Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui M. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui ieškinio su priedais nuorašas ir teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti buvo įteikti (duomenys neskelbtini)., tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog Tarnybos darbuotojos apsilankymo pas ieškove metu buvo nustatyta, jog ieškovė gyvena vieno kambario bute, kuris, ieškovės teigimu, yra nuomojamas. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Ieškovė su mergaite dalinasi vienu kambariu. Kambaryje mergaitei yra įrengta atskira asmeninė erdvė, kurioje yra viengulė lova, rašomasis stalas, žaislai. Erdvė atskirta šviesos nepraleidžiančia užuolaida. Sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika bei reikalingi baldai. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra apie 800 Eur/mėn. gaunamas atlyginimas ir vaiko pinigai 85,75 Eur/mėn. Ieškovė su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2017 m. Atsakovas teikia išlaikymą apie 200 Eur/mėn. (antstoliai išskaičiuoja). Į vaiko asmeninę banko sąskaitą yra pervedęs vieną kartą 50 Eur. Atsakovas su dukra nesusitinka, nebendrauja, paskutinį kartą matėsi prieš metus laiko, su gimtadieniu pasveikino telefonu, dovanų nedovanoja. Tarnybos specialistė su atsakovu bendravo telefonu (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, jog nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Jis turi dar dvi nepilnametes mergaites, kurioms teikia išlaikymą, U. L. teikia apie 190 Eur/mėn. (išskaičiuojama iš užmokesčio). Atsakovas šiuo metu yra Norvegijoje, kur įsidarbino (duomenys neskelbtini) todėl nežino, kokios bus gaunamos pajamos; pareigos – stalius. Tarnybos specialistė su vaiku bendravo individuliai, nedalyvaujant ieškovei. Mergaitė pasakojo, jog gyvena su mama, kate ir triušiu. Tėtis jai parašo, pasiteirauja kaip sekasi, kaip sveikata, pasveikina su gimtadieniu. Tėtis jau seniai jai skambino. Ji turi tėčio numerį, tačiau jam pati neskambina. Mergaitė nepamena, ar tėtis jai yra dovanojęs dovanų. Jai viską perka mama – rūbus, batus, striukes, kelnes, telefonus ir kt. Su mama kartu eina į lauką, žiūri filmus, žaidžia stalo žaidimus ir pan. Išvadoje taip pat nurodoma, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. (Duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini).; pakartotinai inicijuota nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodė, jog mergaitė auga ir jos poreikiai nuolat keičiasi, taip pat iš byloje esančių dokumentų matyti, kad vaiku daugiausia rūpinasi ieškovė, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi mergaitės interesai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnametės geriausių interesų naudai, kad ji turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

6. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovė D. P. (S.) ir atsakovas M. L. yra nepilnametės U. L., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatė nepilnametės U. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove D. P. ir priteisė iš atsakovo M. L. nepilnametės dukters U. L. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė vaiko motiną – ieškovę D. P.. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo padidinti šalių nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą iki 275 Eur, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jo išlaikymu, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas - 190 Eur per mėnesį, yra nepakankamas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

8. Kaip jau minėta, ieškovė, prašydama padidinti dukrai priteisto išlaikymo dydį, remiasi vaiko poreikių pasikeitimu. Ieškovė nurodo, kad mergaitei augant, padidėjo ir jos poreikiai, ji pradėjo lankyti mokyklą, pradėjo daugiau bendrauti, domėtis piešimu, be to, šiek tiek pablogėjo jos sveikata, nes nuo (duomenys neskelbtini) jai reikalinga nešioti akinukus, taip pat pasikeitė ekonominė situacija, išaugo prekių ir paslaugų kainos.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 275 Eur, t. y. tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą, sudarantį pusės minimalios algos sumą, atskaičius vaikui mokamas išmokas. Dėl to ieškovė neįrodinėjo, kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad U. L., gimusi (duomenys neskelbtini)., mokosi (duomenys neskelbtini), mergaitė lanko papildomai dailės pamokas (nemokamai), prailgintą grupę (apie 4,60 Eur/maitinimas), mergaitė nešioja akinius, jie keičiami kas pusę metų. Teismo posėdžio metu ieškovė papildė, kad ketina dukrą leisti į dailės mokyklą, kadangi mergaitė turi gabumų ir nori papildomai mokytis, o tai reiškia ir papildomas išlaidas, nes priemonės dailei yra brangios. Mergaitė nešioja akinius, nes jai nustatytas astigmatizmas, nuo (duomenys neskelbtini) jau turi antrus akinius ir juos periodiškai reikės keisti visą gyvenimą. Mergaitė judri, aktyvi, nori visur dalyvauti. Taip pat mergaitė naudojasi telefonu, reikalinga apmokėti jo sąskaitas. Ieškovė taip pat nurodė ir pateikė atitinkamus įrodymus, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur dydžio alga ir valstybės mokami vaiko pinigai. Atsakovas gera valia išlaikymo nemoka, ieškovė gauna dalį priteisto išlaikymo iš antstolių, yra susidaręs apie 2 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto – dalį buto, šiuo turtu naudotis negali, nes tame bute gyvena ieškovės motina. Ieškovė su mergaite gyvena nuomojamame vieno kambario bute (išlaidos nuomai apie 175 Eur/mėn.). Tiek ieškovė, tiek ir Tarnybos atstovės kalbinta nepilnametė nurodė, kad tėvas su vaiku retkarčiais bendrauja telefonu, mergaitė nepamena, ar tėtis jai yra ką nors dovanojęs, jai viską perka mama.

10. Atsakovas, kuriam apie iškeltą bylą žinoma, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių ieškovės teiginius paneigiančių argumentų į bylą neteikė.

11. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, Tarnybos pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad nuo 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas U. L. ir jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, jos poreikiai iš esmės pasikeitė tiek dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų), tiek ir dėl amžiaus padidėjusių vaiko poreikių (pradėjo lankyti mokyklą, lankyti būrelius, išryškėjo vaiko gabumai, atsirado daugiau socialinių ryšių) bei atsiradusių sveikatos problemų (nustatytas astigmatizmas), dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), nes dabartinis išlaikymo dydis 190 Eur nebeatitinka pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių, jis nėra pakankamas užtikrinti net minimalius mergaitės poreikius, kas iš esmės reiškia, kad didžioji materialinio išlaikymo našta perkeliama motinai. Be to, atsakovas su dukra retkarčiais bendrauja tik ryšio priemonėmis, taigi nuo rūpesčio vaiku iš esmės yra nusišalinęs. Dėl to ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, atlikti namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vedant pas gydytojus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus, o atsakovas išvengia galimų papildomų išlaidų vaikui, kurias, tikėtina, patirtų leisdamas su dukra laiką.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iki (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvos įmonėje, iš Tarnybos išvados matyti, kad atsakovas teigia pradėjęs dirbti Norvegijoje staliumi. Kad atsakovas darbingas, galima spręsti ir iš ieškovės duotų paaiškinimų, kad ji dalinį išlaikymą dukrai gaudavo iš antstolių, kurie nuskaičiuodavo jį nuo atsakovo atlyginimo. Taigi, nors tiksli atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, tai nėra pagrindas nedidinti priteisto išlaikymo, kai toks poreikis byloje nustatytas. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų tėvų pareiga net ir tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

14. Remdamasis paminėtu, teismas ieškovės reikalavimą pakeisti teismo sprendimu nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkina visiškai. Nepilnametės dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė. Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlyginamos.

16. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 74,25 Eur (275,00 Eur×12x3proc.×75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

17. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios yra 26,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai U. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 275 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išlieka ieškovė D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pavedant atsakovui M. L. išlaikymo sumą pervesti ieškovei D. S. į banko sąskaitą iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 15 dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 74,25 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus, 56 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą atsakovu įteikti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.