- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8840-1190/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00689-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Kiršienė
- Pareiškėjas
- D. Š., G. G., Ž. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., G. G., Ž. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas B. G. po savo sutuoktinės A. G., mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal sutuoktinės valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties liudijimų, gimimo liudijimų, Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina A. G., o (duomenys neskelbtini) – pareiškėjų tėvas B. G.. A. G. ir B. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruotoje santuokoje. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu B. G. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokos metu, todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po A. G. mirties palikimo priėmimo faktų nėra registruota. Po B. G. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjai.
Pareiškėjai nurodė, kad po sutuoktinės mirties jų tėvas iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti. Tėvas toliau gyveno sutuoktiniams nuosavybės teise priklausiusiame turte, valdė jį kaip savo, naudojosi ir rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimų kvitai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, B. G. išreiškė savo valią priimti A. G. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos sutuoktinis B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.