- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- I1-3067-394/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. (toliau – pareiškėjas) patikslintu skundu (12-15 b. l.), kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nuo 2023-03-13 iki skundo padavimo dienos (2024-10-15) atlieka bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Atliekant bausmę teko naudotis bendrais dušais, kuriuose nebuvo įrengtos užuolaidos ar durys, buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems, dėl ko buvo pažeistas jo privatumas, jautė stresą, nerimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, patyčias iš kitų nuteistųjų net ir po prausimosi duše. Dušuose taip pat buvo pelėsis, taigi buvo priverstas maudytis pažeidžiant higienos normų reikalavimus.
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (14, 128 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos kalėjimų tarnybai apie posėdį pranešta tinkamai (124-125 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (21-27 b. l.), kuriame prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ąjame kalėjime ir kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi į skirtingus būrius ir patalpas. Pravieniškių 1-ajame kalėjime pertvaros iš šonų įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d., todėl ginčui aktualiu laikotarpiu naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrinamas pakankamas privatumas. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl naudojimosi dušu be užuolaidų ar durų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 24.5. papunktis numatė, kad nuteistieji išleidžiami į dušą rečiau kaip kartą per savaitę. Taigi, atsižvelgiant į šį reglamentavimą, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą, turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu galėjo naudotis 1-2 kartus. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-03-13 iki 2023-03-15 paskirtas į karantino kamerą, nuteistieji, paskirti į kamerų tipo patalpas ir karantino patalpas buvo vedami pagal patvirtintą 2023-01-25 nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, patalpintų karantino patalpose bei paskirtų į 13-ąjį būrį, išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo tvarkos aprašą Nr. SV-22-2768. Pagal grafiką pareiškėjas į dušą buvo išvedamas tris kartus, nuteistieji į dušą vedami ne daugiau kaip po du nuteistuosius, iš pateiktų foto nuotraukų matyti, jog dušinės patalpoje įrengti du dušai vienoje eilėje, atskirti pertvara, todėl pareiškėjas (kuomet kalėjo karantino patalpose) nebuvo priešais matomas kito nuteistojo. Pravieniškių 1-ąjame kalėjime nuteistieji, paskirti į 1-5 ir 16-28 būrius, dušu naudojasi kas dieną, konkretus dušo naudojimo laikas nėra numatytas, kadangi nuteistieji dienos metu yra laikomi atrakintose patalpose Nuteistieji, paskirti į 6-12 būrius, dušu naudojasi pagal patvirtintą grafiką. Nuteistieji, paskirti į 6, 7 ir 9 būrius, dušu naudotis galėjo pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu patvirtintus grafikus 3 kartus per savaitę, grafike nurodyta, jog vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros nuteistieji, tuo tarpu kamerose buvo kalinama nuo 2 iki 4 nuteistųjų. Dušo patalpoje, į kurią buvo vedamas pareiškėjas, įrengta pakankamai maudymosi vietų vienoje eilėje (pridedamos foto nuotraukos), todėl pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti maudymosi vietą, kur jo nematys priešais besimaudantis kitas nuteistasis. Dušo įrengimas su pertvaromis iš šonų, bet be durų ar kitų matomumą ribojančių priemonių iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims, yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Taigi pareiškėjui šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai.
Atsakovė nurodė, kad Pravieniškių 1 - asis kalėjimas užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto reikalavimą, nustatantį, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Bendrojo naudojimo dušinių patalpas kiekvieną dieną valo, tvarko ir vėdina Turto valdymo skyriuje darbine veikla užsiimantis nuteistasis, todėl pelėsiams, grybams susidaryti nėra galimybių. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpose profilaktiškai atliekama dezinfekcija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-11-22 patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr.) PA-7056 nurodyta, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9, 11, 12 būrių dušuose pelėsio kontrolės metu nepastebėta. Minėtame patikrinimo akte pažymėta, jog Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja kasdieninės dušų dezinfekcijos.
Atsakovė pažymi, kad LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-11-05 pažymoje Nr. RV- 22-10019 „Dėl nuteistojo G. B.“ nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2024-10-15 patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, streso ir nerimo, diskomforto, nepilnavertiškumo ir pažeminimo jausmų, patyčių, nepatogumų, kuriuos neva galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos įkalinimo įstaigoje, t. y. galimai nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušo patalpomis, kadangi ten trūko užuolaidų ir durų, dušinėse bujojo pelėsis, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Atsakovė nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2023-03-13 iki 2024-10-15 (laikotarpis, už kurį pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti) buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nuo 2023-03-13 iki 2023-03-15 buvo laikomas karantine, nuo 2023-03-15 iki 2023-04-25 buvo paskirtas gyventi į 24 būrio 6 patalpą, nuo 2023-04-25 iki 2023-06-30 buvo laikomas kamerų tipo patalpose, nuo 2023-06-30 iki 2023-07-07 gyveno 1 būrio 3 patalpoje, nuo 2023-07-07 iki 2023-07-11 – 4 būrio 9 patalpoje, nuo 2023-07-11 iki 2023-07-31 – 11 būrio 4 patalpoje, nuo 2023-07-31 iki 2023-08-02 buvo laikomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ASPP, nuo 2023-08-02 iki 2023-08-04 gyveno 11 būrio 4 patalpoje, nuo 2023-08-04 iki 2023-09-26 – 10 būrio 3 ir 4 patalpose, nuo 2023-09-26 iki 2024-10-15 – 9 būrio 7 patalpoje.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bendro naudojimo duše nebuvo įrengtos užuolaidos ar durys, buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems, dėl ko buvo pažeistas jo privatumas.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušuose pertvaros iš šonų įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d., tą patvirtina ir į bylą pateikta Turto valdymo skyriaus pažyma, kurioje taip pat nurodyta, kad karantino dušo patalpose pertvara įrengta tik 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė į bylą pateikė ir dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros (35-40 b. l.).
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, galioja nuo 2020 m. gruodžio 22 d., dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja, tik nurodyta, jog gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo, o pagal 28 punktą, prausimosi patalpose esantys daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami.
Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Ta aplinkybė, kad pareiškėjui esant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose nuo 2023-03-13 iki 2023-03-15 ir galimai naudojantis dušu pertvaros dar nebuvo įrengtos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes pagal pateiktą Nuteistųjų išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo tvarkos aprašą, pareiškėjas tuo laikotarpiu į dušą galėjo būti išvestas tik 2 kartus, o toks trumpalaikis nepatogumas negalėjo pareiškėjui sukelti tokių pergyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala.
Pareiškėjas nurodo, kad dušuose buvo pelėsis, taigi buvo priverstas maudytis pažeidžiant higienos normų reikalavimus.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 15 d. atlikto patikrinimo aktą (55-58 b. l.), iš kurio matosi, kad patikrinimo metu 9, 11 ir 12 būrių dušuose ant sienų ar lubų vizualiai matomo pelėsio kontrolės metu nepastebėta, dušai dezinfekuojami kiekvieną jų naudojimo dieną. Iš Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 metais atliktų dezinfekcijų žurnalo kopijų taip pat matosi, kad dušai buvo pastoviai dezinfekuojami (67-100 b. l.). Pareiškėjas dėl pelėsio dušuose skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kada ir konkrečiai kokiuose dušuose buvo pelėsis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pelėsio nenustatė, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini, kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautė stresą, nerimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, patyčias iš kitų nuteistųjų, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. RV-22-10019 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, streso ir nerimo, diskomforto, nepilnavertiškumo ir pažeminimo jausmų, patyčių, nepatogumų, kuriuos neva galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos įkalinimo įstaigoje, t. y. galimai neužtikrinto privatumo naudojantis dušo patalpomis, esančio pelėsio, nesikreipė (32 b. l.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.