- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- I-611-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01895-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov
- Kategorijos
- 9.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui A. J. ir jo atstovui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. teismui 2013-06-06 padavė skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013-05-07 sprendimą Nr. 68-83 (b. l. 1-4, 16-19).
Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl papildomų akcizo mokesčių apskaičiavimo. Nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto alkoholio laikymo. Vadovaujantis šiuo nuosprendžiu, atliktas mokestinis patikrinimas ir paskaičiuotas akcizas. Pareiškėjo nuomone, akcizo mokesčio sumokėjimas prilygtų teismo paskirtai baudai, tai reikštų baudimą antrą kartą dėl to paties dalyko. Mano, kad prievolė mokėti akcizą atsiranda tik už tokias prekes, kurios gali būti teisėtai realizuojamos rinkoje ir kurios privalo būti paženklintos banderolėmis. Naminių alkoholinių gėrimų pardavimas yra draudžiamas, jie negali būti teisėtai realizuojami Lietuvoje. Dėl to mano, kad išvada, jog pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo 4 str. 1 d., yra klaidinga. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-06-02 sprendimu adm. byloje Nr. I-2255-10/2006, taip pat 2006-07-03 sprendimu adm. byloje Nr. I-3022-9/2006, kuriuose konstatuota, jog naminė degtinė yra išimtas iš apyvartos produktas, todėl neapmokestinamas akcizu.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-26).
Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-28 sprendime adm. byloje Nr. A6-238/2007 yra pažymėjęs, kad fiskalinio neutralumo principas neleidžia atskirti teisėtų ir neteisėtų sandorių ir prekių. Etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas, jis yra civilinės apyvartos objektas ir gali būti laikomas preke. Todėl etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (pvz., naminė degtinė), gali būti akcizo objektu. Įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas nubaustas už nusikalstamos veiklos vykdymą, tačiau akcizas nuo akcizo objekto nebuvo sumokėtas. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo akcizą, o, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu, mokestinės baudos jam neskyrė.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-05 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-105/2012 pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. ir nuteistas 5200 Lt bauda. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., 7⁰⁰ val., iki 2011 m. rugsėjo 8 d., 7⁰⁰ val., Vainuto mstl., Šilutės r., A. M. priklausančiose ūkinėse patalpose neteisėtai laikė 1376,91 l namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 44,5-50,2 %, turėdamas tikslą realizuoti. 2011 m. rugsėjo 8 d., 7⁰⁰ val., iš šio kiekio parduodamas A. K. 250 l namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų taip juos realizavo, po to iki 2011 m. rugsėjo 8 d., 11¹⁸ val., neteisėtai laikė 1126,91 l namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kol juos rado policijos pareigūnai. Konstatuota, kad pareiškėjas, turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (b. l. 35-37).
VMI, remdamasi teisėsaugos institucijų pateikta informacija, atliko pareiškėjo akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2013-03-15 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-10)-377-38, kuriame papildomai priskaičiavo 23 229 Lt akcizo (b. l. 38-39).
2013-05-07 VMI sprendimu Nr. 68-83, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 23 229 Lt akcizą ir apskaičiavo 3861 Lt akcizo delspinigių (b. l. 6-10).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti akcizus, akcizų delspinigius ir baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Akcizų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-12-08). Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. numatė, kad akcizų objektas yra nedenatūruotas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. Akcizų įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Remiantis Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 6 p. ir 8 p., prievolė mokėti akcizus atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, bei laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog žodis „laikomas“ turėtų būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimą pas tam tikrą asmenį atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-689/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A149-2007/2008). Be to, prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintas, prekes (2008 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-129/2008).
Pagal Akcizų įstatymo 10 str. 7 d., asmuo, pažeidęs 4 str. 1 d. reikalavimus, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2000 m. birželio 29 d. sprendime byloje Nr. C-455/98 pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, fiskalinio neutralumo principas draudžia bet kokį bendro pobūdžio skirtumą tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių. Vien tai, kad tam tikras sandoris laikomas teisės pažeidimu, nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo mokesčių, toks atleidimas taikomas tik tada, kada dėl tam tikrų prekių ar paslaugų ypatingų savybių, tarp teisėto ir neteisėto sektorių negalima jokia konkurencija. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad etilo alkoholis nėra produktas, kurio prekyba būtų draudžiama iš esmės ar dėl jo specialių savybių. Anot Teisingumo Teismo, toks iš esmės legalus produktas kaip etilo alkoholis, dėl priežasčių susijusių su jo kilme, kokybe ar grynumu, negali būti lyginamas su narkotine medžiaga.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 pabrėžė, jog, „sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija. Tačiau etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (pavyzdžiui, naminė degtinė), gali būti akcizo objektu“.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neteisėtai pagamintos prekės, kurios laikomos etilo alkoholiu Akcizo įstatymo prasme, yra laikomos akcizo objektu ir turi būti apmokestinamos analogiškai, kaip ir teisėtai apyvartoje esantis etilo alkoholis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 269/2008).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-05 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-105/2012 konstatuota, kad pareiškėjas, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (b. l. 35-37). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d., įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taigi, neginčijamai nustačius, kad pareiškėjas laikė etilo alkoholį (naminę degtinę), kuris, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, yra pripažįstamas akcizo objektu, mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo akcizą ir nurodė sumokėti akcizo delspinigius. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-253/2012).
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.