Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė M. J., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria M. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis viešoje vietoje grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, o būtent: 2022 m. gegužės 16 d., apie 18.59 val., viešoje vietoje - gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje neturėdamas leidimo iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio nenustatytu laiku įgytą, nešiojamą šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro revolverį ,,ME 38 Compact“, Nr. (duomenys neskelbtini), su jo būgne įdėtais dviem 9 mm kalibro šoviniais, kurių vienas šovinys yra šaudmuo, ginklą nukreipęs į galvą autobusų stotelėje buvusiai S. K., grasino sakydamas: „Iškviesk policiją arba aš tave nušausiu“, po to, nukreipęs šaunamąjį ginklą į paspirtuku važiuojantį A. Ž., grasino sakydamas: ,,Aš tave nušausiu“, po to ginklą nukreipė į policijos tarnybinio automobilio priekinį keleivio pusės durelių stiklą, kur sėdėjo tyrėja V. I., o išlipus iš tarnybinio automobilio patruliui S. L., nukreipė į jį šaunamąjį ginklą, grasino jam, sakydamas: ,,Nudėsiu“.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1. Apeliacinis skundas atmestinas.

2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi M. J. pagrįstai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Keisti M. J. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės švelnesne, kaip yra prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

3. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, skirdamas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo M. J. klausimą, pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktu Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nustatyta, jog M. J. nusikalstamų veikų padarymo metu (2022 m. gegužės 16 d.) sirgo psichikos sutrikimu, diagnozė: (duomenys neskelbtini) bei psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Kadangi M. J. nereguliariai vartoja vaistus, piktnaudžiauja alkoholiu, tai gali sukelti ligos paūmėjimus, dėl kurių M. J. gali būti pavojingas visuomenei. M. J. negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – prievartinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotame psichiatrijos stacionare, t. y. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 53–60). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės S. G. paaiškinimus, kad M. J. veiksmus įvykio metu labiausiai lėmė (duomenys neskelbtini), o alkoholio vartojimas paūmino ligą, be to, ekspertizės metu buvo išsiaiškinta, kad M. J. vaistų reguliariai nevartojo. Ekspertė siūlė taikyti M. J. priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi M. J. reguliariai nevartojo vaistų ir nesilaikė ambulatorinio gydymo režimo, dėl ko blogėja jo savijauta, jis būna nenuspėjamo, neadekvataus elgesio ir todėl gali kelti pavojų aplinkiniams, o be to, nėra ir asmenų, kurie galėtų užtikrinti, kad M. J. vartos vaistus (2 t., b. l. 115-116).

5. Pažymėtina, kad psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Šiuo atveju tyrimą atlikę ekspertai vertino bylos medžiagą, medicininius dokumentus, M. J. būklę bei nurodė, kad jam yra reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas tik dėl M. J. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies ir teigiama, jog nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad jų padarymo metu M. J. buvo labai pavojingas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ekspertizės akto išvadomis, ekspertės S. G. paaiškinimais, ankstesnių teismų sprendimų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, padarytos veikos pobūdį, jog M. J. viešoje vietoje grasindamas neteisėtai įgytu ir laikytu šaunamuoju ginklu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė teisingą išvadą, kad M. J. yra būtina skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka M. J. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei.

6. Svarbu ir tai, kad M. J. ankščiau jau buvo taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris Rokiškio apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Nors ši taikyta priverčiamoji medicinos priemonė 2020 m. birželio 19 d. nutartimi buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą, o 2021 m. kovo 10 d. buvo panaikinta, nustačius, jog M. J. nebevartoja alkoholio, supranta jo žalą, vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, tačiau matyti, jog nagrinėjamu atveju naujas nusikalstamas veikas M. J. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Akivaizdu, jog ambulatorinio gydymo taikymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Pažymėtina, jog būtent alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su M. J. diagnozuota liga, jog psichikos ir elgesio sutrikimai paūmėja jam pavartojus alkoholinių gėrimų. Iš Ekspertizės akto, LITEKO duomenų matyti, jog apeliantui priverčiamosios medicinos priemonės buvo taikytos ir už anksčiau padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (Rokiškio rajono apylinkės tesimo 2014 m. birželio 3 d. nutartis), tačiau apelianto gydymo tęstinumas be tinkamos kontrolės nebuvo pakankamas. Be to, Ekspertizės aktas patvirtina, jog M. J. nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 14 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini), jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), tačiau iki tol jis ambulatoriškai lankėsi pas gydytojus nereguliariai (paskutinis apsilankymas 2022 m. vasario 24 d.). Ši aplinkybė patvirtina, jog M. J. dar iki naujų nusikalstamų veikų padarymo gana kritiškai vertino jam diagnozuotą ligą ir jos gydymo svarbą. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad M. J. šiuo metu padeda ir esant reikalui jį prižiūri jo brolio žmona A. J., kuri, pasak M. J., galėtų juo toliau rūpintis ir ateityje bei užtikrinti, kad jis vartotų vaistus, teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog A. J. jam suleidžia ilgo veikimo vaistus, prie skundo pridėjo A. J. prašymą skirti M. J. ambulatorinį gydymą (2 t., b. l. 131), tačiau iš bylos matyti, jog iki nagrinėjamo įvykio M. J. ir A. J. gyvenant tuose pačiuose namuose, M. J. vartojo alkoholinius gėrimus, pas gydytojus reguliariai nesilankė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog M. J. prieš naujų nusikalstamų veikų padarymą pykosi su A. J., būtent dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, A. J. neįleido M. J. į namus (3 t., b. l. 54). Šios aplinkybės patvirtina, jog A. J. dar iki M. J. padarant naujas nusikalstamas veikas, negalėjo pakankamai įtakoti M. J. elgesio bei užtikrinti, kad M. J. nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių vartojimas susijęs su jam diagnozuotos psichikos ligos ir elgesio sutrikimais. Juolab, Ekspertizės aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ankstesniais M. J. gydymo atvejais M. J. artimieji jo prižiūrėti nesiryžo ar neturėjo galimybių, dėl ko M. J. buvo rekomenduota apgyvendinti (neterminuotam laikui) (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 56). Vadovaujantis išdėstytu, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo metu M. J. yra pajėgus pats, nuolatos neprižiūrimas specializuotoje gydymo įstaigoje, savarankiškai lankytis pas gydytojus ir vartoti jam paskirtus vaistus net ir prižiūrimas A. J.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskyrus M. J. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bus nutraukti jo socialiniai ryšiai ir jis praras turimą darbą UAB (duomenys neskelbtini), taip apt kartu su apeliaciniu skundu pateikta teigiama charakteristika iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad M. J. kitokio pobūdžio gydymas būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl M. J. galėjimo savarankiškai lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus, nekeičia šios išvados ir nesuteikia pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

7. Visuma aptartų duomenų patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu M. J. reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir sveikatai. Dėl to skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jos keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – M. J. apeliacinį skundą atmesti.