakė „palik jį ramybėje“, kitokių žodžių nesakė. Paskui atvyko policija ir juos išsivedė.

Liudytojas J. B. parodė, kad nukentėjusioji A. B. yra jos buvusi marti. Marti jai buvo sakiusi, kad jos brolis buvo jai siūlęs susižeisti, pakviesti policiją, duoti pinigų, kad G. B. „atmuštų“ kepenis ir tada butas liks marčiai. Liudytoja nurodė, kad ji tik klausydavo marčios kalbų ir tylėdavo, nes ji žinojo, kad nukentėjusioji yra ligonė. Liudytoja sakydavo sūnui užsirakinti kambaryje, nes pati nukentėjusioji gali bet ką jam padaryti. Nukentėjusiosios brolis yra nedoras žmogus ir nukentėjusiąją vis „mokina“. Liudytoja žino, kad sūnus su žmona seniau pykdavosi, bet niekada nesimušdavo, o kai tik išsiskyrė ir pasidalino butą, pradėjo skambinėti savo broliui ir rėkti, kad ją muša, nes norėjo „užkovoti“ visą butą.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstyta veiką - nežymų kūno sužalojimą nukentėjusiajai A. B., yra kaltas ir baustinas.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2013-09-24 sprendimo matyti, kad kaltinamojo G. B. santuoka su nukentėjusiąja A. B. yra nutraukta. Įvykio, buvusio 2013-11-02 metu, A. B. nebuvo nei kaltinamojo sutuoktinė, nei gyvenimo partnerė, nei artimasis giminaitis. Minėtu Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo ne tik nutraukta kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoka, ne tik padalytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bet ir nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka. Pagal teismo sprendimą kaltinamasis įgijo teisę naudotis dviem kambariais (7. 87 kv. m dydžio ir 11, 85 kv. m. dydžio), nukentėjusioji – 18. 11 kv. m dydžio kambariu ir belangiu 1. 70 kv. m dydžio kambarėliu. Virtuve, koridoriumi, vonia ir tualetu kaltinamasis ir nukentėjusioji pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą turi teisę naudotis bendrai (b.l. 67).

Teismas aptartų ir toliau aprašomų įrodymų pagrindu konstatuoja: kaltinamasis ir nukentėjusioji 2013-11-02 įvykio metu nebuvo sutuoktiniai, nebuvo šeimos nariai (sąvoka išaiškinta LR BK 248 str. 2 d.), artimais giminaičiais (sąvoka išaiškinta LR BK 248 str. 1 d.). Jie buvo ir iki šiol yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai, valdantys butą bendrosios dalinės nuosavybės teise, net esant teismo sprendimu nustatytai naudojimosi butu tvarkai. Kartu teismas pastebi, kad LR BK 140 str. yra materialinė teisės norma, numatanti atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Straipsnio 2 d. numato atsakomybę už šiuos veiksmus, padarytus artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaip minėta, nukentėjusioji A. B. nėra nei artima kaltinamojo giminaitė, nei šeimos narė. Kartu teismas pastebi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 38 str. buvusius sutuoktinius priskiria prie šeimos narių. Teismas konstatuoja, kad LR BPK 38 straipsnyje išdėstyta šeimos narių sąvoka gali būti taikoma tik Baudžiamojo proceso kodekse išdėstytoms šeimos narių procesinėms teisėms ir pareigoms apibrėžti (šeimos nario teisės, pareigos minimos LR BPK 58 str., 82 str.,128 str. ir kituose). Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą šeimos nario sąvoka aiškinama plačiau, nei Baudžiamajame kodekse, tačiau baudžiamoji atsakomybė atsiranda pagal Baudžiamąjį kodeksą, o ne pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, todėl, taikant Baudžiamojo kodekso normas, taikyti Baudžiamojo proceso kodekse aptartą šeimos nario apibrėžimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Baudžiamojo proceso kodekse numatytas šeimos nario statusas taikomas tik atliekant procesinius veiksmus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekse ir negali būti taikomas, kvalifikuojant veikas pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad nebuvo jokio pagrindo ikiteisminio tyrimo metu įvykį traktuoti susijusiu su smurtu artimoje aplinkoje.

Aptartų argumentų pagrindu ir LR BPK 256 str. 4 d. nustatyta tvarka teismas kaltinamojo veika kvalifikuoja pagal LR BK 140 str. 1 d., ne pagal LR BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatoma; atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji A. B. buvo pareiškusi 4000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos.

Teismas, toliau išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, kad nukentėjusioji tokio dydžio civilinio ieškinio nepagrindė. LR CK 6.250 str. pagrindu teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą pats įvertina pinigais - 500 (penkiais šimtais) litų: nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sąlygoja kraujosruvos juosmenyje ir kaklo nubrozdinimas. Teismas aptaria toliau, kad kaltinimas nusikaltimu, numatytu LR BK 145 str. 1 d., nepasitvirtino.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktiniai įrodymai (du peiliai, saugomi Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str.).

Dėl kardomosios priemonės.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B., o įpareigojimas nesilankyti Baltijos g. 16-20, Kaune – naikintinas.

Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir pagal LR BK 145 str. 1 d., nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. atžvilgiu toje pačioje vietoje, kurioje buvo padarytas nesunkus A. B. sveikatos sutrikdymas – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad G. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013-11-02, apie 11.30 val. nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. „įrėmęs į kaklą peilį žodžiais grasino nužudyti”, o po trijų minučių toje pačioje vietoje nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., žodžiais grasino nužudyti, „tai yra grasino, rankoje laikydamas peilį, sakydamas „aš turiu peilį“, „užmušiu“, „papjausiu“.

Kaip matyti iš aprašytų nukentėjusiosios A. B. parodymų, ji nematė, kokiu daiktu kaltinamasis jai grasino. Kaltinamasis iš viso neigia grasinimo nužudymu aplinkybę. Nukentėjusioji apie grasinimą nužudymu nepasakė telefonu savo broliui, kuris, jos teigimu skambino jai tuoj pat po buvusio grasinimo nužudyti. Nukentėjusioji nepasakė apie grasinimą nužudyti savo sūnui A. B., kuris taip pat tuo metu jai skambino telefonu. Ji nepasakė apie grasinimą nužudyti, įlipusi į sūnaus automobilį tuoj po įvykio: ji tik pasakė, kad tėvas (kaltinamasis) prisivedė į butą draugų.

Nukentėjusysis A. B. taip pat parodė nematęs kaltinamojo rankose peilio. Jis parodė, kad iš A. B. sužinojęs, kad tėvas G. B. prisivedė į butą daug svečių, iš savo automobilio, kuriuo ruošėsi važiuoti į kapines, nuėjo į butą, įėjo į G. B. kambarį ir bandė pažadinti ant sofos gulintį žmogų. Tada kaltinamasis pasakė, kad jis nelystų prie jo draugo, nes kitaip papjaus ar užmuš. Kaltinamojo rankose nematė peilio, matė kažkokį daiktą, panašų į peilį.

Teismas daro išvadą, kad A. B. pats išprovokavo konfliktą, neteisėtai patekęs į kaltinamojo būstą. Nukentėjusysis neturėjo teisės įeiti į kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį būstą, o kaltinamasis turėjo teisę gintis nuo įsibrovimo į būstą (LR BK 28 str. 3 d.). Teismas daro išvadą, kad vien tik nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. parodymais negalima pagrįsti kaltinamajam pagal LR BK 145 str. 1 d. pareikšto kaltinimo. Kaip aprašyta anksčiau, nukentėjusioji po konflikto su kaltinamuoju, susiruošė važiuoti į kapines, apsirengusi išėjo iš buto ir grįžo į butą tik po to, kai savo sūnui nukentėjusiajam A. B., jo automobilyje, pasakė, kad kaltinamasis prisivedė į butą daug svečių, nieko nekalbėdama apie grasinimą nužudyti. Policija buvo iškviesta, nukentėjusiajai A. B. antrą kartą išėjus į kiemą – po konflikto, kaltinamojo kambaryje kilusio tarp jos sūnaus A. B. ir jos buvusio vyro G. B..

G. B. dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas A. B. ir A. B. atžvilgiu pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius, kad kaltinamasis šių asmenų atžvilgiu padarė veikas, turinčias nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 1 d., požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d.1 p.).

Kartu teismas pastebi, kad byloje iš viso nėra nukentėjusiojo A. B. pareiškimo dėl kaltinamojo atsakomybės pagal LR BK 145 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas tuo klausimu yra pasisakęs 2014-01-28 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014. Kaip minėta anksčia, laikyti, kad smurtas buvo artimoje aplinkoje nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas 2010-08-26 nuosprendžiu yra išteisinęs kaltinamąjį pagal LR BK 145 str. 1 d. esant panašioms aplinkybėms (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-606-114/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Pagal LR BK 66 str., taikant LR BK 65 str. taisykles, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kaltinamojo prabūtą jį sulaikius nuo 2013-11-02 iki 2013-11-04 (keturias dienas).

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

G. B. dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas A. B. ir A. B. atžvilgiu pagal LR BK 145 str. 1 d. - išteisinti, nenustačius, kad kaltinamasis šių asmenų atžvilgiu padarė veikas, turinčias nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1 p.).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B., o įpareigojimą nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaune – panaikinti.

Patenkinti civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. B. 500 (penkis šimtus) litų neturtinei nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. B. 1000 (vieną tūkstantį) litų atstovavimo išlaidų (LR BPK 106 str.).

Daiktinius įrodymus (du peilius, saugomus Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (LR BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.