Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams P. B. ir R. N. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo, trečiasis asmuo – E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai P. B. ir R. N. turi dukrą G. N., gim. (duomenys neskelbiami) m., kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovams G. N. yra antras vaikas. Atsakovė P. B. yra susilaukusi sūnaus D. C., gim. (duomenys neskelbiami) m., kuris auga su biologiniu tėvu, o atsakovas R. N. dar turi sūnų L. N., gim. (duomenys neskelbiami) m., kuris auga su biologine motina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu atsakovams P. B. ir R. N. buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros G. N. atžvilgiu, priteistas iš atsakovų P. B. ir R. N. išlaikymas dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, tuo pačiu sprendimu G. N. nustatyta nuolatinė globa ir jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta E. K., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Tarnyba mano, kad tikslinga riboti tėvo R. N. valdžią neterminuotai nepilnametės atžvilgiu, o motinai P. B. tikslinga tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnametės atžvilgiu, kadangi padėtis atsakovų šeimoje per (duomenys neskelbtini) metus nepasikeitė. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinkos, sudaryti sąlygas sugrąžinti dukrą. Atsakovas negyvena su vaiku, tėvų valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, su vaiku nebendrauja ir ryšio nepalaiko. Atsakovo kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Nėra duomenų, kad padėtis pasikeis. Atsakovė keičia savo gyvenimo būdą, palaiko ryšį su vaiku, tačiau šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti dukters į savo šeimą, todėl tikslinga tęsti atsakovės P. B. laikiną motinos valdžios apribojimą vaiko G. N. atžvilgiu.

2. 2023 m. lapkričio 29 d. vykdant globos peržiūrą, nustatytos šios aplinkybės: nuolatinė globėja teigė, kad mergaitę aprūpina ir ji, ir mama P. B.; atsakovė nuperka mergaitei rūbų, atneša vaisių, uogų ar kažką iš maisto; už darželį moka močiutė, nes mama perveda tam tikrą sumą pinigų močiutei, kaip globėjai; globėjos teigimu, mergaitė aktyvi, visada klauso močiutės, dėdės ir mamos, jeigu kažkas atsitinka, mergaitei nėra problemos kreiptis pas tą žmogų, kuris yra arčiausiai; į polikliniką važiuoja visos trys (nepilnametė, mama ir močiutė); globėjos teigimu, mama dirba netoli, ateina kasdien po darbo, kai būna laisvos dienos, tai visą dieną praleidžia su dukra, su tėčiu mergaitė visiškai nebendrauja; nustatyta, kad nepilnametei sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, globėja tinkamai ir atsakingai vykdo savo kaip globėjos pareigas, užtikrina vaiko poreikius ir geriausius interesus, globėja supranta savo pareigas ir atsakomybę. 2023 m. lapkričio 22 d. vykusioje globos peržiūroje buvo išklausyta nepilnametės G. N. nuomonė: mergaitė teigė, kad labai gerai sutaria su visais (su močiute, dėdė, mama); pati apsirengia, apsiauna, padeda močiutei tvarkytis namuose; su dėde gamina valgyti (savaitgaliais pusryčius); močiutė kartais sudrausmina žodžiu, kad per ilgai filmukus žiūri ar palieka netvarką; su močiute bendrauja kiekvieną dieną, o mama ateina kasdien po darbo, su mama eina į parduotuvę, piešia kartu, daro įvairius darbelius, mėgsta kartu spalvinti, su tėčiu nebendrauja.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2021 m., kai buvo apribota tėvo valdžia, savo kaip tėvo pareigų nevykdo, su mergaite nebendrauja, išlaikymo neteikia. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl vaiko susigrąžinimo, bet jos situacija yra pasikeitusi. Vaiko globėja nurodė, kad mama rūpinasi mergaite, ją išlaiko, perka drabužius. Atsakovei dar reikia laiko paruošti dokumentus teismui dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo. Šiuo metu yra vykdoma atvejo vadyba, todėl atsakovei yra skiriami įsipareigojimai ir šeima yra stebima. Tarnybai reikia laiko įsitikinti atsakovės pokyčių realumu.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė P. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Motinos valdžia buvo apribota dėl alkoholio vartojimo, nesirūpinimo vaiku. Pati kreipėsi į atvejo vadybą, jai buvo sudarytas planas, turėjo kreiptis į psichiatrą. Lankėsi pas psichiatrą kas mėnesį. Šiuo metu dirba, lanko dukrą, moka išlaikymą. Siekia vaiką susigrąžinti. Nevartoja alkoholio apie 2 metus. Dukrą lanko per išeigines, būna nakvoja pas dukrą. Moka išlaikymą (100 Eur). Su dukra ryšys stiprus, abi viena kitos pasiilgsta. Nuo (duomenys neskelbtini) mergaitė eis į (duomenys neskelbtini), tai abi su globėja sprendžia dėl (duomenys neskelbtini) pasirinkimo. Kai dukra suserga, prižiūri globėja. Galėtų gyventi su dukra ir globėja, bet Tarnyba neleidžia. Pripažįsta, kad dukros tėvas nėra atsakovas R. N.. Atsakovas nepalaiko jokių ryšių su dukra, neišlaiko. Su atsakovu negyvena nuo tada, kai jis pateko į įkalinimo įstaigą.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas neneigia, kad nėra ryšio su vaiku. Atsakovas neigia savo tėvystę, tačiau žiūrint iš vaiko pozicijos, ieškinys yra pagrįstas.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovas išlaikymo neteikia, nesirūpina vaiku, yra nusišalinęs visiškai, nesiunčia dovanų. Yra vieną kartą skambinęs iš kalėjimo ir penkis mėnesius teikė išlaikymą po 15 Eur. Atsakovė dirba, nevartoja alkoholio, gyvena atskirai, bendrauja su socialine darbuotoja, lankosi pas psichiatrą. Su mergaite bendravimas yra labai geras, mergaitė mamos labai pasiilgsta. Gaila, kad negali gyventi visos kartu. Su atsakove pasiima kartu dukrą iš darželio. Trečiasis asmuo būtų nieko prieš, kad atsakovė gyventų kartu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai P. B. ir R. N. yra G. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėj byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvams P. B. ir R. N. buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros G. N. atžvilgiu, iš atsakovų priteistas išlaikymas dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, tuo pačiu sprendimu G. N. nustatyta nuolatinė globa ir jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta E. K., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Teismo sprendime buvo konstatuota, kad atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje, todėl jo rūpinimasis mergaite buvo ribotas, o atsakovė nebuvo visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, epizodiškai dalyvavo vaiko gyvenime, retkarčiais prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, kai nevartodavo alkoholio, rūpinosi dukra, bendravo, pirko reikalingus daiktus. 2023 m. lapkričio 29 d. (2023 m. lapkričio 29 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant globos peržiūrą nustatytos šios aplinkybės: nuolatinė globėja teigė, kad mergaitę aprūpina ir ji, ir mama P. B.; atsakovė nuperka mergaitei rūbų, atneša vaisių, uogų ar kažką iš maisto; už darželį moka močiutė, nes mama perveda tam tikrą sumą pinigų močiutei, kaip globėjai; globėjos teigimu, mergaitė aktyvi, visada klauso močiutės, dėdės ir mamos, jeigu kažkas atsitinka, mergaitei nėra problemos kreiptis pas tą žmogų, kuris yra arčiausiai; į polikliniką važiuoja visos trys (nepilnametė, mama ir močiutė); globėjos teigimu, mama dirba netoli, ateina kasdien po darbo, kai būna laisvos dienos, tai visą dieną praleidžia su dukra, su tėčiu mergaitė visiškai nebendrauja; nustatyta, kad nepilnametei sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, globėja tinkamai ir atsakingai vykdo savo kaip globėjos pareigas, užtikrina vaiko poreikius ir geriausius interesus, globėja supranta savo pareigas ir atsakomybę. Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo R. N. valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, o motinai P. B. tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukros atžvilgiu, kadangi padėtis atsakovų šeimoje per (duomenys neskelbtini) metus laiko nepasikeitė. Prašymą motyvuoja tuo, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinkos, sudaryti sąlygas sugrąžinti dukrą. Atsakovas negyvena su vaiku, tėvų valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, su vaiku nebendrauja ir ryšio nepalaiko. Atsakovo kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Nėra duomenų, kad padėtis pasikeis. Atsakovė keičia savo gyvenimo būdą, palaiko ryšį su vaiku, tačiau šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti dukters į savo šeimą, ruošiasi kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo panaikinimo. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad nuo laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovas nesiėmė visiškai jokių veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra, su ja nebendrauja, neišlaiko, jokio ryšio neturi, tą patvirtino ne tik atsakovė, bet ir mergaitės globėja, nurodė ir pati mergaitė, išklausant jos nuomonę. Atsakovas nėra suinteresuotas tėvo valdžios apribojimo panaikinimu, savo tėviškų pareigų išsaugojimu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas nori ginčyti savo tėvystę, nes nėra biologinis nepilnametės tėvas. Atsakovas nors ir nėra mergaitės biologinis tėvas, tačiau tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį bei teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl atsakovas yra atsakingas už tai, kad sukurtų vaiko darnią fizinę ir psichologinę raidą, tenkintų visus vaiko poreikius ir vykdytų kitas tėvo pareigas, tačiau to nedaro ir nėra duomenų, kad ateityje tai pradėtų daryti. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų, dukros neaugina, neišlaiko, nebendrauja, nėra sukūręs ryšio, situacija atsakovo šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovė kaltė pasireiškia neveikimu, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas apriboti atsakovo R. N. tėvo valdžią dukters atžvilgiu.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo

12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir proceso dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė nuo laikino motinos valdžios apribojimo ėmėsi veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą. Nors atsakovė pripažįsta, kad dar reikia laiko suruošti dokumentus kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau su dukra yra sukūrusi stiprų ryšį, ja rūpinasi, padeda globėjai ją auginti, teikia išlaikymą, du metus nevartoja alkoholinių gėrimų, dirba, lankosi pas psichiatrą. Taigi situacija šeimoje yra pasikeitusi į gerąją pusę, tarp atsakovės ir dukros yra emocinis ryšys, globėjos teigimu, mergaitė labai pasiilgsta mamos, apie ją klausinėja. Teismas pažymi, kad motinystė visų pirma yra pareigos vaikams. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad atsakovė ėmėsi tokių aktyvių veiksmų – nevartoja alkoholinių gėrimų, dirba, rūpinasi, išlaiko, sukūrė stiprų ryšį su dukra, tačiau dar nėra pakankamai pasiruošusi kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo, dėl to teismas ieškinį tenkina ir toliau tęsia atsakovės laikiną motinos valdžios apribojimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimais teikta antrinė teisinė pagalba ir jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsižvelgiant į tai, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Tęsti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną motinos valdžios apribojimą vaiko G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.