- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- eI-1696-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03043-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Atsakovas
- E. R.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato R. S., prašymą atsakovui E. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo E. R. 34,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nesumokėtos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat prašė priteisti 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis pagal Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus administruoja vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus, vykdo rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pagal valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nekilnojamas turtas priklauso (-ė) atsakovui ir/arba yra kitais pagrindais jo valdomas, todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, tačiau nėra sumokėjęs pareiškėjui pagal nuostatus jam apskaičiuotos vietinės rinkliavos. Pagrindo, dėl kurio atsakovas neturėtų mokėti vietinės rinkliavos arba nuo vietinės rinkliavos būtų atleista – nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas.
.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą (b. l. 2-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), paveldėjo po motinos mirties. Nekilnojamasis turtas buvo areštuotas iki 2017 m. gegužės 24 d., todėl tik pasibaigus turto areštui jis tapo teisėtu jo savininku. Po motinos mirties jis Nekilnojamojo turto objekte nesilankė, 2017 m. rugpjūčio 28 d. jį pardavė kitam asmeniui. Būtų pardavęs anksčiau, tačiau dėl valstybės tarnautojų (antstolio) aplaidumo turto areštas nebuvo išregistruotas laiku, todėl negalėjo parduoti. Išreiškė nuomonę, kad, jei už Nekilnojamąjį turtą būtų buvę skolos, notaras pirkimo-pardavimo sandorio būtų netvirtinęs. Pirkėjas jokių pretenzijų sudarydamas sandorį nereiškė, įsigydamas Nekilnojamąjį turtą perėmė visus iki to laiko buvusius įsipareigojimus, todėl prašomą priteisti rinkliavą turėtų sumokėti pirkėjas. Nekilnojamojo turto objekte buvo vienas konteineris, tačiau jokios sutartys su pareiškėju nebuvo sudarytos. Pažymėjo, kad sąskaita už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jam išrašyta neteisėtai, galutinė vietinės rinkliavos suma turėtų būti 30,83 Eur, o ne prašoma priteisti 34,80 Eur suma. Pareiškėjas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-401, kuris įsigaliojo tik 2017 m. liepos 1 d., jam pritaikė atgaline data. Prašė prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, priteisti jam iš pareiškėjo 1 000 Eur kompensaciją už patirtą moralinę ir materialinę žalą, nubausti pareiškėją įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pareiškė, jog jam turėtų būti atlygintos kelionės išlaidos.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dalyje tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje, spręsdamas vietinės rinkliavos priteisimo klausimus, nuosekliai formuoja bendrą taisyklę, kad atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
Bylos duomenys patvirtina, kad Nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas E. R. paveldėjo po motinos mirties (motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teise valdė iki jo pardavimo, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiam pareiškėjui tenka pareiga vykdyti po palikėjo (šiuo atveju motinos) mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tokiu būdu, tiek pagal Nuostatų 3 punktą, tiek pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.5 punktą, laikotarpiu, kai valdė ir naudojo, o taip pat nuosavybės teise turėjo Nekilnojamąjį turtą, nepriklausomai nuo to ar buvo įregistruotas turto areštas, atsakovas E. R. buvo vietinės rinkliavos mokėtoju.
Pastebėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką asmuo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo gali būti atleidžiamas tik kompetentingos institucijos sprendimu (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019). Lazdijų rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatas (Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 5TS-551, galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.; Nuostatų naujos redakcijos X dalis „Rinkliavos lengvatos“, galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.). Ginčo situacijoje atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog kreipėsi į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo tuo metu, kai buvo Nekilnojamojo turto valdytoju, naudotoju ir savininku. Byloje nesant duomenų, kad kompetentingos institucijos sprendimu ginčo laikotarpiu atsakovui būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba, kad jis nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvęs atleistas, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas vietinės rinkliavos neprivalėjo mokėti.
Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį daikto pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo daikto nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Atsakovas į bylą pateikė 2017 m. rugpjūčio 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 15), kurioje nėra jokių užuominų apie tai, kad vietinės rinkliavos skolos aplinkybė pirkėjui buvo atskleista prieš įsigyjant Nekilnojamąjį turtą, todėl argumentai, kad už laikotarpį, kai Nekilnojamasis turtas priklausė atsakovui, vietinę rinkliavą turi mokėti pirkėjas, atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinęs UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. 20-R-00006358 duomenis, teismas daro išvadą, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už Nekilnojamąjį turtą buvo apskaičiuota 30,82 Eur (11,43 +11,43 + 11,94 / 3 x 2) vietinės rinkliavos suma, kurios atsakovas nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas. Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad už 2020 metus vietinė rinkliava atsakovui neturėjo būti skaičiuojamas, nes jis nebuvo Nekilnojamojo turto savininku – 2017 m. rugpjūčio 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7280 pagrindu Nekilnojamojo turto savininku tapo jo pirkėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų bei Nuostatų naujos redakcijos pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo E. R. 30,82 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
Pastebėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti teismingumo byloje Nr. T-50/2014 (2014 m. gegužės 5 d. nutartis) ir vėlesnėse teismingumo bylose nuosekliai laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai byloje keliamas ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, kuri apskaičiuota pagal savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus ir mokama į savivaldybės biudžetą, ginčas patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (galiojančios ABTĮ redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas) numatytą bylų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Administracinių bylų teiseną reglamentuojantys proceso įstatymai nenumato kitų proceso šalių, įskaitant atsakovą, galimybės reikšti materialius (priešpriešinius) reikalavimus pareiškėjui, todėl atsakovo prašymai priteisti iš pareiškėjo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, taip pat priteisti jam iš pareiškėjo 1 000 Eur kompensaciją už patirtą moralinę ir materialinę žalą, nubausti pareiškėją įstatymų nustatyta tvarka negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, vertintini kaip išeinantys už nagrinėjamo ginčo ribų ir šioje byloje nenagrinėtini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo rengiant prašymą jo patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas R. S. (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Atsakovas reiškia prašymą atlyginti kelionės išlaidas, tačiau šio prašymo nedetalizavo, nepagrindė jokiais tokias išlaidas galinčiais patvirtinti įrodymais, todėl prašymas priteisti kelionės išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti dalyje.
Priteisti pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo E. R. 30,82 Eur (trisdešimt eurų, 82 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovo E. R. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.