Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. T. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2017-11-02, apie 14.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančiame knygyne „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisėto pagrindo užėjo į tarnybines patalpas ir raktu, pakabintu netoli durų, ant stelažo, atrakinęs tarnybinėse patalpose esančio persirengimo kambario duris, tokiu būdu įsibrovė į vidų, kur iš ant kėdės buvusios nukentėjusiajai T. B. priklausančios rankinės paėmė piniginę, 10 Eur vertės, su joje buvusiais 8 Eur grynaisiais pinigais ir materialinės vertės neturinčiais T. B. vardu išduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), „(SWED“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2 „Vilniečio“ kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 5 nuolaidų kortelėmis – „IKI“ mylimiausia kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Mano Rimi“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Ozas“ superkortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Kika“ lojalumo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Noriu“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai turto 18 Eur sumai, ir iš ant lentynos buvusios nukentėjusiajai V. T. priklausančios rankinės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5 Neo“ su jame buvusia „Telia“ SIM kortele ir dėklu, bendros 200 Eur vertės, su telefono dėkle buvusiomis materialinės vertės neturinčiomis „Draugų“ nuolaidų kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. T. vardu išduota „SWED“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę, 10 Eur vertės, su joje buvusiais materialinės vertės neturinčiais V. T. vardu išduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neįgalumo pažymėjimu, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (duomenys neskelbtini), Šiaulių banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos skaitytojo bilietu, „Vilniečio“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 15 nuolaidų kortelių – „Norfa“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Camelia“ vaistinė kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Noriu“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Maxima“ AČIŪ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Ozas“ superkortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Huracan Coffee“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „McCafe“ kortele, „Premijos ir nuolaidų“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Omni ID“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Can Can pizza“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), VIP svečio kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Hesburger bonus“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), Svečio kortele AULA Nr. (duomenys neskelbtini), „Caif cafe“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Benu“ kliento kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 10,25 Eur grynaisiais pinigais, USB raktu „SanDisk“ 8 GB talpos, 15 Eur vertės, bendrai turto 235,25 Eur sumai, kuriuos paslėpė striukės rankovėje ir išėjo iš knygyno, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išėjęs iš knygyno buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai T. B. priklausantį turtą 18 Eur sumai ir nukentėjusiajai V. T. priklausantį turtą 235,25 Eur sumai. Šiais veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistojo S. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nuteistasis S. T. nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, todėl prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 1 arba 4 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Tuo tarpu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, nesvarbu kokiu būdu asmuo į ją pateko, t. y. užėjo pro atviras duris ar pats jas atrakino, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis S. T. 2017 m. lapkričio 2 d. pasikėsino įvykdyti vagystę iš knygyno „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinių patalpų, į kurias pateko neteisėtai, neturėdamas leidimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo S. T. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes S. T. neturėjo teisės patekti į knygyno „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas.

Be to, kaip jau minėta, S. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius kvalifikuojantį požymį – svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Pažymėtina, kad nustačius šį kvalifikuojantį požymį, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jokios reikšmės neturi, todėl nuteistojo argumentai, kad jo veiksmai atsižvelgiant į pagrobto turto vertę užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), atmetami kaip nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo S. T. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Taip pat nuteistasis S. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. T. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų), jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei pasekmes (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, pagrobtas turtas grąžintas nukentėjusiosioms), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta spontaniškai, iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. S. T. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkų svetimo turto pagrobimą bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, 27 kartus teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas S. T. tinkamai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Pažymėtina ir tai, kad S. T. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. T. paskirta galutinė bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą S. T. negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Kitos rūšies bausmė savo tikslų nepasiekė.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. nurodė, kad ketina pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, tačiau nuteistojo deklaratyvūs teiginiai apie norą keisti gyvenimo būdą, nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą atmesti.