Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui D. G. ir jo advokatui P. V. , atsakovų Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B. ir AB „Kauno energija“ atstovėms D. V. , A. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir AB „Kauno energija“, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo.

Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas turtinę žalą kildina iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir AB “Kauno energija“ neveikimo, Kauno miesto savivaldybei nevykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taip pat AB “Kauno energija“ neužtikrinant, kad jai priklausantis šilumos tiekimo tinklų statinio priklausinys - požeminio kolektoriaus kameros šulinys, būtų įrengtas viename lygyje su gatvės danga.

Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog N. G. 2012-05-25 apie 13 val. vairuodama D. G. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Gričiupio g., nuo Studentų g. link Saulės g., pasuko dešiniau link kelio krašto ir užvažiavo ant šulinio, kuris išsikišęs į kelio važiuojamą dalį 0,15 metro nuo kelio bortelio. Priežastimi dėl kurios N. G. pakeitė važiavimo kryptį, staiga pasukdama automobilį dešiniau savo važiuojamosios dalies kelio krašto ir užvažiavo ant minėto šulinio apgadindama automobilį, jos paaiškinime policijos pareigūnams buvo nurodyta tai, kad tuo metu priešinga kryptimi važiavęs nenustatytos markės ir valstybinių numerių automobilis, apvažiuodamas kelio duobę, išvažiavo į N. G. važiuojamosios dalies eismo pusę ir dėl to ji staiga pasukdama automobilį dešiniau užvažiavo ant šulinio (I t. b.l. 9). Nurodyto eismo įvykio metu buvo nustatyti automobilio sugadinimai, t.y. abu dešinės pusės ratai, t.y. padangos ir diskai, priekinė dešinės pusės oro pagalvė. Kliūtis – minėtas šulinys, nebuvo paženklinta. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-05-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno nepriklausomų ekspertų biurą dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. Kauno nepriklausomų ekspertų biuro ekspertas A. S. (pažymėjimo Nr. 28, kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), 2012-06-20 apžiūrėjęs automobilį, Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje 2012-06-20 Nr. 21206047 transporto priemonės atkūrimo sąnaudas (patirtą nuostolį) įvertino 5068 Lt, iš kurių 3940,22 Lt sudarė automobilio atkuriamo sąnaudos, atskaičiavus 67% keistinų dalių nuvertėjimą, 827,45 Lt PVM ( 21% PVM), 300 Lt turto vertinimo išlaidos (b.l. 14-44). Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis buvo remontuojamas, tačiau dar nėra visiškai suremontuotas, todėl negali pateikti išlaidų pagrindimo.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kuriame numatyta, jog užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Šios Tvarkos 12 punktas numato, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos 42 p.). Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pažymėtina, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) nustato visų nuosavybės formų gatvių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (Reglamento 1 p.). Taip pat Reglamento 3 punkte numatyta, jog reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Nurodyto Reglamento 91 punkte numatyta, jog inžineriniai tinklai, projektuojami gatvės važiuojamojoje dalyje, visais atvejais turi būti įgilinti žemiau važiuojamosios dalies konstrukcijos, o inžinerinių tinklų šuliniai negali būti įrengti rato vėžės vietoje.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog gatvė ir joje esantys statiniai, ginčo atveju, požeminio kolektoriaus kameros šulinio, įsiterpusio į gatvę 15 cm, dalis turėjo būti įrengta taip, kad atitiktų minėto Reglamento techninius reikalavimus, t.y. įgilintas žemiau važiuojamosios dalies konstrukcijos (Reglamento 91 p.). Ginčo atveju, požeminio kolektoriaus kameros šulinio dalis, 15 cm įsiterpusi į gatvę, įrengta virš gatvės važiuojamosios dalies (I t. b.l.154-155, II t. b.l.46-48). Teismo nuomone, atsižvelgus į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, už netinkamą gatvės ir joje esančio statinio įrengimą atsakingi abu atsakovai, t.y. Kauno miesto savivaldybė kaip susisiekimo komunikacijos - Gričiupio gatvės savininkė ir AB „Kauno energija“ kaip inžinierinių tinklų įrenginio - požeminio kolektoriaus kameros šulinio savininkė (I t. b.l. 54-60). Minėtuose teisės aktuose nustatytų pareigų tinkamai nevykdė abu atsakovai tuo pažeisdami ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą - elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal pirmiau minėtus įstatymus ir teisės aktus privalėjo veikti. Įvertinus pirmiau nurodytų įrodymų visumą, bei atsižvelgdamas į nurodytų teisės aktų reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pagal atitinkami priskirtas pareigas ir funkcijas bei teisės aktų reikalavimus atsakovai - Kauno miesto savivaldybė neužtikrino Gričiupio gatvės ir AB „Kauno energija“ neužtikrino gatvėje esančio statinio tinkamos priežiūros, t.y. gatvės ir inžinierinių tinklų statinio tinkamo įrengimo, remonto ar rekonstrukcijos, to pasėkoje nurodytas atsakovų neveikimas įtakojo nesaugaus eismo sąlygas, dėl to buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

Statinių savininko, ginčo atveju AB „Kauno energija“, atsakomybę reglamentuoja CK 6.266 straipsnis, savivaldybės viešoji atsakomybė, be to, apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje ir CK 6.271 straipsnio nuostatose. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini tris elementai: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veikos ir žalos. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

Atsakovai ginčija faktinę aplinkybę, kad automobilis buvo sugadintas būtent dėl to, kad N. G. vairuodama automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-05-25 apie 13 val. Gričiupio g., Kaune, užvažiavo ant neįgilinto, 15 cm įsiterpusio į gatvės važiuojamąją dalį, požeminio kolektoriaus kameros šulinio. Atsakovai teigia, jog automobilis buvo apgadintas dėl priešinga eismo puse važiavusio vairuotojo kaltės.

Tačiau pažymėtina, jog Kauno miesto VPK Kelių policijos 2012-05-28 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (I t.b.l. 9), eismo įvykio vietos schemos duomenys ir automobilio sugadinimų pobūdis (It. b.l. 67-68), požeminio kolektoriaus kameros šulinio ir gatvės fotonuotraukos (I t. b.l. 154-155, II t. b.l. 43-48 ), automobilio sugadintų dalių fotonuotraukos ( IIt. b.l. 15-17, 38-40, 49-53) neabejotinai patvirtino skunde nurodytą eismo įvykio fakto kilimą, šio įvykio aplinkybes bei patirtus automobilio sugadinimus. Atsakovai nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jų poziciją, kad automobilis buvo apgadintas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su nurodytuoju eismo įvykiu, t.y. ne dėl to, kad automobilio vairuotoja N. G. vairuodama automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant neįgilinto, 15 cm įsiterpusio į gatvės važiuojamąją dalį, požeminio kolektoriaus kameros šulinio. Pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad automobilio sugadinimus nulėmė būtent kelio dalyje esanti nelygi kelio danga, automobiliui užvažiavus ant netinkamai įrengto, neįgilinto ir 15 cm įsiterpusio į gatvės važiuojamąją dalį požeminio kolektoriaus kameros šulinio. Pabrėžtina, kad sprendžiant iškilusį ginčą, teismui nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos bei atlygintos turtinės žalos. Objektyvių duomenų, kad nenustatytas asmuo, vairavęs nenustatytos markės ir valstybinių numerių automobilį, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostos pusę, nulėmė vairuotojos N. G. veiksmus pasukti automobilį dešiniau link kelio krašto ir užvažiuoti ant požeminio kolektoriaus kameros šulinio, byloje nenustatyta. Kauno miesto VPK Kelių policijos 2012-05-28 nutarime ši aplinkybė nurodyta tik iš pačios vairuotojos N. G. paaiškinimo. Kitų įrodymų patvirtinančių šią eismo įvykio situaciją nenustatyta. Todėl nenustatyta, kad žala kilo dėl priešinga eismo puse važiavusio vairuotojo kaltės ir šio asmens veiksmai nelaikytini šio įvykio kilimo faktine aplinkybe, kuri sąlygojo įvykio kilimą ir automobilio sugadinimus.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, konstatuotina, jog Kauno miesto savivaldybė neužtikrino Gričiupio gatvės tinkamo įrengimo ir priežiūros. AB „Kauno energija“ kaip statinio - požeminio kolektoriaus kameros šulinio savininkė, nesiėmė veiksmų pašalinti statinio įrengimo trūkumų, įrengiant inžinierinių tinklų statinio dalį žemiau gatvės važiuojamosios dalies. Taigi, dėl abiejų atsakovų neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė, todėl jiems kyla bendra (solidarinė) atsakomybė už neteisėtu neveikimu padarytą žalą (CK 6.279 str.). Pareiškėjas skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pareiškėjui žala padaryta tiek privataus subjekto – AB “Kauno energija“, iš kurio yra priteista suma nuostolių atlyginimui, veiksmais, tiek ir valstybės institucijos – Kauno miesto savivaldybės veiksmais. Kaip jau buvo pirmiau minėta, byloje neabejotinai nustatyta, kad žala yra kelių asmenų neteisėto neveikimo pasekmė. Prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos (CK 6.6 str. 2 d.). Atsakomybę už kelių asmenų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.279 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidarinės atsakomybės taisyklės yra įtvirtintos CK 6.6 – 6.23 straipsniuose. Ginčo atveju yra visi solidariosios atsakomybės pagrindai.

Pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo atveju vertintini ir automobilį vairavusios vairuotojos veiksmai, nulėmę žalos dydžio mažinimą. Visų pirma, eismo įvykis įvyko 2012-05-25 apie 13 val., šviesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, - 6,20 m kelio pločiui, kuris visiškai pakankamas prasilenkti dviem automobiliams. Vairuotoja N. G. , būdama rūpestinga ir apdairi, privalėjo pastebėti kelio dalyje esančią kliūtį, sulėtinti greitį ir sustoti, ar kitaip išvengti kiūties, neužvažiuojant ant važiuojamojoje kelio dalyje esančio požeminio kolektoriaus kameros šulinio. Antra, transporto priemonių vairuotojų pareiga vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos ir jų veiksmai konkrečiose eismo situacijose, būtent, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Trečia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnyje įtvirtina bendra taisykle, numatančia tai, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Įvertinus nurodytus argumentus, priteistina žala mažintina 50 procentų dėl automobilį vairavusios N. G. kaltės, kadangi vairuodama transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, vykdydama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjas iš atsakovų prašo solidariai priteistina – 5068 Lt žalos atlyginimą, iš kurių 3940,22 Lt sudaro automobilio atkuriamo sąnaudos, atskaičiavus 67% keistinų dalių nuvertėjimą, 827,45 Lt ( 21% PVM) ir 300 Lt turto vertinimo išlaidos.

Atsakovai nesutinka su žalos dydžiu, nurodydami, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu.

Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. A. A. S., atlikęs apgadinto pareiškėjo automobilio vertinimą, turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija (Kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), abejoti jo kompetencija atlikti šio pobūdžio turto vertinimą nėra pagrindo, todėl Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita 2012-06-20 Nr. 21206047 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būsimo remonto išlaidas. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Taigi, atsakovų argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti.

Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis automobilį remontuos įmonėje, kuri bus PVM mokesčio mokėtoja. Jei automobilio remonto paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, tai minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM. Įvertinus išdėstytais argumentais, priteistinos žalos dydis sumažintinas 827,45 LT (ši suma Ataskaitoje nurodyta kaip PVM mokestis). Tokią pat poziciją šios kategorijos bylose yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovu solidariai priteistinas pareiškėjui 2120,11 Lt (3940,22 Lt + 300 Lt X 50% = 2120,11 Lt) turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro 3940,22 Lt transporto priemonės atkūrimo sąnaudos, pagrįstos Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos 2012-06-20 Nr. 21206047 paskaičiavimu (I t. b.l.26), dėl šio įvykio pareiškėjo turėtos turto vertinimo išlaidos – 300 Lt, kurias pagrindžia mokėjimo kvitas (I t. b.l.11) ir tai, kad priteistinos žalos dydis mažintinas 50 procentų ( CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p., 6.259 str.).

Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes nėra pateikta jų apskaičiavimo ir pagrindimo ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka. Tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. G. iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir AB „Kauno energija“ solidariai 2120, 11 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt litų, 11 centų) turtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.