Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios byloje išvadą – viešosios įstaigos Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Gražinai Bartkevičienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K., išvadą teikiančiai institucijai – viešajai įstaigai Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui, dėl ribotai veiksnaus fizinio asmens pripažinimo veiksniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-65-1004/2020, kuriuo pareiškėjas A. K. buvo pripažintas ribotai veiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, ir pareiškėją A. K. pripažinti veiksniu. Pareiškime nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-65-1004/2020 pareiškėjas pripažintas ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, ir disponavimo, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, paveldėjimo teisinių santykių srityje. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjas taip pat pripažintas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4183-1004/2020 pripažintam ribotai veiksniu nurodytose srityse pareiškėjui A. K. teismas nustatė rūpybą, jo rūpintoja buvo paskirta D. K., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19226-1051/2024 pripažintam ribotai veiksniu nurodytose srityse pareiškėjui A. K. rūpintoja ir turto administratore paskirta V. K.. Pareiškėjas laiko, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, pareiškėjas pagal savo psichinės sveikatos būklę yra faktiškai pakankamai savarankiškas ir veikia savarankiškai iš esmės be jokios rūpintojos ar kitų asmenų pagalbos ar jų atstovavimo. Nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. A. K. psichinė būklė stabili, tęsiamas ambulatorinis gydymas, socialiai adaptuotas. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavo 2025 m. kovo 26 d. išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 16, kur nurodoma, kad A. K. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose konkrečiose srityse – turtinių santykių srityje: Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); Asmeninių neturtinių santykių srityse: Savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); Sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Šios išvados daromos atsižvelgiant į tai, kad A. K. teisingai orientuotas laike, vietoje ir savyje, suteikia teisingus duomenis apie save bei savo artimuosius, pakankamai gerai orientuojasi finansinėje srityje, mokesčius apsiskaičiuoja ir susimoka savarankiškai, stengiasi lėšas paskirstyti teisingai, gyventi taupiai, neišlaidauti. A. K. šiuo metu gyvena vienas bei savarankiškai sugeba pasirūpinti būstu ir aplinka, asmens higiena, sugeba įsigyti maisto produktus bei geba pasirūpinti maisto ruoša savarankiškai. A. K. rūpinasi savo sveikata, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, tinkamai geba pasirūpinti savo psichine ir fizine sveikata. Išvadoje taip pat nurodoma, kad A. K. geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudojantis pagalba šiose turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). Išvadoje nurodoma, kad šiose turtinių santykių srityse nėra surinkta pakankamai informacijos apie A. K. gebėjimus ir daromos tik tam tikros prielaidos, kad A. K. be kitų asmenų pagalbos negebėtų pasirūpinti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu ar sudaryti tam tikrų finansinių sutarčių. Pareiškėjas A. K. pažymi, kad iš esmės veikia savarankiškai, pats geba pasirūpinti savo sveikata, užsiregistruoti pas gydytoją, pats savarankiškai moka mokesčius už teikiamas komunalines ir ryšių paslaugas ir savarankiškai įgyvendina kitus iškilusius klausimus. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos sukakties dienos) bei nurodomos galimas darbo pobūdis bei sąlygos. Pareiškėjas A. K. mano, kad jo pripažinimas ribotai veiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse yra nepagrįstas, nes laiko, kad pažeistos jo teisės, ribojamas jo ekonominis ir socialinis savarankiškumas, nepagrįstai nustatyta jam rūpyba bei nepagrįstai jam paskirta rūpintoja ir turto administratorė. Neprieštaravo teismo ekspertizės skyrimui.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. nurodė, kad veiksnumo eiga buvo tokia – jis po mamos mirties kreipėsi dėl paveldėjimo dokumentų į notarę, patikslino, kad turi būti paskirta nauja globėja, tik tada peržiūrimas veiksnumas/neveiksnumas ir turtiniai santykiai. Kreipėsi dėl veiksnumo atstatymo ir buvo paskirta nauja globėja V. K.. Kadangi paveldėjimo reikalai tvarkomi per tris mėnesius, jam pasiūlė antrą bylą, kuri yra mokama, ir jis finansinių išteklių tam neturėjo susitvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus. Notarė jam paaiškino, kad pirmiausia jam turi būti paskirta nauja globėja, jam paskyrė advokatą, ir jis šią bylą apibūdintų kaip pirmąją. O antroji byla, kuri būtų dėl nekilnojamojo turto susitvarkymo ir paveldėjimo priėmimo, būtų buvusi mokama, ji iki šiol neužvesta. Jo veiksnumo atstatymas būtų požymis, kad lengviau susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nes jo seserys turėtų priimti paveldėjimą ir jos jam tą turtą perleistų, būtų sudėtingiau tvarkytis teisinius dokumentus dėl jo riboto veiksnumo, jam to niekas neaiškino, jis pats taip supranta. Abi seserys pritaria šiam sprendimui. Mano, kad šiuo metu jis yra adekvatus, savarankiškas, sugebantis pasirūpinti savimi be kitų teisinės ir socialinės pagalbos. Gydymas vyksta, liga yra remisijos būklės, neigiamų veiksmų, neigiamo požiūrio, supratimo savo asmenybėje ir psichologinėje sveikatoje neturi. Kad tai ligos remisijos būklė, jis pats nusprendė, nes valdo padėtį, supranta savo veiksmus tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Buityje tvarkosi pats savarankiškai tiek maisto ruošoje, tiek apsipirkinėjime, tiek mokesčių sumokėjime. Jo pajamos netekto darbingumo pensija 608 Eur, moka Sodra, jis iš dalies darbingas, ieškosi darbinės veiklos, registruotas Užimtumo tarnyboje, teigiamų pokyčių dėl įdarbinimo nėra, bet jis nusiteikęs pozityviai. Darbo jis ieško apie 2 metus, registruotas nuo 2023 m., neįsidarbinimą lemia požiūris į netektą darbingumą. Vaistus vartoja reguliariai, visada užsiregistruoja pas gydytoją, kažkokių šalutinių paveikių dėl vaistų vartojimo nėra, o nevartoti neketina, nes 2019 m. buvo atkritęs. Registruojasi pas gydytoją tik dėl vaistų. Kadangi 2019 m. suprato, kad būtina nuolat vartoti vaistus, todėl pastebėjimų, kad jis atkristų, būtų recidyvo būklės, nėra. Buvo gydytas dienos stacionare nemažai kartų tiesiog savarankiškai savo paties valia ir gydytojos konsultavimo dėka. Nemažai kartų po 1,5 mėn. su mėnesio pertraukomis lankydavo dienos stacionarą po 2020 m. globos nustatymo. Paskutinį kartą gydėsi 2021 m. savo iniciatyva ir gydytojos, socialinių darbuotojų dėka, kad būtų labiau užimtas, komunikuotų su išoriniu pasauliu, labiau adaptuotųsi po neigiamų patirčių. Piniginiais klausimais pačiam pagalbos nereikia. Gyvena bute, kur su mama gyveno, kompensacijas už komunalines paslaugas pats vienas susitvarko. Neatsimena savo neadekvataus poelgio, gal jų ir būta. Teigia, kad finansinius, kad ir kuklius išteklius, naudoja racionaliai, t. y. susimoka mokesčius už elektrą, dujas, šildymą, šaltą ir karštą vandenį, internetą, telefono paslaugas, įstaigai „Mano būstas“ už laiptinių, teritorijų tvarkymą. Telefoną padovanojo draugė, televizorių – mamos sesuo, o kompiuterį pirko dėvėtą. Lizingo sutarčių neturi. Pomėgius nurodė, jog skaito knygas, ryšio susisiekimo priemonėmis domisi visuomeninėmis aktualijomis, žiūri filmus, serialus, daugiausia domisi psichologine literatūra, grožine, jo pomėgis yra skaityti. Turi aukštąjį išsilavinimą, įgijęs bakalauro laipsnį, verslo administravimo specialybę. Teigia, jog pasvarstys klausimą dėl kitos kvalifikacijos, kai nuslūgs teisiniai dalykai, juolab kai prieš metus mirė mama, tai kol kas jos gedi ir kažkokioms papildomoms veikloms ims ruoštis po kažkurio laiko, bet pasvarsto. Su seserimi kiekvieną dieną kalba telefonu, taip buvo ir prieš jai tampant globėja, liko tas pats santykis, tas ryšis, jei ir nebebus globėja, tuos santykius palaikys. Dėl turimo garažo nurodė, kad tėvas mirė prieš dešimt metų, turėjo mašiną, garažas yra tuščias, oficialiai jam priklauso, nežino, ar reikia garažo išlaikymui mokėti kokius mokesčius, garažu po tėvo mirties domėjosi mama, po mamos mirties juo nesidomėjo.

3. Pareiškėjo A. K. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdyje pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad pareiškėjas laiko, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas ribotai veiksniu, pažymi, kad pagal psichikos sveikatos būklę yra pakankamai savarankiškas, veikia savarankiškai be kitų asmenų pagalbos. Vis dėlto byloje surinkti duomenys, kad pareiškėjui yra konstatuojamas psichikos sutrikimas, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Išvadoje dėl gebėjimo pasirūpinti savimi nurodoma, kad A. K. geba pasirūpinti savimi asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje, savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityje, nes A. K. teisingai orientuotas laike, vietoje, savyje, suteikia apie save teisingus duomenis, orientuojasi finansinėje srityje, mokesčius sumoka pats, stengiasi lėšas paskirstyti teisingai, gyventi taupiai. Taip pat išvadoje nurodoma, kad su pagalba gali pasirūpinti savimi kitose nurodytose turtinių santykių srityse, nes nėra pakankamai informacijos apie pareiškėjo gebėjimą pasirūpinti savimi. Darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki senatvės pensijos. Vis dėlto pareiškėjas laiko, kad jo pripažinimas ribotai veiksniu yra nepagrįstas, jo teisės, ekonominis ir socialinis savarankiškumas yra ribojamas. Teismo ekspertai turi specialių žinių, konstatuojami tie patys dalykai kaip ir teismo sprendime, dėl kurio yra keliamas ginčas. Konstatuojama, kad ir liga yra progresuojanti ir dėl tos ligos jis tik iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ginčo sprendime nurodytose srityse. Palieka teismui vertinti šią situaciją, ekspertai tuos klausimus išdėstė, išvada yra reikšmingas įrodymas medicininiam kriterijui. Dėl teisinio aspekto jis kaip atstovas neturi duomenų. Išnagrinėjus bylą, matyti, kad pareiškėjui yra progresuojantis, lėtinis psichikos sutrikimas. A. K. šioje situacijoje yra pakankamai savarankiškas, jis be rūpintojos pagalbos vykdo visą savo kasdienę veiklą, turi tam tikrų finansinių problemų dėl dalyvumo lygio, tačiau siekia įsidarbinimo. Paveldėjimo teisniuose santykiuose pareiškėjas palikimą faktiškai yra priėmęs, bet nėra teismo patvirtinimo. Gydytoja paminėjo, kad liga valdoma, bet remisija yra sąlyginis dalykas, gali būti neatitikimai ir reikėtų pagalbos sprendžiant, ne veltui organizuota atvejo vadyba. Ekspertai, išvadą teikianti institucija mato grėsmių, jie mano, kad jo veiksnumas turėtų likti iš dalies ribotas. Siekiant apsaugoti psichikos sutrikimą turinčio asmens interesus kuo mažiau ribojant jo veiksnumą, prašo priimti sąžiningą sprendimą.

4. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko, nurodė, kad jos brolis yra savarankiškas, jis viską susitvarko, nueina į parduotuvę, kambarius susitvarko, jie tik susiskambina kiekvieną dieną, susirašo, grįžusi į Lietuvą, mato, kad jis viską pasidaro. Jis viską susimoka. Dėl palikimo, teigė, jog brolis viską vienas pats susitvarkė. Mamos palikimas šiai dienai nepriimtas, visų pirma reikia išsispręsti klausimą dėl brolio veiksnumo, o tuomet tvarkysis dokumentus dėl palikimo priėmimo. Ji pati dėl palikimo priėmimo nesidomėjo, viską jos brolis daro, nes ji Lietuvoje daug metų negyvena, sunkių dalykų net nesupranta. Teigė, jog prieš daug metų buvo broliui problemų, bet paskutiniais metais jam viskas gerai, vaistus išsirašo, juos vartoja reguliariai. Brolio niekas nepriima dirbti, kadangi yra žyma, jog jis turi sveikatos problemų. Jos manymu, broliui jokios pagalbos nereikia, aišku, reikia palaikyti ryšius su šeima, jis yra labai protingas žmogus, pats viską susitvarko.

5. Teismo posėdžio metu apklausta gydytoja psichiatrė Kristina Norvainytė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra lėtinė, progresuojanti liga, jos remisiją apibrėžti yra ganėtinai sunku, nes vertinant pozityvius simptomus, kas yra kliedesiai ir haliucinacijos. Pacientui per penkerių metų laikotarpį paūmėjimo nestebėta, todėl tikėtina, jog paskirti medikamentai veiksmingi. Negatyvūs ligos simptomai – tai yra tai, ko pacientas ilgainiui netenka – emocinė būklė, mąstymas, valia, tai lėtiniai pakenkimai, kurie yra linkę progresuoti. Susipažinusi su teismo psichiatrų išvada, mato, kad negatyvieji simptomai yra stebimi, labai išreikšti, jie su laiku progresuoja, pavyzdžiui, problemos susirandant darbą, žengiant tam tikrus žingsnius, kad sėkmingai pavyktų tai padaryti, gali būti susiję su pakenktu valios elementu, kas reiškia, kad yra apsunkinta tikslinga, nuosekli veikla, ekspertai paminėjo ir dėl higienos yra tam tikrų niuansų, kas gali būti susiję su valios sutrikimu. Dėl emocinės būklės ekspertai pastebėjo, kad yra pakilumo elementai. Visi negatyvūs simptomai yra labai sunkiai pasiduodantys bet kokiam medikamentiniam gydymui. Šiuo metu pacientas gydomas naujesnės kartos antipsichoziniais vaistais, kurie turėtų pristabdyti ir negatyvių simptomų progresavimą, todėl matoma pakankamai gera paciento adaptacija gyvenime. Tačiau tai nereiškia, kad liga pilnai yra suvaldyta. Tam tikri simptomai, kaip pakilumas ar blankumas, prislopintos emocijos – juos sunku sukontroliuoti vaistais, skirtingai nei depresinę būseną, kurią lengva sukontroliuoti antidepresantais. Teigė, jog pasveikimas nėra galimas, liga egzistuoja, eigos variantų yra labai daug, kartais pavyksta pasiekti visišką remisiją, kai psichologiniai tyrimai nebefiksuoja ryškesnių pakitimų, bet įprastai su vaistais pavyksta arba sumažinti progresavimą arba jį pristabdyti, bet kad negatyvių simptomų progresavimas vyksta – tai didžioji dalis atvejų. Gali būti, kad ir vaistus vartojant, gali paūmėti psichikos būklė, tuomet koreguojamas medikamentinis gydymas, gali įtakoti ir stresogeniniai veiksniai, kaip netektis. Vertinant pareiškėjo atvejų, matyti, kad pacientas po mamos mirties pakankamai gerai adaptavosi. Jei atsirastų papildomų veiksnių, paūmėjimo rizika didėja. Tai būdinga visiems psichikos sutrikimams. Vaistų vartojime orientuojasi pakankamai gerai, atsakingai žiūri, pasisako, ko trūksta. Nuotolinės konsultacijos vyksta daugiau vaistų pratęsimui, gyvos konsultacijos reikalingos koreguoti gydymą, įvertinti psichikos būklę. Kadangi pacientas akcentavo, kad jo netenkina ekonominė situacija, todėl jam 2025 m. lapkričio 7 d. pradėta atvejo vadyba, skirta dirbti „komandiškai“ Psichikos sveikatos centre, padedant pacientui adaptuotis srityse, kurios jo netenkina, ir tai nėra dėl psichikos būklės pablogėjimo. Paskutinio apsilankymo metu pacientas nurodė, kad socialinio palaikymo turi pakankamai, tačiau patiria sunkumus susirasti darbinės veiklos, todėl ir buvo pradėta atvejo vadyba. Ką ji matė ekspertų išvadoje, kad yra valios pakenkimai, asmenybės. Pagrindo prieštarauti ekspertų išvadai nėra.

6. Teismo posėdžio metu institucija, teikianti byloje išvadą –VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Gražina Bartkevičienė teismo posėdyje institucijos išvadą palaikė, nurodė, kad A. K. Dainų priminės sveikatos priežiūros centro pacientų registre registruotas nuo 2019 m., nustatyta (duomenys neskelbtini), dalyvumo lygis (duomenys neskelbtini) procentai, (duomenys neskelbtini) poreikiai nenustatyti. Du kartus buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė susirgimo metu, paskirtas ambulatorinis stebėjimas, jis buvo paskirtas nuo 2012 m. iki 2015 m., ir nuo 2017 metų. A. K. situacija gerai žinoma socialiniams darbuotojams, jis pareigingai lankėsi stebėjimo metu ir pradėjus atvejo vadybą, keičiant globėją, laikosi susitarimo, pareigingas. 2025 m. kovo 5 d. atliktas asmens gebėjimų vertinimas centre, darbuotoja taip pat lankė asmenį ir namuose. Su smulkiais buitiniais sandoriais puikiai susitvarko, tačiau kitose turtinių santykių srityse iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus, nes mano, kad yra reikalinga pagalba sprendžiant sudėtingesnius turtinių santykių klausimus, ypač ligos paūmėjimo atveju, kad asmenį apsaugotų. Pareiškėjas turi savo vardu registruoto turto – dalis buto ir garažo, ir dar dalis turto nepriimta. Buvo pripažinta, kad geba priimti sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje ir sveikatos priežiūros srityje, nes pats pasirūpina savo gyvenamąja vieta, asmens higiena, išvaizda pakankamai tvarkinga, į įstaigą atvyksta pakankamai tvarkingai apsirengęs, įsigyjant maisto produktus, sunkumų neturi. Dėl sveikatos priežiūros srities vertinta atsižvelgiant į dabartinę psichinę būseną – ilgalaikę remisiją. Susipažinus su ekspertų išvadomis, visgi prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

7. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.

8. Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-65-1004/2020 pareiškėjas A. K. pripažintas ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, paveldėjimo teisinių santykių srityje bei asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4183-1004/2020 pripažintam ribotai veiksniu nurodytose srityse pareiškėjui A. K. teismas nustatė rūpybą, jo rūpintoja buvo paskirta D. K., kuri, kaip matyti iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo, mirė (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19226-1051/2024 pripažintam ribotai veiksniu nurodytose srityse pareiškėjui A. K. rūpintoja ir turto administratore paskirta V. K..

11. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-65-1004/2020, kuriuo pareiškėjas A. K. buvo pripažintas ribotai veiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, ir pareiškėją A. K. pripažinti veiksniu.

12. Pareiškėjo psichinei būsenai nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. lapkričio 14 – 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-268/2025 išvadoje nurodyta, kad A. K. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). A. K. dėl turimo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo - (duomenys neskelbtini) gali iš dalies savarankiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti atskirose nutartyje nurodytose savo turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). A. K. dėl turimo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) gali iš dalies savarankiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti atskiroje nutartyje nurodytoje savo asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (b. l. 27-49).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

14. Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad kartotinai atlikti psichologinio įvertinimo duomenys nuolat parodė tiriamajam esančius specifinius mąstymo sutrikimus, būdingus lėtiniam psichikos sutrikimui – (duomenys neskelbtini). Ekspertinio tyrimo metu tiriamajam stebėti mąstymo padrikumo, paviršutiniškumo, loginio, kritinio įvertinimo trūkumo požymiai, ryškūs emocijų ir valios pokyčiai, būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui bei lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo nulemti asmenybės deformacijos bei pažintinės veiklos nusilpimo požymiai kartu su kritinio įvertinimo ligai stoka. Ekspertų vertinimu, šie duomenys leidžia teigti, kad tiriamajam išlieka reikalinga pagalba, sprendžiant sudėtingus turtinių santykių klausimus, siekiant apsaugoti paties tiriamojo interesus nuo galimų neracionalių sprendimų ar galimo pasinaudojimo jo pažintinės ir valinės veiklos trūkumais. Esanti kritiškumo ligai ir būklei stoka apriboja tiriamojo galimybę savarankiškai, racionaliai ir savalaikiškai rūpintis savo sveikatos priežiūros klausimais.

15. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje EŽTT nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotuoju asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 33 punktą).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik medicininio kriterijaus nepakanka asmenį pripažinti neveiksniu konkrečioje srityje, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas sprendžia iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, dėl kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo gyvenamosios aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

17. Teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimų atlaisvinimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktu įvertinęs ir kitus bylos duomenis, išklausęs pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens rūpintojos V. K., išvadą teikiančios institucijos atstovės ir suinteresuotą asmenį A. K. gydančios psichiatrės nuomonę, t. y. byloje esančių įrodymų visumą, peržiūrėjęs A. K. pritaikytus veiksnumo apribojimus, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimo. Minėtas išvadas teismas daro atsižvelgdamas pirmiausia į tai, kad, kaip nurodyta ekspertizės akto išvadoje, pareiškėjas nuo 2011 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl liguisto mąstymo nulemtų sprendimų yra du kartus gydytas priverstinai po įvykdytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, jo susirgimas yra lėtinis, progresuojantis, ir nors, kaip teismo posėdyje nurodė gydytoja psichiatrė Kristina Norvainytė, kliedesiai ir haliucinacijos pareiškėjui nestebimi penkeri metai, tačiau dėl ligos linkę progresuoti lėtiniai pakenkimai emocinei būklei, mąstymui, valiai, ką gydytoja ir mato susipažinusi su teismo psichiatrų išvada – negatyvieji simptomai yra stebimi, labai išreikšti, jie su laiku progresuoja, yra labai sunkiai pasiduodantys bet kokiam medikamentiniam gydymui. Kaip minėta, ekspertai fiksavo mąstymo padrikumo, paviršutiniškumo, loginio, kritinio įvertinimo trūkumo požymius, ryškius emocijų ir valios pokyčius, būdingus lėtiniam psichikos sutrikimui bei lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo nulemtus asmenybės deformacijos bei pažintinės veiklos nusilpimo požymius kartu su kritinio įvertinimo ligai stoka. Ekspertizės akte nurodyta, kad atvykus ekspertiniam tyrimui stebėta A. K. ekscentriška apranga ir valyvumo stoka, kas gydytojos psichiatrės teigimu, gali būti susiję su valios sutrikimu. Gydytoja psichiatrė taip pat nurodė, kad problemos pareiškėjui susirandant darbą, žengiant tam tikrus žingsnius, kad sėkmingai pavyktų tai padaryti, taip pat gali būti susiję su pakenktu valios elementu, kas reiškia, kad yra apsunkinta tikslinga, nuosekli veikla. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis iš dalies darbingas, ieškosi darbinės veiklos, registruotas Užimtumo tarnyboje, teigiamų pokyčių dėl įdarbinimo nėra, bet jis nusiteikęs pozityviai, darbo jis ieško apie 2 metus. Tačiau paklaustas dėl galimo kvalifikacijos keitimo, siekiant susirasti darbą, pareiškėjas teigė, kad pasvarstys klausimą dėl kitos kvalifikacijos, kai nuslūgs teisiniai dalykai, juolab kai prieš metus mirė mama, tai kol kas jos gedi ir kažkokioms papildomoms veikloms ims ruoštis po kažkurio laiko, bet apie tai pasvarsto. Nors teismo posėdyje teigė, kad jam lėšų netrūksta, pasitaupo ir ateičiai, tačiau gydytoja psichiatrė teismo posėdyje nurodė, kad pacientas akcentavo, kad jo netenkina ekonominė situacija, jam pradėta 2025 m. lapkričio 7 d. atvejo vadyba padėti pacientui adaptuotis srityse, kurios jo netenkina. Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma iš tiesų patvirtina pareiškėjo pasireiškiančią mąstymo nuoseklumo stoką ir galimą valinės veiklos trūkumą (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Teismo ekspertams pareiškėjas negebėjo nurodyti, kodėl kartu su rūpintoja laiku nesikreipė dėl paveldėjimo, ekspertai nurodė, kad tiriamasis linkęs pervertinti savo gebėjimus, neatsižvelgdamas į tai, kad realiai savarankiškai jis reikiamų veiksmų nevykdė, nieko nesiėmė ir niekur nesikreipė. Iš bylos duomenų matyti, kad po motinos mirties (duomenys neskelbtini), nauja rūpintoja pareiškėjui buvo skirta 2024 m. gruodžio 17 d. teismo nutartimi, t. y. iki trijų mėnesių termino pabaigos kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo likęs mažiau nei vienas mėnuo. Tuo tarpu pareiškėjas teismo posėdyje aiškino, kad po motinos mirties kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo dokumentų, kuri nurodė, kad turi būti jam paskirta nauja globėja ir užvesta antra byla dėl paveldėjimo priėmimo, kuri yra mokama, ir jis finansinių išteklių tam neturėjo, jo veiksnumo atstatymas būtų požymis, kad lengviau susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Iš nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad vis dėlto po motinos mirties jis dėl palikimo priėmimo kreipėsi, jam buvo paskirta nauja rūpintoja, tačiau tolimesnių veiksmų dėl palikimo priėmimo nebuvo imtasi tikėtina ir dėl rūpintojos pasyvumo, situacijos nesuvokimo, nes, kaip teismo posėdyje nurodė V. K., dėl palikimo priėmimo ji pati nesidomėjo, viską jos brolis daro, nes ji Lietuvoje daug metų negyvena, sunkių dalykų net nesupranta, o jos brolis yra labiau savarankiškas, negu ji, su lietuvių kalba jis ten gyvendamas viską susitvarko, rūpintoja kartojo, kad dėl palikimo priėmimo ji net nesupranta, brolis viską pats susitvarko, jokių problemų jam nekyla, jis viską išsisprendžia vienas pats, jai tik papasakoja. Verta pastebėti, jog pareiškėjas nagrinėtiną pareiškimą pateikė dar praėjus daugiau nei pusę metų, jau paskirto naujojo rūpintojo (CPK 178, 185 straipsniai). Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl pareiškėjo riboto teisinio suvokimo reikalingos papildomos pagalbos sprendžiant paveldėjimo klausimus, paveldėjimo dokumentai iki šiol yra nesutvarkyti ir pareiškėjas turi savitą reikiamų atlikti veiksmų suvokimą: jo supratimu, kadangi jis yra ribotai veiksnus, jo seserys turėtų priimti paveldėjimą ir jos jam tą turtą perleistų, būtų sudėtingiau tvarkytis teisinius dokumentus dėl jo riboto veiksnumo, o pripažinus ji visiškai veiksniu – tą padaryti būtų lengviau. Taigi nors ir atrodo, kad pareiškėjas nuosekliai dėsto argumentus dėl savo teisių įgyvendinimo paveldėjimo teisių srityje, tačiau teiginiai stokoja pagrįstumo, pareiškėjas akcentuoja būtą, tačiau apie kitą nekilnojamąjį turtų užsimena tik konkrečiai dėl jo pasiteiravus ir pan., todėl neabejotinai pareiškėjui šioje srityje yra reikalinga kitų asmenų pagalba (CPK 178 straipsnis).

19. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą matyti, kad pareiškėjui priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis negyvenamosios patalpos – Bokso, t. y. garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad gyvena bute, kur su mama gyveno, kompensacijas už komunalinius patarnavimus susitvarko pats vienas, kas tris mėnesius, susimoka mokesčius už elektrą, dujas, šildymą, šaltą ir karštą vandenį, internetą, telefono paslaugas, įstaigai „Mano būstas“ už laiptinių, teritorijų tvarkymą. Tačiau paklaustas dėl garažo, pareiškėjas paaiškino, kad tėvas mirė prieš dešimt metų, turėjo mašiną, garažas yra tuščias, oficialiai jam priklauso, nežino, ar reikia garažo išlaikymui mokėti kokius mokesčius, garažu po tėvo mirties domėjosi mama, po mamos mirties juo nesidomėjo.

20. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas dalimi turto, t. y. butu rūpinasi, moka mokesčius, o garažu ir jo išlaikymu net nesidomėjo, nėra nuoseklus, ką su juo darys, kai priims palikimą – ar paliks sūnėnams naudoti, o gal nuomos, iš pradžių teigia, kad garažas oficialiai jam priklauso, po to, kad tiek butas, tiek garažas bus priimtas po mamos mirties, neįvardija, kad dalis garažo šiuo metu priklauso ir jam, kam priklauso/priklausė kitos dalys ir pan. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kilnojamojo/nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje pareiškėjas iš dalies geba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl sutiktina su teismo ekspertų nuomone, kad siekiant apsaugoti paties pareiškėjo interesus nuo galimų neracionalių sprendimų ir galimo pasinaudojimo jo pažintinės ir valinės veiklos trūkumais, pareiškėjui reikalinga pagalba sprendžiant sudėtingus turtinių santykių klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina pripažinti A. K. visiškai veiksniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2YT-65-1004/2020, nurodytose atitinkamose turtinių santykių srityse (CPK 178,185 straipsniai).

21. Sprendžiat klausimą dėl riboto veiksnumo naikinimo sveikatos priežiūros srityje, pažymėtina, kad dėl savo sveikatos būklės pareiškėjas akcentavo, kad gydymas vyksta, liga yra remisijos būklės, neigiamų veiksmų, neigiamo požiūrio, supratimo savo asmenybėje ir psichologinėje sveikatoje neturi; kad tai ligos remisijos būklė, jis pats nusprendė, nes valdo padėtį, supranta savo veiksmus tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje; vaistus vartoja reguliariai, visada užsiregistruoja pas gydytoją, kažkokių šalutinių paveikių dėl vaistų vartojimo nėra, o nevartoti neketina, nes 2019 m. buvo atkritęs; registruojasi pas gydytoją tik dėl vaistų; kadangi 2019 m. suprato, kad būtina nuolat vartoti vaistus, todėl pastebėjimų, kad jis atkristų, būtų recidyvo būklės, nėra. Kita vertus teigė, kad neatsimena savo neadekvataus poelgio, gal jų ir būta. Gydytoja psichiatrė teismo posėdyje teigė, kad nors pareiškėjas vaistų vartojime orientuojasi pakankamai gerai, atsakingai žiūri, pasisako, ko trūksta, tačiau (duomenys neskelbtini) yra lėtinė progresuojanti liga, jos remisiją apibrėžti yra ganėtinai sunku, pasveikimas nėra galimas, liga egzistuoja, jos eigos variantų yra labai daug, kartais pavyksta pasiekti visišką remisiją, bet įprastai su vaistais pavyksta arba sumažinti progresavimą arba jį pristabdyti, bet kad negatyvių simptomų progresavimas vyksta – tai didžioji dalis atvejų. Gali būti, kad ir vaistus vartojant, gali paūmėti psichikos būklė, tai gali lemti stresas ir kt., todėl ligos remisijos klausimas yra sąlyginis; nors matoma pakankamai gera paciento adaptacija gyvenime, bet tai nereiškia, kad liga pilnai yra suvaldyta. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad kritiškumo ligai ir būklei stoka apriboja tiriamojo galimybę savarankiškai, racionaliai ir laiku rūpintis savo sveikatos priežiūros klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus, kad teismo ekspertų, jį gydančios gydytojos teigimu, pareiškėjui stebimi ryškūs emocijų ir valios pokyčiai, kritinio įvertinimo ligai stoka, pareiškėjui diagnozuotos ligos eiga gali būti paveikiama išorinių dirgiklių ir sukelti jos paūmėjimą, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėją visiškai veiksniu sveikatos priežiūros srityje.

22. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad išliko būtinumas riboti pareiškėjo A. K. veiksnumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendime ir 2025 m. lapkričio 14 – 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-268/2025 išvadoje nurodytose srityse, nes dėl diagnozuoto progresuojančio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) pareiškėjas šiuo metu negali visiškai savarankiškai pasirūpinti savo teisėmis ir teisėtais interesais. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyti apribojimai užtikrina, kad nebūtų pasinaudota pareiškėjo psichinės sveikatos būkle ir nepadaryta pačiam pareiškėjui žalos, todėl pareiškėjo A. K. pareiškimas dėl ribotai veiksnaus fizinio asmens pripažinimo veiksniu atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 469 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. pareiškimą atmesti.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.