Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š. neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo tyrimu nenustatytos dienos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. sausio 23 d. 11.02 val., laikė keturis pirmos grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, ir tris antros grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro šovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, kuomet kratos metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pas jį namuose sodyboje, kurioje jis ir gyvena, policijos pareigūnai atliko kratą, kurios metu jis pats atrakino seifą, nes jame laikė legaliai įsigytą medžioklinį ginklą ir jį parodė pareigūnams. Vienas pareigūnas iš seifo mažosios dalies, pats ją atrakindamas, paėmė medžioklinį diržą ir iš jo išėmė šovinius, skirtus lygiavamzdžiams ginklams. Kadangi jis tos seifo dalies nenaudojo, tų šovinių nebuvo matęs. Mano, kad tie šoviniai priklausė jo mirusiam dėdei, nes jis buvo medžiotojas ir tuo pačiu seifu naudojosi iki pat savo mirties. Po jo mirties jis policijos pareigūnei pranešė apie dėdės mirtį ir sutarė, kad ji atvažiuos jo ginklų iš seifo paimti, tačiau paimant dėdės ginklus pats nedalyvavo, o dalyvavo jo brolis M. Š.. Dėdės sodyba atiteko jam ir jis joje gyvena. Kai norėjo gauti leidimą ginklui, paskambino policijos pareigūnei J. Sorokaitei ir susitarė, kada ji atvyks patikrinti turimo seifo. Ji buvo atvykusi į sodybą, seifą apžiūrėjo ir jam buvo išduotas leidimas laikyti ginklą. Be jo paties, niekas seifu daugiau nesinaudojo ir į jį nieko negalėjo pridėti.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Liud. R. J. parodymais, dirba Panevėžio apskrities VPK KP nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Metų pradžioje pagal teismo nutartį kartu su kolegomis atliko kratą pas kaltinamąjį jo sodyboje Biržų rajone, kaimo nebepamena. Kratos metu patikrino kambaryje, sujungtame su virtuve, buvusį seifą, kurį atrakino pats R. Š. ir pats iš seifo išėmė šautuvą, kuris buvo įdėtas į specialų dėklą. Kolegos sutikrino paduotą ginklą su leidimu, jis buvo legalus, o jis tuo metu apžiūrėjo seifą ir jame ant grindų rado padėtą specialų medžiotojo diržą, skirtą sudėti šoviniams. Apžiūrėjęs šį diržą jame rado sudėtus 7 šovinius, iš kurių trys buvo 16-o kalibro ir keturi 12-o kalibro. Paklausus R. Š., iš kur pas jį šie šoviniai, jis pasakė, kad jie yra jo mirusio dėdės ir kad policija, tikrindama seifą, juos matė, tačiau nieko dėl to jam nesakė ir jų nepaėmė. Kadangi R. Š. neturėjo leidimo šiems šoviniams, jis juos paėmė ir supakavo į paketą. Seife dar buvo durklas ir lyg tai prožektorius. Seife esantis atskiras skyrelis buvo nerakintas ir tuščias. Seifo duris atrakino pats kaltinamasis, jis tik apžiūrėjo jau atrakintą seifą ir ant jo grindų rado diržą su šoviniais.

Liud. J. Sorokaitės parodymais, dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja ir į jos pareigas įeina asmenų, turinčių leidimus laikyti ar norinčius įsigyti ginklus, seifų tikrinimas. 2016 m. spalio mėnesį jai į tarnybinį telefoną paskambino R. Š. ir paprašė patikrinti seifą. Sutartu laiku nuvažiavo (duomenys neskelbtini)., buvusią J. J. sodybą, ir apžiūrėjo name esantį seifą. Jį apžiūrėjo visą, nieko nelegalaus jame nebuvo, jis atitiko visus įstatymų reikalavimus, todėl apie atliktą patikrinimą suvedė duomenis į licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Daugiau R. Š. seifo netikrino. (duomenys neskelbtini) metais, mirus J. J., jai taip pat paskambino ir apie tai pranešė R. Š., kad paimti ginklus, tačiau nuvykus į sodybą joje buvo kaltinamojo brolis, kuris iš pradžių ilgai nerado seifo raktų, tačiau atradus raktus, jis seifą atrakino ir ji iš jo išėmė visus ten buvusius ginklus bei šaudmenis, apie ką surašė aktą ir paimtus ginklus nustatyta tvarka pridavė į licencijavimo skyrių. Kadangi ginklai buvo dėkluose, ji kartu su kaltinamojo broliu juos iš dėklų išėmė ir apžiūrėjo. Seife nieko nebeliko, todėl kai kaltinamojo prašymu 2016 m. vėl apžiūrėjo tą patį seifą, jame nebuvo likusių jokių J. J. ginklų ar šaudmenų.

Liud. A. J. parodymais, jo tėtis J. J. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi jis buvo medžiotojas, turėjo medžioklinių ginklų ir šaudmenų, kuriuos laike seife. Žino, kad po tėvo mirties jo ginklus iš seifo paėmė policijos pareigūnai, dalyvaujant M. Š.. Žino, kad po tėvo mirties policija rado šovinių, tačiau ar tie rasti šoviniai priklausė jo tėvui, 100 procentų negali patvirtinti.

Liud. M. Š. parodymais, mirus dėdei J. J., reikėjo paimti jo turėtus ginklus, todėl jis nuvyko į jo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, kur su policijos pareigūne, namuose suradęs seifo raktus ir atrakinęs seifą, leido pareigūnei paimti ginklus. Kiek seife buvo ginklų ir šaudmenų, nepamena, tačiau pareigūnė iš seifo paėmė viską ir apie tai surašė dokumentus. Seifo durys buvo užrakintos vienos, kitų užraktų seife nebuvo. Seife taip pat buvo diržas šoviniams sudėti, jis buvo padėtas pačioje pirmoje seifo dalyje, kurį pareigūnė apžiūrėjo ir išėmė viską, kas jame buvo, o diržą paliko.

Liud. R. Š. parodymais, jos brolis J. J. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Jis buvo medžiotojas, todėl turėjo medžioklinių ginklų ir šaudmenų. Šautuvus ir šaudmenis jis laikė seife. Vieną kartą matė, kaip jis, būdamas neblaivus, žadėjo eiti šaudyti lapių, todėl užtaisė šovinius, dėl ko jos jį su mama barė. Po brolio mirties jo sodyba atiteko sūnui R., kur jis ir gyvena.

Liud. A. R. parodymais, jis dirba Panevėžio AVPK viešosios tvarkos biuro licencijavimo skyriaus vyresniuoju specialistu ir pagal užklausimą surašė tarnybinį pranešimą apie asmens turimą leidimą laikyti ir nešiotis medžioklinius ginklus. Asmuo, kuris turi leidimą ir yra įsigijęs ginklą, gali turėti tik tokio kalibro šaudmenis, kurie yra skirti jo ginklui, kitokio kalibro šaudmenų jis negali turėti.

Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai duomenys: iš kratos protokolo (b.l.14-16) matyti, kad iš R. Š. namų kambaryje esančio seifo buvo rasta ir paimta, be kitų daiktų, 3 vnt. 16 kalibro ir 4 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių; iš specialisto išvados (b.l.20-22) matyti, kad tyrimui pateikti keturi pirmos grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; tyrimui pateikti trys antros grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie visi šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. Tyrimui pateikti visi šoviniai tinkami šaudyti; iš tarnybinio pranešimo dėl R. Š. (b.l.34) bei pateikto leidimo (b.l.100-101) matyti, jog jis turi leidimą Nr.L1-0004373 laikyti nešiotis medžioklinius (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus) ginklus nuo 2016-11-10 d. R. Š. graižtvinį ginklą „REMINGTON“ 7400 pirko 2016-11-10, o pardavė jį 2017-01-24 S. B..

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 253 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, neturėdamas leidimo, laikė 3 vnt. 16 kalibro ir 4 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, tinkami šaudyti ir skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams.

Nors kaltinamasis kaltu dėl neteisėto šaudmenų laikymo neprisipažino, teigdamas kad šie šoviniai yra jo mirusio dėdės, kuris buvo medžiotojas, o po jo mirties sodyba atiteko jam bei jis pradėjo naudotis ir ten buvusiu seifu, tačiau nematė, kad seife, kuriuo jis naudojosi vienintelis ir niekas kitas, be jo paties, nieko negalėjo į jį pridėti (paties kaltinamojo parodymai), be jo teisėtai laikomo šautuvo su šoviniais, dar yra ir kratos metu surasti 7 šoviniai, tačiau tokie jo paaiškinimai atmetami ir vertinami siekimu išvengti atsakomybės, nes juos paneigia visi byloje surinkti ir virš aptarti duomenys. Iš liudytojo R. J. parodymų bei kratos protokolo matyti, kad jos metu šie šaudmenys pas kaltinamąjį buvo rasti namuose užrakintame seife, sudėti į tam skirtą diržą, kuris buvo rastas seifo dugne ir leidimo juos laikyti jis neturi. Nors kaltinamasis teigia, kad kratos metu rasti šaudmenys buvo rasti atskirame mažame viršutiniame seifo skyriuje, kuriuo jis nesinaudojo, todėl ir nematė ten esančių šovinių, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojo R. J. parodymai, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nes jie buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l.25-26), tiek teisme šis liudytojas patvirtino, kad diržas su šoviniais seife kratos metu buvo rastas ne atskirame jo skyriuje, o ant seifo dugno. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. Š. patvirtino, kad po dėdės mirties atvykusi pareigūnė iš seifo paėmė viską ir apie tai surašė dokumentus. Nurodė, kad seife taip pat buvo diržas šoviniams sudėti, jis buvo padėtas pačioje pirmoje seifo dalyje, kurį pareigūnė apžiūrėjo ir išėmė viską, kas jame buvo, o diržą paliko. Tas pačias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.31-32), tiek teisme ir apklausta liudytoja J. Sorokaitė, kuri patvirtino, kad buvo nuvykusi į sodybą po J. J. mirties ir iš ten buvusio seifo, dalyvaujant M. Š., kuris ir atrakino seifą, iš jo išėmė visus ten buvusius šautuvus bei šaudmenis, apie ką surašė nustatytos formos aktą, ką patvirtina ir teismo posėdyje pateiktas aktas (b.l.104). Ji taip pat patvirtino, kad kaltinamojo prašymu, jam siekiant įsigyti ginklą, buvo nuvykusi į tą pačią sodybą ir apžiūrėjo visą seifą, kuris atitiko įstatymo reikalavimus ir jame nieko neteisėto nebuvo, todėl į sistemą apie tai suvedė reikalingus duomenis. Be to, teismo posėdyje gynybai iškėlus versiją apie tai, kad jei diržas su šaudmenimis iš tiesų būtų buvęs rastas seifo dugne, kaip tai nurodė kratą atlikęs pareigūnas R. J., tuomet seife nebūtų tilpęs dėkle laikomas kaltinamojo įsigytas graižtvinis šautuvas „REMINGTON“ 7400, tačiau visiems proceso dalyviams nuvykus į įvykio vietą ir kartu dalyvaujant šį ginklą iš kaltinamojo teisėtai įsigijusiam S. B., buvo nustatyta, kad seifo dugne bet kokioje padėtyje padėjus diržą su jame esančiais šaudmenimis, kaltinamojo turėtas ginklas su dėklu telpa į seifą, tuo paneigiant ir šią iškeltą versiją.

Ir nors iš kaltinamajam išduoto leidimo (b.l.101-102) matyti, kad jam leidžiama įsigyti ir laikyti ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai), tačiau LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str. 5 d. reglamentuoja, jog leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įgyti ir laikyti jame nurodytus ginklus ir šaudmenis turimiems ginklams. Kadangi kaltinamasis turėjo teisėtai įsigijęs graižtvinį šautuvą, todėl teisės laikyti kaltinime nurodytus šaudmenis, kurie skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, neturėjo. O kadangi kaltinamasis yra medžiotojas (b.l.102), jam šios įstatymo nuostatos yra privalomos žinoti.

Tuo būdu, visi šie byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina R. Š. atlikus jam inkriminuotus veiksmus.

BK 253 str. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardintų alternatyvių veikų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla grėsmė dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 str. gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-P-178/2012, 2K-153-942/2016). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių, tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų išraišką konkrečiame nusikaltime.

Teismas, nustatydamas R. Š. atliktų veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, privalo įvertinti realų kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą.

Pagal LR BK 37 str., padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t.y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ar kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr.2K-421/2007, 2K-387/2008, 2K-153-942/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, kad R. Š. neteisėtai laikė tik 7 vnt. šovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kurie skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, jie buvo laikomi saugiai – ginklams ir šaudmenims saugoti tinkamame seife kartu su teisėtai laikytu ginklu ir šaudmenimis, todėl nebuvo jokios tikimybės, kad šaudmenys netinkami laikant gali patekti kitiems asmenims, galintiems kelti grėsmę visuomenės saugumui, byloje nebuvo nustatyta jokių požymių, kad kaltinamasis šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei, nes jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Šiuo atveju vertinant padarytos žalos dydį konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad egzistavo realus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui ir kad kaltinamasis savo atliktais tokiais veiksmais kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad R. Š. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių pažymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat LR BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam kaltinamajam. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (kasacinės nutartys Nr.2K-421/2007, 2K-154/2013, 2K-153-942/2016 ir kt. ).

Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad nors R. Š. veiksmai atitinka LR BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau jo padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn, jo veika pripažįstama mažareikšme, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (LR BK 37 str.), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (LR BPK 303 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

nusprendžia:

R. Š., pritaikius BK 37 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 str. 1 d. atleisti ir bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.