Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2017-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-20-416/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
II-20-416/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pareiškėjas
V. S.
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-20-416/2017
Proceso Nr. 4-28-3-00284-2017-1
Procesinio dokumento kategorijos: 21.10.4;9.5MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 29 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant L. B.,

dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei V. D.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo L. S. 2017-04-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-94878614-17

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas L. S. 2017-04-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-94878614-17 paskyrė administracinę nuobaudą- 300 Eur baudą V. S. už tai, kad ši dirbdama barmene UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilaikė Marijampolės savivaldybės administracijos išduotos licencijos Nr. LA-379(18.2), verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais (pardavimo būdas - vartoti vietoje), neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje bei sudarė sąlygas išsinešti parduodamus alkoholinius gėrimus, t.y. 2017-02-08 apie 02.10 val. pardavė A. P. vieną pilną butelį degtinės „Stolichnaya vodka“ 0,7 litro talpos ir vieną pilną butelį šampano „Bosca anniversary“, 0,75 litro talpos, kuriuos minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos. Minėtus butelius ji atkimšo, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, apie tai neįspėjo pirkėjo ir jam nedavė jokių talpų (indų) vartoti alkoholį vietoje. Tokiais savo veiksmais V. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, numatyto draudimo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 168 straipsnio 5dalyje.

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas ir priimtas V. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. balandžio 12d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-94878614-17, nenustačius V. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 5 dalyje požymių ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 5 dalyje. Skunde pažymima, kad prie V. S. kaip pardavėjos darbo vietos yra iškabintas aiškus vizualus didelio formato reikalavimas vartoti alkoholinius gėrimus tik bare, kad išsinešti griežtai draudžiama, kad parduoti gėrimai buvo atkimšti, akivaizdžiai parodo, kad V. S. ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi. Taigi pardavėja negalėjo pagrįstai numatyti, jog jai ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro, t. y. nebus vartojamas vietoje.

Teismo posėdžio metu V. S. palaikė skundą, paaiškino, kad šių metų vasario mėn. 8 dienos vakarą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Atėjusiam klientui padavė butelį degtinės ir putojančio vyno, butelius atidarė šalia padėjo vienkartinius puodelius, klientą įspėjo, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, tačiau klientas butelius pasiėmė ir išėjo, jo sulaikyti ji teisės neturi. Mano, kad įstatymų reikalavimus įvykdė.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios protokolą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliota atstovė prašė skundą atmesti, nurodė, kad nuobauda paskirta pagrįstai. Patikslino, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, liudytojo parodymai patvirtino, jog V. S. parduodama klientui du alkoholio butelius, kas institucijos atstovės manymu yra didelis kiekis alkoholio, nepadavė jokios taros iš ko šį alkoholį klientas turėtų gerti. Mano, kad V. S. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad klientas alkoholį vartotų bare.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytas A. P., paaiškino, kad 2017-02-08 apie 02.00 val., vykdamas taksi automobiliu pas pažįstamą, sustojo Gedimino g., Marijampolėje, esančiame bare nusipirkti alkoholinių gėrimų. Tuo metu jau buvo vartojęs alkoholio. Bare buvo tik padavėja ir apsaugos darbuotojas. Padavėja jam padavė butelį degtinės ir butelį putojančio vyno, abu butelius atidarė, ar įspėjo, jog alkoholio negalima išsinešti neprisiminė, mano, kad jeigu būtų įspėjusi, jis alkoholio nebūtų išsinešęs iš baro. Jokios taros iš ko būtų galima vartoti alkoholį vietoje, nedavė. Jis, pasiėmęs nusipirktus butelius, netrukdomai išėjo iš baro, sėdant į taksi automobilį prie jo priėjo policijos pareigūnai ir užfiksavo pažeidimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytas E. P. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, esančiame(duomenys neskelbtini). 2017-02-08 pagal nustatytą darbo grafiką buvo jo darbo laikas. Prisiminė, jog apie vidurnaktį į barą užėjo vyriškis, kuris pirko du butelius alkoholio, pardavėja butelius atidarė paaiškino, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, parodė bare esantį įspėjamąjį užrašą. Pats apsaugos darbuotojas pirkėjui taip pat paaiškino, jog alkoholio negalima išsinešti. Per langą matė stovinčius policijos pareigūnus, suprato, kad jeigu vyriškis išeis su alkoholiu, grės atsakomybė. Pirkėjas paaiškino, jog eina tik pasikviesti iš automobilio draugės ir išėjo pro duris, jo sulaikyti teisės neturi. Vyriškį su alkoholiu sulaikė policijos pareigūnai ir užfiksavo pažeidimą, policijos pareigūnai į aiškinamas aplinkybes dėmesio nekreipė. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate jis pats apklausiamas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 168 straipsnio, numatančio atsakomybę už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, 5 dalis numato, kad alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Ši norma blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau- AKĮ). Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 iki 08.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; bylai aktualioje 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas (jo darbuotojai) turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš pardavėjo nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Šis aspektas svarbus analizuojant V. S. priemonių, kurių konkrečiu atveju ji ėmėsi siekdama nepažeisti imperatyvaus AKĮ reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Tai, kad darbuotoja negali sekti kiekvieno kliento, jį sulaikyti ar priversti nusipirktus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-596-417/2015, juo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.

Teismas pažymi, kad V. S. negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, ir jiems savavališkai išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje. V. S. pardavė 2 butelius alkoholio, kuriuos pilnai atidarė, kamštelių nepadavė, jos aiškinimas, kad padavė vienkartinius puodelius ir žodžiu įspėjo, jog alkoholį pirkėjas A. P. turi vartoti vietoje, nepaneigtas. A. P. šios aplinkybės neprisiminė, jo parodymai šioje dalyje nėra visiškai tikslūs jis aiškino, jog nepamena ir nežino, o kitokių įrodymų, paneigiančių A. S. aiškinimą, byloje. Jos parodymus patvirtina baro apsaugos darbuotojas E. P.. Klientui ( A. P.) paaiškinus, jog alkoholio negali išsinešti ir jis turi jį vartoti vietoje, apsaugos darbuotojui, jis paaiškino, jog tik eina pasikviesti draugę iš laukiančio taksi automobilio ir abu alkoholį vartos bare. V. S. joks teisės aktas neįpareigoja imtis prievartos veiksmų prieš klientą – pirkėją, siekiant užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio ar kad jį suvartotų vietoje. Tai, kad ji atidarė alkoholio butelius, parodo, kad buvo įsitikinusi, kad klientas alkoholinius gėrimus suvartos vietoje ir tokiu būdu tinkamai įgyvendino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, t.y. užtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduodami vartoti vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klientas alkoholinius gėrimus išsinešė ignoruodamas bare, matomoje vietoje iškabintus informacinius pranešimus dėl alkoholio vartojimo vietoje nuo 22.00 val., šią informaciją privalėjo matyti ir jos paisyti pats pirkėjas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, V. S. ėmėsi proporcingų atsargos priemonių (atidarė butelius, kamštelių nedavė, padavė vienkartinius puodelius, žodžiu įspėjo apie draudimą bei parodė ranka į įspėjamą pranešimą) AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam reikalavimui užtikrinti t. y. jos konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Be to, V. S. negalėjo pagrįstai numatyti, jog jai ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro, t. y. nebus vartojamas vietoje. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog V. S. nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas A. P. pripažino, jog įvykio metu buvo gėręs alaus, jo neblaivumo nei faktas, nei laipsnis administracinio nusižengimo byloje nefiksuotas, tai sudaro pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų tikslumu, vertinant aplinkybę ar V. S. jam išaiškino, jog alkoholis negali būti išsinešamas iš baro ir ar padavė tarą alkoholiui išsipilstyti. Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444-216/2011; N444-619/2011).

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog V. S. veiksmuose nėra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl V. S. administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas:

nutaria:

V. S. skundą tenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant jos veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Laimondas Noreika