- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-862-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23053-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja T. S. pateikė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0157/11/01566 ir 0157/12/00534. Pareiškėja prašo nedelsiant atšaukti patvarkymus Nr. B-36515 ir Nr. B-36516 bei nutraukti skolos išieškojimą. Nurodo, kad antstolis minėtais patvarkymais nukreipė išieškojimą arba netinkamam skolininkui arba netinkamam pajamų šaltiniui, nes jos sutuoktinis V. S. yra IĮ „Almata“ savininkas, todėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei pagal LR Individualių įmonių įstatymo 8 str. 4 d. ir CK 4.108 str., todėl ji neturi jokių teisių į savo darbo užmokestį. Išieškojimas turėtų būti nukreipiamas į pareiškėjos vertybinius popierius. Be to, jokio reikalavimo pagal CPK 645 str. 1 d. iš antstolio pusės dėl informacijos apie turimą turtą nebuvo.
Antstolis A. N. 2014-07-07 patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad skolininkė neatliko savo pareigos informuoti antstolį apie pasikeitusią darbovietę. Atsižvelgdamas į Sodros duomenis, antstolis A. N. 2014-06-20 patvarkymais dėl skolos išieškojimo įpareigojo skolininkės darbovietę UAB „Egira“ atlikti LR CPK nustatyto dydžio išskaitas iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio. Antstolis teigia, kad skolininkės skundas yra nepagrįstas jokiais teisiškai reikšmingais argumentais, kurie suteiktų pagrindą abejoti antstolio atlikto procesinio veiksmo teisėtumu, skolininkės skunde pateikti argumentai neatitinka teisinės ir faktinės situacijos, todėl skolininkės pateiktas skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos T. S. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Pareiškėjos argumentai, kad jos visas darbo užmokestis priklauso IĮ „Almata“ yra teisiškai nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p. nustatyta, kad turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CPK 666 str. 1 d.).
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog apeliantė yra atsisakiusi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl ji neturi jokio asmens kodo. 2014-06-30 skundą dėl antstolio veiksmų padavė T. S., t.y. asmuo be pilietybės, be asmens kodo. Tačiau antstolis patvarkymuose nustatė skolininkę T. S., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) Apeliantės manymu, antstolis paskyrė netinkamą skolininkę, kadangi nuo 2001 m. iki 2013-08-21 Lietuvoje nebuvo asmens T. S. vardu.
Atsiliepimas
Antstolis A. N. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Pažymi, jog nutarimuose duomenys apie skolininkę pateikti remiantis skolininkės pateikta asmens medicinine knygele. Antstolis, patikrinęs Sodros duomenis ir nustatęs, jog T. S. nuo 2014-05-05 dirba UAB „Egirta“ nukreipė išieškojimą į skolininkės gaunamą darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo du SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimus dėl 17,37 Eur (60,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012 m. sausio 17 d. ir 2012 m. birželio 12 d. nutarimais skyrė skolininkei po 17,37 Eur (60,00 Lt) baudas. Nutarimuose nurodyta, kad skolininkės asmens tapatybė yra nustatyta pagal medicininę kortelę. Abu nutarimai yra skolininkės pasirašyti.
Apeliantė laikosi pozicijos, kad ji nėra pasyvioji vykdymo procesų, pradėtų pagal savivaldybės įmonės nutarimus, šalis, tai yra skolininkė, nes ji nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. spalio 3 d. dekretu Nr. 1501 buvo patenkintas apeliantės prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir ji nuo šio dekreto pasirašymo dienos neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Kita vertus, ši faktinė aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kitas asmuo, o ne apeliantė, antstolio vykdomais nutarimais buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo atsakomybės subjektas gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir asmuo be pilietybės arba kitos valstybės pilietybę turintis asmuo. Atitinkamai skolininkų vykdymo procese ratas taip pat nėra ribojamas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu. Apeliantė neginčija, kad būtent ji padarė teisės pažeidimus. Pareiga atsakyti už padarytus teisės pažeidimus yra asmeninė prievolė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė yra tikroji ir vienintelė pasyvioji vykdymo procesų, pradėtų pagal savivaldybės įmonės nutarimus, šalis, tai yra skolininkė. Be to, pareiškėjos vardas, pavardė, jos asmens kodas nurodyti Sodros pateiktame išraše. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad nutarimų dėl baudų skyrimo metu ji būtų buvusi ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Baudos pareiškėjai skirtos 2011 m. pabaigoje. Tuo tarpu Vokietijoje asmens identifikavimo numeris jai buvo suteiktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Aplinkybė, jog Sodros išraše yra nurodytas ir pareiškėjos, kaip Lietuvos Respublikos pilietės, asmens kodas, ir Vokietijoje išduoto dokumento numeris, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja ir skolininkė yra tas pats asmuo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 2.1 straipsnį galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. Pagal CK 2.2 straipsnio 1 dalį fizinio asmens teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Taigi nei pagal materialinės, nei pagal procesinės teisės normas fizinio asmens teisnumas nėra siejamas su pilietybe, asmens dokumento ar asmens kodo turėjimu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nuo 2001 m. iki 2013 m. buvo neteisnus asmuo.
Kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad antstolis nepagrįstai jos atžvilgiu atlieka vykdymo veiksmus, kadangi ji yra asmuo be pilietybės, o ne T. S., kurios asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) Skiriant baudas, pažeidėjos asmenybė buvo nustatyta baudą skyrusio pareigūno, viešuosiuose registruose pateikiami asmens identifikavimo duomenys sutampa su pareiškėjos vardu, pavarde bei gimimo data, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, tuo, kad išieškojimas vykdomas tinkamo asmens atžvilgiu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.